- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-973-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- O. G. R.
- Atsakovas
- I. S.
- Trečiasis asmuo
- K. V., VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo I. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. R. ieškinį atsakovui I. S. dėl žemės sklypo ribos nustatymo, įpareigojimo atlaisvinti įvažiavimą į žemės sklypą ir įpareigojimo iškelti atsakovo savavališkai pastatytą ūkinio pastato priestatą iš ieškovės žemės sklypo, tretieji asmenys – K. V. , VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ona G. R. 2008-07-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė: nustatyti ribą tarp jai nuosavybės teise priklausančio privačioms namų valdoms išdėstyti žemės sklypo Nr.106, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui I. S. nuosavybės teise priklausančio kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypo Nr.146, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Grametra“ 2008 m. gruodžio mėnesį atliktą patikslintą kadastrinių matavimų planą; įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir pašalinti jo savavališkai pastatytą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, stovintį ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nedelsiant atidaryti vartus ir atlaisvinti įvažiavimą į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Šį namą ji įsigijo iš atsakovo I. S. prieš 20 metų, o žemę išsipirko iš valstybės 2001 metais, nors juo faktiškai naudojasi nuo 1989 metų, kai šis žemės sklypas jai buvo skirtas gyvenamajam namui statyti. Žemės sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu. 2007 metais UAB „Geometra“ atliko atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos atsakovas siekia užgrobti ieškovei priklausančios namų valdos dalį. Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo gavus kadastro žemėlapio ištrauką apie ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo bei gretimų žemės sklypų išsidėstymą kadastro žemėlapyje paaiškėjo, kad šalių sklypai kadastro žemėlapyje užnešti neteisingai ir visiškai neatitinka ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens K. V. turimų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą bei žemės reformos žemėtvarkos projektų dokumentų. Pagal ieškovės žemės sklypo abrisą ir sklypo ilgametį faktinį naudojimą vakarinė ieškovės namų valdos riba eina apie 8 metrų pločio bendru naudojimo keliu, likusi dalis iki pat Versekos vandens telkinio eina senai pastatyta tvora. Į šalių sklypus įrengtu abiems savininkams bendru keliu ieškovė naudojasi nuo 1989 metų, ir jis yra vienintelis įvažiavimas, kuriuo ieškovė gali patekti į savo sodybą. Kadastro žemėlapio ištraukoje vakarinė ieškovės namų valdos riba yra pasislinkusi link ieškovės namų valdos apie 10 metrų. Dėl šios priežasties yra pasikeitusi situacija ir su greta esančiu ieškovei priklausančiu 0,80 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Šis sklypas pagal kadastro žemėlapį yra pasislinkęs į rytus ir gula ant kaimynei K. V. nuosavybės teise priklausančių pastatų. 2007 metų rudenį atsakovas, po konflikto su ieškove, užtvėrė bendrą įvažiavimą, pastatydamas vartus. Tokiais veiksmais ieškovei buvo atimta teisė naudotis vieninteliu į sklypą vedančiu keliu, o atsakovas savavališkai užėmė dalį jos žemės sklypo. Atsakovas iki šios dienos ieškovei trukdo naudotis savo nuosavybe. Be to atsakovas, pasinaudodamas VĮ Registrų centro ir matininkų klaida, 2007-08-31 įregistravo jam nuosavybės teise priklausantį pagalbinio ūkio pastatą, kuris tokiu būdu pateko į atsakovo žemės sklypą, nors iš tikrųjų yra ieškovės žemės sklypo teritorijoje. Prie šio pagalbinio pastato atsakovas savavališkai pastatė priestatą, kuris taip pat yra ieškovės žemėje. UAB „Grametra“ vėliau patikslino kadastrinius matavimus ir jie dabar iš dalies atitinka šalių žemės sklypų ilgametį faktinį naudojimąsi ir turimus dokumentus.
