- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- N-575-7-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorė 2008 m. birželio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J. dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Torlina“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas, o būtent, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui atlikus patikrinimą dėl galimos užsienio valstybių piliečių nustatytos įdarbinimo tvarkos pažeidimų, nustatyta, kad UAB „Labour and construction services“ sudarė darbo sutartis su Kinijos Liaudies Respublikos piliečiais, kurie pagal Lietuvos darbo biržos išduotus leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje, turėjo dirbti UAB „Labour and construction services“: G. S. – suvirintoju (leidimas Nr. U6-1393), Q. J. – suvirintoju (leidimas Nr. U6-1387), X. Z. – suvirintoju (leidimas Nr. U6-1395), S. C. – suvirintoju (leidimas Nr. U6-1396), F. L. – suvirintoju (leidimas Nr. U6-1404), H. Y. – suvirintoju (leidimas Nr. U6-1397). Nustatyta, kad šie darbuotojai dirba UAB „Torlina“, esančioje S. Lozoraičio g. 19, Garliavoje, Kauno rajone, pagal 2008 m. gegužės 7 d. darbo nuomos sutartį ir atlikinėjo metalo pjaustymo dujomis darbines funkcijas UAB „Torlina“ naudai, paklusdami pastarojo nustatytai vidaus darbo tvarkai, t. y. užsienio piliečių darbas buvo panaudotas ne toje įmonėje, kuri nurodyta leidime dirbti Lietuvos Respublikoje, ne leidime dirbti Lietuvos Respublikoje nurodytu darbo vietos adresu. Protokole nurodyta, kad UAB „Torlina“ direktorius V. J., leisdamas dirbti užsieniečiams nesilaikant jiems nustatytos įdarbinimo tvarkos, pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 19.1 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad tarp UAB „Labour and construction services“ ir UAB „Torlina“ 2008 m. gegužės 7 d. buvo sudaryta darbo nuomos sutartis, pagal kurią darbo funkcijas UAB „Torlina“ atliko UAB „Labour and construction services“ turintys leidimus dirbti užsieniečiai. Darbo sutartys su minėtais asmenimis UAB „Torlina“ nebuvo sudarytos. Teismas nurodė, kad UAB „Torlina“ dirbę užsieniečiai turėjo leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, jie nustatyta tvarka buvo instruktuoti UAB „Torlina“ dėl darbų saugos, jų darbo užmokestis buvo pervedamas UAB „Labour and construction services“. Teismas pažymėjo, kad darbo nuomos santykiai kol kas nėra reglamentuoti teisės aktais, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. birželio 6 d. nutarimu yra patvirtinusi Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymo koncepciją, kurioje numatyta įtvirtinti darbo nuomos teisinius santykius. Teismas sprendė, kad UAB „Torlina“, atstovaujama direktoriaus V. J., įdarbindama minėtus užsieniečius pagal darbo nuomos sutartį, pasinaudojo galutinės teisinės reglamentacijos Lietuvos Respublikoje neturinčiais darbo nuomos santykiais, kurie nėra uždrausti. Konstatavęs, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad V. J., būdamas UAB „Torlina“ direktoriumi, turėjo tikslą pasinaudoti nelegaliu užsienio piliečių darbu, ir nenustatęs asmens veiksmuose tyčios ar priešingo teisei neatsargumo padaryti pažeidimą, teismas bylą dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad V. J. pripažino, jog šeši Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje, turėdami leidimus dirbti UAB „Labour and construction services“. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 61 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 17 punktą, leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs. Įstatymo nuostatų dėl užsieniečių darbo Lietuvoje išimtis galėtų numatyti tik įstatymas. Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai turėjo leidimus dirbti UAB „Labour and construction services“, tačiau faktiškai dirbo UAB „Torlina“. UAB „Torlina“ direktorius V. J. privalėjo užtikrinti, kad bendrovėje būtų laikomasi darbo įstatymų ir nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduoti leidimai dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. J. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tarp UAB „Torlina ir UAB „Labour and construction services“ 2008 m. gegužės 7 d. buvo sudaryta darbo nuomos sutartis, kuria UAB „Labour and construction services“ įsipareigojo savo laikinus darbuotojus sutartam terminui perleisti UAB „Torlina“, kur jie turėjo vykdyti numatytas darbo funkcijas UAB „Torlina“ naudai. Teigia, kad UAB „Torlina“ ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Kinijos Liaudies Respublikos piliečių nesiejo darbo santykiai. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarka yra taikoma tik patiems užsieniečiams ir asmenims, kurie sudaro darbo sutartis su jais. Tačiau jokiame Lietuvos Respublikos įstatyme ar Europos Sąjungos teisės akte nėra nurodyta, kad asmuo, gaunantis darbo nuomos paslaugą, turėtų sudaryti darbo sutartis su paslaugą teikiančios įmonės darbuotoju, tiesiogiai atliekančiu darbą. Tvirtina, kad esant darbo nuomos santykiams, darbdaviui nėra svarbu darbą atliekančio asmens tapatybė, nes pagal sutartį jis gauną tik tam tikro pobūdžio darbą. Taip pat pažymi, kad UAB „Torlina“ ir jos direktorius nėra atsakingas už pažeidimus, nes minėtų asmenų ir UAB „Torlina“ nesiejo darbo teisiniai santykiai, šio pažeidimo subjektas yra UAB „Labour and construction services“. Mano, kad inkriminuota veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 206³ straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomas darbas, dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1 – 118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, galiojusio pažeidimo padarymo metu, 9 punkte nustatyta, kad leidimą dirbti užsieniečiui išduoda Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o sprendimą dėl leidimo išdavimo minėta institucija priima remdamasi teritorinės darbo biržos išvada bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir darbo rinkos poreikius (18 punktas). Darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi užregistruoti laisvą darbo vietą ir pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui (10 punktas). Šio aprašo 17¹ punkte nurodyta, kad darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nenagrinėjamas, jeigu jis prieš mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinėje darbo biržoje teisės aktų nustatyta tvarka neužregistravo laisvos darbo vietos.
