- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- AN2-484-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00587-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria netenkintas V. S. skundas ir paliktas nepakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-1407-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutarimu V. S. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. birželio 4 d. apie 19 val. Vilniaus r., Pagirių k. (duomenys neskelbtini), jo šuo, išlindęs pro tvorą užpuolė D. Ž. priklausantį šunį bei jį dantimis sužalojo. Taip pat D. Ž. bandant apginti savo šunį jam kairės rankos pirštus apdraskė ir padarė sužalojimus, t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimo kodekso (toliau ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.
2. Nesutikdamas su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. liepos16 d. nutarimu, V. S. jį apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi V. S. skundą atmetė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
5. Nurodo, kad nutarime nurodoma, kad jo šuo, išlindęs pro tvorą, užpuolė D. Ž. šunį, kuris yra dvigubai didesnis ir stambesnis bei jaunesnis ir jį dantimis sužalojo, taip pat sužalojo D. Ž. pirštus. Protokole ir nutarime nenurodyta kur ir kaip jo šuo išlindo pro tvorą ir sužalojo D. Ž. ir jo šunį, t. y. nenurodyta sužalojimo vieta ir pats sužalojimo pobūdis, nutarimo motyvai. Protokolą surašęs pareigūnas neatsižvelgė į jo ir jo žmonos L. S. paaiškinimus, kad apie jų žemės sklypą yra tvora, kuri stovi ant betoninio pagrindo, tvora metalinė iš virbų, tarpai tarp virbų yra nuo 12 iki 14 cm, jų šuns plotis yra 24 cm, taigi jų šuo niekaip negalėjo išlįsti pro tvoros virbus. Be to, papildomai uždėjo vielinę tvorą, kad būtent kaimynų šuo nelįstų į jų sklypo pusę, kadangi D. Ž. šuo įkiša savo snukį į jų teritoriją ir loja ant jų šuns. Šį faktą įrodo pareigūnui pateiktos 20 fotonuotraukų, kuriose matosi, kad metalinė vielinė (žalia) tvora įlenkta iš gatvės pusės į jų sklypo pusę, t.y. D. Ž. šuo nuolat kiša savo snukį į jų sklypo pusę ir loja ant jų šuns. Dar papildomai įvažiavimo vartų apačią užtvirtino metaline juosta, kad kaimyno šuo nekištų snukio pro vartų apačią. Jeigu metalinė tinklinė tvora būtų įlenkta ir jų sklypo pusės į gatvės pusę, galima būtų teigti, kad jų šuo, iškišęs savo snukį pro tvorą, įkando kaimynų šuniui. Be to, policijai pateikė fotonuotraukas, kuriose matomas kruvinas vamzdis, kuris yra jų žemės sklype, taigi, buvo taip, kad kaimynų šuo, kaip visada, pro tvorą įkišo savo snukį į jų sklypo pusę ir jų šuo jam įkando. Tai rodo kraujas ant vamzdžio, kuris guli nukritęs nuo pamato jų sklype ir ant betoninių pamatų. Šioje vietoje ir metalinė tinklinė tvora įlenkta į jų sklypo pusę bei dalinai suardyta ir apkarpyta metalo žirklėmis. Jie vielos nekarpė, atvirkščiai, uždėjo, kad kaimynų šuo nelįstų per tvorą. Tvora buvo apkarpyta iki birželio 10 d., t.y. iki atvykstant policijos pareigūnui, tikslu parodyti, kad pro ją pralindo jo šuo. Vamzdį padėjo prie tvoros ant betoninio pamato tam, kad D. Ž. šuo nekaišiotų savo snukio ir nepultų prie jų tvoros, kai palaidas laksto keliuku pro jų tvorą. Skundžiamas nutarimas nemotyvuotas, neaprašyti jo, taip pat žmonos Liudmilos, kitų asmenų paaiškinimai, neišdėstytos ir neįvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, t.y. pažeistos ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kai D. Ž. šuo metėsi prie jų tvoros ir šunys susikibo, D. Ž. rankomis griebė savo šunį traukti iš tvoros ir tuo momentu jam galėjo jų šuo įkasti ir jų ir jo paties šuo, galėjo pats apsidraskyti pirštus į tvoros virbus. Įvykį matė liudytojas O. M., kuris paaiškino, kad važiuodamas keliu, pamatė kaip kaimyno šuo įkišo snukį į Sergejevų sklypą, girdėjo kaip šunys lojo. Pats matė ir jam parodė, kad jų sklype už tvoros, ties ta vieta, pro kurią snukį įkišo vilkinis šuo, buvo kraujo lašai. Nutarime šios aplinkybės neįvertintos.