Atsakovas I. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalims priklausančių žemės sklypų padėtis užfiksuota teisingai, atitinka ilgametį faktinį naudojimą, kuriems buvo atlikti atitinkantys matavimai ir teisinė registracija VĮ Registrų centre, Vilniaus žemėtvarkos skyriaus sudarytą planą ir abrisus. Ieškovės pateikti planai yra nepatvirtinti ir neįregistruoti, nesuderinti su gretimų sklypų savininkais. Ieškovės 0,25 ha žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius, o ne kadastrinius matavimus. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovo žemės sklype kelio servitutas nenumatytas, o pati ieškovė turi galimybę įsirengti įvažiavimą į savo namų valdą per jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Genplanas patvirtina, kad išskiriant 0,25 ha žemės sklypą ieškovei, atsakovo ūkinis pastatas liko už jos žemės sklypo ribų. Ieškovės pateiktas 1999 m. rugpjūčio mėnesį sudarytas žemės sklypo planas neturi koordinačių, atitinkamų įstaigų patvirtinimo, ant pateikto plano matyti žymūs žemės sklypo ribos nukrypimai lyginant su abrisu, genplanu ir 2001 m. balandžio mėnesio planu, todėl juo vadovautis negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė ribą tarp O. G. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir I. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Grametra“ 2008 m. gruodžio mėnesio atliktą patikslintą kadastrinių matavimų planą; įpareigojo I. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir pašalinti jo savavališkai pastatytą ūkinio pastato priestatą, nedelsiant atidaryti vartus ir atlaisvinti įvažiavimą į ieškovei nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad atsakovo 2007-08-31 įregistruotas pagalbinio ūkio pastatas pagal kadastro žemėlapį yra jo žemės sklype, tačiau pagal faktinį ilgametį naudojimą bei iki tol turėtus šalių planus, ginčo ūkinis pastatas yra ieškovės žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad dar iki šalims privatizuojant žemės sklypus, šalių sklypų riba dėl faktinio naudojimosi buvo nusistovėjusi taip, kad į ieškovės sklypą buvo galima patekti bendru įvažiavimu. Tačiau bendras įvažiavimas pažymėtas tik viename plane, sudarytame 1999 m., pagal kurį ieškovė siekė privatizuoti 0,4783 ha žemės sklypą, nors 2001 m. privatizavo tik 0,25 ha pagal naują planą. Vėliau nei viename plane bendras įvažiavimas nebuvo atžymėtas. Atsižvelgęs į byloje esančius dokumentus, teismas konstatavo, kad visi atsakovo statiniai yra jo žemėje, bet žemės sklypo riba yra pasislinkusi ir užima faktiškai naudojamą ieškovės sklypo dalį. Savo ruožtu kita ieškovės sklypo išorinė riba užima trečiojo asmens K. V. pastatus. Teismas pažymėjo, kad žemės plotas pagal gretimų sklypų savininkų pirkimo dokumentus persidengia ir abiejų savininkų nuosavybės teisė į jį yra ginčytina. Teismas padarė išvadą, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas). Teismas nustatė, kad tiek ieškovė 2001 m., tiek atsakovas 2004 m. žemės sklypus privatizavo savo plotu ir ribomis, neatitinkančiomis tų, kurios buvo suteiktos statybai bei pagal faktinį naudojimą. Sklypų ribos buvo nustatinėjamos preliminariais matavimais, kurie nebuvo nei suderinti, nei tikslūs. Atsižvelgęs į tai, kad įstatymo pagrindu servitutas nustatytas nebuvo, šalių planai servituto nenumato, sandoris tarp šalių dėl servituto nustatymo neįmanomas dėl nagrinėjamo konflikto, teismui toks prašymas pateiktas nebuvo. Teismas įvertino, kad esant dabartinei situacijai, dėl šalių ginčo, jiems turėtų būti suprojektuoti atskiri įvažiavimai, neesantys vienas kito žemės sklype ir toks sklypų formavimas bei susisiekimo su jais įvažiavimų/kelių projektavimas labiausiai atitiktų nuosavybės teisės, kaip konstitucinės ir pagrindinės daiktinės teisės, paskirtį bei mažiausiai varžytų savininkų galimybes įgyvendinti šios teisės turinį sudarančias teises, maksimaliai sumažintų tikėtinų ginčų, susijusių su šių teisių įgyvendinimu, kilimo galimybę ateityje. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai pasididino ar perstūmė savo sklypo ribas ieškovės sklypo sąskaita. Atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad įvažiavimas bei jo ūkinis pastatas iš tiesų stovi jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir kad tai atitinka ilgametį faktinį naudojimąsi, todėl atsakovas, neturėdamas teisės užtvėrė ir dalį ieškovei priklausančio žemės sklypo, taip apsunkindamas jai patekti į savo sklypą. Teismo vertinimu, nepriklausomo specialisto UAB „Grametra“ patikslintas žemės sklypų situacijos planas yra priimtiniausias, atitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas I. S. prašo sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, taikęs byloje CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, turėjo nustatyti, ar tikrai ginčo sklypų ribos nėra aiškios iš teritorijos planavimo dokumentų, kadangi šalių nuosavybės teisės į žemės sklypus atsirado 2001-11-15 ir 2004-07-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu ir žemės sklypai buvo parduoti prieš tai vietoje pažymėjus sklypų ribas, surašius žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, su kuriais šalys sutiko, patvirtindamos savo parašais. Žemės sklypų planai yra sudėtinės pirkimo-pardavimo sutarčių dalys kartu su Kalesninkų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas, kuriame suformuoti šalims parduodami žemės sklypai, šalims įteikiant žemės sklypų planus, kuriuose ginčo riba pažymėta vienodais ilgiais, su kuriais šalys sutiko ir neprieštaravo. Pati ieškovė nurodė, kad sklypai pasislinko dėl klaidos, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad sklypų ribos nėra aiškios ir taikyti CK 4.45 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendimu patvirtino sklypų ribas, kurios visiškai neatitinka Kalesninkų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suformuotų ribų, pasikeitė sklypo konfigūracija, sumažėjo plotas . Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 263 straipsnio reikalavimus. Teismas taip pat ginčo santykiams taikė netinkamus teisės aktus. Nagrinėjamo ginčo šalių sklypai buvo suformuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte, vykdant žemės reformą Kalesninkų kadastrinėje vietovėje, todėl LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės netaikytinos. Teismas neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias privavažiavimo kelio sąvoką Taip pat byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad įvažiavimas į atsakovo žemės sklypą įrengtas atsakovo žemės sklype. Ieškovė pasidaryti įvažiavimą jai patogioje vietoje gali be jokių kliūčių. Rašytiniai įrodymai byloje nepatvirtina, kad atsakovas savavališkai užtvėrė ieškovei priklausančio sklypo dalį. Liudytojų parodymai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentuose esantiems duomenims. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas turi priestatą. Ūkinis pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir yra atsakovo žemės sklype, todėl nėra pastatytas savavališkai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Ona G. R. prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei remdamasis bylos medžiaga, proceso dalyvių parodymais, faktiniu ilgamečiu sklypų ribų naudojimu, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, o atsakovo apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, galiojančiais įstatymais, taip nei žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių, Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovų, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymais, nepriklausomo specialisto išvada, ilgamete susiklosčiusia faktine situacija.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir atsakovo žemės sklypas buvo suprojektuoti vykdant Kalesninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 2944-85. Žemės sklypai yra vienas šalia kito ir turi bendrą ribą, kuri pažymėta vienodai. Ieškovė ir atsakovas dalyvavo žemės sklypų paženklinimo vietoje metu ir pasirašė žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktus. Prasidėjus ginčui dėl žemės sklypo ribų, nustatyti ribas žemėtvarkos specialistams nepavyko, nes nei viena šalis neišsaugojo riboženklių, šalių parodytos ribos nesutapo vietoje ir matuojant žemę pagal šalių parodytus taškus faktinė situacija neatitinka planinės medžiagos. Iš UAB „Grametra“ 2008-11-19 parengto