Taigi, užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymais ir poįstatyminiai aktais, siekiant, kad užsieniečiai būtų įdarbinti, suteikiant prioritetą ieškantiems darbo Europos Sąjungos piliečiams, bei atsižvelgiant į darbo rinkos konkrečioje teritorijoje poreikius.
Minėto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 19.1 punktas numato, jog leidime dirbti yra nurodoma įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje užsienietis dirbs, darbo vietos adresas ir tiksli darbo funkcija (profesija, specialybė, pareigų pavadinimas).
Nagrinėjamu atveju Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai Q. J. (leidimas Nr. U6-1387, b. l. 9), G. S. (leidimas Nr. U6-1393, b. l. 10), X. Z. (leidimas Nr. U6-1395, b. l. 11), S. C. (leidimas Nr. U6-1396, b. l. 12), H. Y. (leidimas Nr. U6-1397, b. l. 13) ir F. L. (leidimas Nr. U6-1404, b. l. 14), pagal Lietuvos darbo biržos išduotus leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje, turėjo dirbti suvirintojais uždarojoje akcinėje bendrovėje „Labour and construction services“, esančioje Jasinskio g. 9, Vilniuje. Tokie leidimai, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, jiems buvo išduoti atsižvelgus į jų profesijos specialistų trūkumą konkrečioje teritorijoje – Vilniuje. Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius nustatė, jog minėti užsieniečiai suvirintojais buvo įdarbinti ir dirbo UAB „Torlina“, esančioje S. Lozoraičio g. 19, Garliava, Kauno raj., nesilaikant leidime dirbti Lietuvos Respublikoje nurodytos įdarbinimo tvarkos.
Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, rėmėsi tarp UAB „Labour and construction services“ ir UAB „Torlina“ 2008 m. gegužės 7 d. sudaryta darbo nuomos sutartimi (b. l. 4 – 8). Kaip matyti, šios sutarties pagrindu UAB „Labour and construction services“ įsipareigojo atlygintinai laikinai pavesti laikiniesiems darbuotojams atlikti jų darbo sutartyse numatytas funkcijas UAB „Torlina“ naudai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokia tarp dviejų juridinių asmenų sudaryta tarpusavio sutartis negali įtakoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotuose leidimuose dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje nurodytų duomenų – bendrovės pavadinimo ir darbo vietos adreso – pakeitimo, kadangi joks tarp ūkio subjektų sudarytas tarpusavio susitarimas negali turėti aukštesnės galios už valstybėje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytą užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką.
UAB „Torlina“ direktorius V. J. privalėjo užtikrinti, kad bendrovėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir tuo pačiu užsieniečių įdarbinimo tvarkos, bei nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduotai leidimai dirbti būtent jo bendrovėje. Leidęs dirbti minėtiems užsieniečiams savo vadovaujamojoje bendrovėje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką, todėl jo padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomas ATPK 206³ straipsnis įtvirtina atsakomybę už priėmimą į darbą užsieniečio, neturinčio leidimo dirbti, kai toks leidimas būtinas, arba sąlygų verstis kita veikla, iš kurios būtų gaunamos pragyvenimo lėšos, sudarymą užsieniečiams, neturintiems leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau nagrinėjamu atveju UAB „Torlina“ dirbę užsieniečiai, kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, leidimus dirbti turėjo (b. l. 9-14), todėl padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
Tad, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, bylą grąžinant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.