Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-02-23 nutarimo Nr. 59-43 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas 2013-10-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2009-10-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL dydžio bauda. Bausmės vykdymo pradžia – 2013-12-03, bausmės vykdymo pabaiga – 2016-12-01, 1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2014-12-01, neatliktos bausmės dalis 2015-03-01 – 1 metai ir 9 mėnesiai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad kriterijai į kuriuos turėtų būti atsižvelgta, nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų, nėra reglamentuoti. Tai paliekama šį klausimą sprendžiančios institucijos nuožiūrai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant nuteistojo lygtinio taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, reikia įvertinti nusikaltimo, už kurį asmuo buvo patrauktas atsakomybėn pavojingumą, jo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, šeiminius ryšius ir pan. Akivaizdu, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik tuomet, kai yra padaroma išvada, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, bet neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas susipažinęs su nuteistojo skundu, teismui pateiktu prokurorės atsiliepimu, išnagrinėjęs Komisijos nutarimą ir išanalizavęs T. V. asmens bylą nustatė, kad Komisija 2015-02-23 nutarimu Nr. 59-43 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies1 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. V. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, buvimo pataisos namuose laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, neskatintas. Dalyvavo adaptacijos ir pataisos programoje. Dalyvauja integracijos į visuomenę bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio bei socialinio švietimo programoje. Nuteistasis yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, pataisos įstaigoje nedirba, finansiškai nuteistąjį remia sesuo. Nuteistasis yra išsiskyręs, turi du sūnus, tačiau su buvusia žmona ryšių nepalaiko, socialinius ryšius palaiko su dviem broliais ir dviem seserimis, su viena iš seserų santykiai yra artimi, yra lankomas sesers pasimatymų metu. Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, po paleidimo iš pataisos namų ketina gyventi su seserimi. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (58 balai). T. V. praeityje teistas, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, elgesio nepakeitė, nors jam buvo sudarytos sąlygos pasikeisti, tačiau jis, neišnykus teistumui, ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus tyčinio nusikaltimo (plėšimo) padarymą, kuri įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje. Asmens byloje esančioje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad būdamas laisvėje nuteistasis neteko darbo būtent dėl to, jog piktnaudžiavo alkoholiu, nuteistasis pripažįsta, jog alkoholio vartojimas jam yra problema. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, jog nuteistais supranta, jog veikla ir draugų kompanija, kurioje jis būna ir dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Asmens byloje esančioje Išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės nurodoma, jog nuteistasis kuria daugiau trumpalaikius ateities planus, tolimesnės ateities planų įgyvendinimas priklausys nuo vidinės motyvacijos pozityviems pokyčiams ir blaivybės palaikymo praktikų kokybės. Šiuo metu likusi neatliktos bausmės dalis pakankamai didelė.

Teismo nuomone, nors nuteistasis T. V. atliko1/3 jam paskirtos bausmės, dalyvauja adaptacijos, socialinės reabilitacijos programose, palaiko santykius su artimaisiais , t. y. broliais ir seserimis, tačiau jo nusikalstamos elgesio rizika pagal OASys metodiką vidutinė, praeityje teistas net keturis kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, pastarąjį nusikaltimą padarė, neišnykus ankstesniam teistumui, kas iš esmės rodo, kad iš ankstesnių teistumų T. V. išvadų nepadarė, darė nusikalstamas veikas ir toliau. Visos šios aukščiau išvardintos neigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad T. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Teismo vertinimu, patenkinus nuteistojo T. V. skundą, išlieka ne tik tikimybė, kad jis gali naujai nusikalsti, bet ir nebus įgyvendinti bausmės tikslai, todėl nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Kartu teismas pažymi, jog nuteistasis savo skunde nurodo, kad jo sveikatos būklė yra itin prasta ir kad būtent dėl sveikatos būklės jam yra sunku atlikti bausmę, tačiau teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, patvirtinančių T. V. skunde išdėstytas aplinkybes dėl jo sveikatos būklės. Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, jog įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę, asmeniui, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, būti atliestam nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnio 2 dalis). BVK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, nuteistasis T. V., manydamas jog jis dėl sveikatos būklės negali toliau atlikti jam paskirtos bausmės, turi teisę kreiptis bausmės vykdymo institucijos nustatyta tvarka dėl atleidimo nuo bausmės dėl ligos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama 2015-02-23 nutarimą Nr. 59-43 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei išnagrinėjusi visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo T. V. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BVK 157 str., BPK 360 str. 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

Nuteistojo T. V. skundą atmesti.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-02-23 nutarimo Nr. 59-43 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.