žemės sklypų situacijos plano matyti, kad žemės sklypo, priklausančio ieškovei, plotas apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus yra 0,2368 ha. Jis skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto – 0,0132. Atsakovo žemės sklypo po atliktų kadastrinių matavimų – 0,1872 ha plotas taip pat skiriasi nuo įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto – 0,0328 ha. Ieškovės kitas 0,80 ha nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, besiribojantis su jai priklausančiu 0,25 ha namų valdos žemės sklypu, yra pasislinkęs į rytus ir patenka po trečiajam asmeniui K. V. priklausančiais pastatais. Todėl darytina išvada, kad ieškovės žemės sklypo ribos yra klaidingai įklotos VĮ Registrų centro duomenų bazėje, t.y. pastumtos į kaimynės K. V. žemės sklypą ir, atliekant kadastrinius matavimus tam, kad planinė medžiaga atitiktų faktiniam naudojimui, ieškovės žemės sklypų ribos perkeltos į atsakovo žemės sklypų pusę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovė, jos atstovas ir tretysis asmuo prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo I. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apeliacinio skundo motyvais iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė O.G. R. pareiškė tris tarpusavyje susijusius ieškinio reikalavimus dėl šalims priklausančių žemės sklypų, esančių Matuizų (duomenys neskelbtini), o būtent: pirma, nustatyti ribą tarp ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr.106 ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr.146 pagal UAB „Grametra“ 2008 m. gruodžio mėnesį atliktą patikslintą kadastrinių matavimų planą; antra, įpareigoti atsakovą nugriauti ir pašalinti jo savavališkai pastatytą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, stovintį ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; trečia, įpareigoti atsakovą atidaryti vartus ir atlaisvinti įvažiavimą į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas visus ieškinio reikalavimus patenkino pilnai, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, teisingumo ir protingumo kriterijus, pritaikęs CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą. Atsakovas, ginčydamas tokį teismo sprendimą, teigia, kad teismas nepagrįstai taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalį, kadangi šalių žemės sklypų ribos yra aiškios iš byloje esančių dokumentų. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.
Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovės 0,25 ha ploto žemės sklypas ribojasi bendra linija su atsakovo 0,22 ha žemės sklypu. Šalių nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus atsirado valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu: 2001-11-15 ir 2004-07-15. Šios sutartys buvo sudarytos ir žemės sklypai šalims parduoti prieš tai pažymėjus sklypų ribas, surašius žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, kuriuos pasirašė šalys, bei sudarius atitinkamus žemės sklypų planus. Vadinasi, šalys sutiko su nustatytomis žemės sklypų ribomis, vietoje paženklintomis riboženkliais, ir plotu, ką tvirtina jų parašai aktuose (b.l. 155, 161, t.1). Nustatytos ginčo sklypų ribos atitiko ir Kalesninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.2944-85. Nurodyti žemės sklypų planai, kaip sudėtinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių dalys, buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (2000-06-27 LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.). Nė viena iš šalių šių duomenų teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Pagal Kalesninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir abiejų šalių žemės sklypų duomenis bendra linija, kuria ribojasi šalių ginčo žemės sklypai, pažymėta vienodais ilgiais: atsakovo sklypo ilgis tarp taškų 3-4 yra 42 m, ieškovės tarp taškų 4-5 - taip pat 42 m; atsakovo tarp taškų 4-5 yra 3 m, ieškovės tarp taškų 3-4 – taip pat 3 m; atsakovo tarp taškų 5-6 yra 4 m., ieškovės tarp taškų 3-4 – taip pat 4 m.; atsakovo tarp taškų 6-7 yra 58 m, ieškovės tarp taškų 2-1 – atitinkamai 58 m. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sklypų ribos nėra aiškios yra akivaizdžiai neteisinga.
Teismas sprendime nurodo, jog ginčo sklypų ribos nėra aiškios dėl to, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog ginčo šalių sklypus skiria laužta riba iš keturių linijų, o iš kadastro žemėlapio ištraukos (b.l. 23, t.1) matyti, kad šalių sklypų riba yra laužtinė, susidedanti iš trijų linijų. Tačiau darydamas tokią išvadą teismas neatsižvelgė į tai, jog Kalesninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra teritorijos planavimo dokumentas (LR Žemės įstatymo 37 str., LR Žemės reformos įstatymo 19, 21 str.), kuriame suprojektuojami grąžinamos, parduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomos jų ribos, ir kad vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos, vėliau atliekant geodezinius matavimus, nekeičiamos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo žemės sklypai pasislinko dėl klaidos kadastro žemėlapyje, tačiau dėl klaidos ištaisymo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka į VĮ Registrų centrą nesikreipė. Vadinasi, jeigu VĮ Registrų centras padarė klaidą, žymėdamas ginčo sklypus kadastro žemėlapyje, ji taisytina įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nėra pagrindas, kaip teisingai nurodo apeliantas, pripažinti, jog ginčo sklypų ribos nėra aiškios iš pateiktų į bylą duomenų ir taikyti CK 4.45 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, pasielgdamas priešingai, skundžiamu sprendimu patvirtino šalių sklypų ribas, kurios neatitinka Kalesninkų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suformuotų ribų, sklypų konfigūracijos, ploto. Tokia teismo išvada neatitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų ir Nekilnojamojo turto registro duomenų, todėl negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl ginčo sklypų ribų nustatymo pagal ieškovės pasiūlymą.
Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą ir įpareigojo jį atidaryti vartus ir atlaisvinti įvažiavimą į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog šioje dalyje teismas taikė ne tą teisės aktą, kurį privalėjo taikyti, o būtent: apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju netaikytinos Lietuvos žemės ūkio ministro ir Lietuvos apsaugos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, nes ginčo sklypai buvo suformuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte, vykdant žemės reformą Kalesninkų kadastrinėje vietovėje. Toks apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas ir teisėjų kolegija pritaria apeliantui, o taip pat pažymi, jog minimos taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos, sprendžiant šalių ginčą, dar ir dėl to, kad ginčo šalių žemės sklypų formavimo metu dar nebuvo patvirtintos ir negaliojo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, jog, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo pagrindu kelio servitutas nustatytas nebuvo, šalių žemės sklypų planai servituto nenumato, sandoris tarp šalių dėl servituto nustatymo neįmanomas dėl tarp šalių kilusio konflikto, teismui toks prašymas pateiktas nebuvo, esant dabartinei situacijai, šalims turėtų būti suprojektuoti atskiri įvažiavimai, neesantys vienas kito žemės sklype ir toks sklypų formavimas bei susisiekimo su jais įvažiavimų/kelių projektavimas labiausiai atitiktų nuosavybės teisės, kaip konstitucinės ir pagrindinės daiktinės teisės, paskirtį bei mažiausiai varžytų savininkų galimybes įgyvendinti šios teisės turinį sudarančias teises, maksimaliai sumažintų tikėtinų ginčų, susijusių su šių teisių įgyvendinimu, kilimo galimybę ateityje. Tačiau teismas, konstatavęs nurodytas faktines aplinkybes, nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad įvažiavimas iš tiesų yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir kad tai atitinka ilgametį faktinį naudojimąsi, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas, neturėdamas teisės, užtvėrė ir dalį ieškovei priklausančio žemės sklypo, taip apsunkindamas jai patekti į savo sklypą.
Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad teisės aktai reikalauja, jog prie kiekvieno žemės sklypo būtų numatytas privažiavimas, tačiau tuo, visų pirma, turi pasirūpinti pats sklypo savininkas (LR aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr.D1-708 patvirtintas STR 1.05.06.2005 „Statinio projektvimas“). Ieškovės sklypas ribojasi su 6 metrų pločio vietiniu keliu tarp taškų 5-6, pažymėtų žemės sklypo plane prie valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Šios ribos ilgis yra 20 metrų ir pasidaryti įvažiavimą ieškovei kliūčių nėra. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų (teritorijų planavimo duomenys, planai ir kt.) ir faktinių aplinkybių matyti, kad ginčo įvažiavimas yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, tačiau juo naudojosi ir ieškovė, nes atsakovas tam neprieštaravo. Liudytojo V.P. parodymai dėl to, kad jis ginčo įvažiavimo šalių planuose ir abrisuose nepažymėjo, nes įvažiavimą paliko valstybine žeme, vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja objektyviems įrodymams – teritorijų planavimo duomenims (ginčo žemės sklypų planams prie valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriuose nepažymėtas valstybinės žemės plotas tarp ginčo sklypų). Iš ginčo žemės sklypų planų matyti, kad sklypų kraštinių, besiribojančių su 6 metrų pločio keliu, ilgiai yra: atsakovo 21 m, ieškovės 20 m, viso 41 m. UAB „Grametra“ 2008 m. gruodžio mėn. atliktame kadastrinių matavimų plane ši atkarpa yra 39,16 m, t.y. nuo kadastro žemėlapyje įregistruoto ilgio skiriasi 1,84 m, nes atsakovui vietoj 21 m ilgio ribos yra atžymėta tik 10,41 m, o ieškovei – vietoj 20 m priskirta 28,75 m. Sulyginus minėtus duomenis, akivaizdu, jog ginčo įvažiavimas yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovą atlaisvinti įvažiavimą, nes tokiu būdu jos teisės nėra pažeidžiamos.
Atsakovas taip pat ginčija teismo sprendimą dalyje, kurioje jis įpareigotas nugriauti ir pašalinti jo savavališkai pastatytą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą. Apeliantas tvirtina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas turi priestatą, kad šis priestatas yra ieškovės žemės sklype ir pastatytas savavališkai. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kadangi bylos duomenys juos paneigia. Byloje nustatyta, kad atsakovo nuo 1971 metų naudojamas ūkinis pastatas stovi ieškovės namų valdos žemės sklype, ką 2001 metais, matuojant ieškovės sklypą patvirtino atsakovas, nereikšdamas jokių pretenzijų ir pasirašydamas 2001-03-27 ieškovės žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte. Tačiau ieškovė dėl šio ūkinio statinio pretenzijų atsakovui atsisakė (b.l. 66-67, t.2). Vietos apžiūros protokole (b.l. 15-19, t.2) užfiksuota, kad atsakovas prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatęs priestatą, kurio statybai nėra išduota jokio leidimo, projekto ar plano (atsakovas tokių duomenų nepateikė). Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo bylos matyti, kad registre įregistruotas ūkinio pastato plotas yra 46,20 kv.m, o faktiškai naudojamas – 67,50 kv.m. Vadinasi, ploto skirtumas – 21,30 kv.m ir yra savavališkai pastatyto priestato plotas, ką patvirtina ir nepriklausomo specialisto atlikti patikslinti matavimai. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai įpareigojo atsakovą savavališkai pastatytą priestatą nugriauti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse, kuriose patenkintas ieškinys dėl šalių ginčo žemės sklypų ribos nustatymo ir įpareigojimo atsakovui atlaisvinti įvažiavimą, dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir ieškovės ieškinį šiose dalyse atmeta kaip nepagrįstą.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, iš dalies patenkina atsakovo apeliacinį skundą ir pakeičia teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.) – iš atsakovo ieškovės naudai pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinkamai sumažinama, atsižvelgiant į tai, jog du ieškinio reikalavimai atmetami, vienas tenkinamas: 368,10 Lt žyminio mokesčio suma mažinama iki 122,70 Lt, priteista 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti mažinama iki 1000 Lt, taip pat priteisiama 1000 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atitinkamai iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 245,40 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 1330 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kurioje nustatyta riba tarp O. G. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui I. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Grametra“ 2008 m. gruodžio mėnesį atliktą patikslintą kadastrinių matavimų planą, o taip pat sprendimo dalį, kurioje atsakovas I. S. įpareigotas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nedelsiant atidaryti vartus ir atlaisvinti įvažiavimą į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, ir šiose dalyse ieškovės O. G. R. ieškinį atmesti.
Priteistą iš I. S. ieškovės O. G. R. naudai 368,10 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 122,70 Lt, priteistą 3000 Lt sumą advokato pagalbai apmokėti sumą sumažinti iki 1000 Lt.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo I. S. ieškovės O. G. R. naudai 1000 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš ieškovės O. G. R. atsakovo I. S. naudai 245,40 Lt žyminio mokesčio ir 1330 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.