6. Skundą dėl nutarimo išnagrinėjęs teismas taip pat neįvertino skundo argumentų. Liudytojas A. K. negalėjo matyti įvykio, nes jo langus tuo metu užstojo autobusiukas, kas matyti iš pateiktos fotonuotraukos. Neaišku kokiu pagrindu policijos pareigūnas padarė išvadą, kad jo šuo buvo išlindęs pro tvorą, jei nei vienas liudytojas to nenurodo. Iš A. K. parodymų matyti, kad jis matė kaip kaimynas D. Ž., laikydamas už pavadžio, traukė nuo tvoros savo šunį, o tvoros kitoje pusėje buvo kaimyno šuo. Liudytojų parodymai paneigia, kad jo šuo buvo išlindęs pro tvorą. Jo šuo niekaip negali išbėgti iš savo teritorijos, nes aplink sklypą yra betoniniai pamatai, tvora iš virbų, tarpai tarp virbų yra nuo 12 iki 14 cm. Jų šuo nebuvo sužeistas, o D. Ž. šuns snukis buvo kruvinas. D. Ž. šuo įkišo savo snukį per jų tvorą ir šuo įkando, o D. Ž. galėjo įkasti kai jis rankomis traukė savo šunį nuo jų tvoros. Policijos pareigūnai apklausė tik tuos liudytojus, kurie nieko nematė ir nieko negalėjo paaiškinti. Prašė apklausti liudytojus, tačiau pareigūnai apklausė ne visus asmenis, apklausė tik asmenis, kurie įvykio nematė.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad tyrimas administracinio nusižengimo byloje atliktas tinkamai ir objektyviai, V. S. bauda paskirta pagrįstai. Skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir vertintini tik kaip asmens, patraukto atsakomybėn gynybinė pozicija.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Teismo ar institucijos, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, procesinis sprendimas (nutartis ar nutarimas) administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
9. Įvertinęs pateiktoje byloje esančius duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, skundą nagrinėjantis apygardos teismas nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek institucijos nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti institucijai dėl administracinio nusižengimo protokole išdėstytų aplinkybių patikslinimo.
10. ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, turi išsiaiškinti, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
12. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas V. S. surašytas ir jis nubaustas už tai, kad 2019 m. birželio 4 d. apie 19 val. Vilniaus r., Pagirių k. (duomenys neskelbtini), jo šuo, išlindęs pro tvorą užpuolė D. Ž. priklausantį šunį bei jį dantimis sužalojo, taip pat D. Ž. bandant apginti savo šunį, jam apdraskė kairės rankos pirštus ir padarė sužalojimus, t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
13. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai.
14. 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šios aplinkos ir žmonių saugumo užtikrinimo priemonės yra detalizuojamos konkrečiomis gyvūnų laikymo taisyklėmis konkrečios savivaldybės teritorijoje, apibrėžiant gyvūnų laikymo taisykles tiek privačiose valdose, tiek ir viešose teritorijose, kurį galimai pažeidė apeliantas.
15. Iš teismui pateikto administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo, priimto V. S. atžvilgiu turinio matyti, kad pastarasis buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad jam priklausantis šuo, išlindęs pro tvorą užpuolė D. Ž. priklausantį šunį bei jį dantimis sužalojo; taip pat, D. Ž. bandant apginti savo šunį jam kairės rankos pirštus apdraskė ir padarė sužalojimus, nenurodant kokio teisės akto reikalavimus ir kokiu būdu V. S. pažeidė. Tokiu būdu V. S. surašytame protokole, pagal jame aprašytas faktines aplinkybes, nėra nurodyta kokio teisės akto reikalavimus ir kokiais konkrečiais veiksmais jis pažeidė.
16. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokole tik bendrais bruožais buvo nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausantis šuo, išlindęs pro tvorą, užpuolė D. Ž. priklausantį šunį bei jį sužalojo, taip pat sužalojo D. Ž. kairės rankos pirštus, nenurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu V. S. pažeidė aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė administracinio nusižengimo protokole nėra atskleista. Nurodyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tinkamai pasiruošti ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, kas laikytina esminiu teisenos pažeidimu.
18. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas laikosi pozicijos, jog nustatytų esminių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima, kadangi galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, nesudaro nei ANK įtvirtintos teisės normos nei formuojama teismų praktika.
19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, neįvertino V. S. atžvilgiu institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime suformuluoto kaltinimo ydingumo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiama Vilniaus rajono rūmų nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla V. S. atžvilgiu grąžintina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriui pašalinti administracinio nusižengimo protokole esančius trūkumus. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nebuvo tikrinamos aplinkybės dėl kraujo pėdsakų V. S. sklype atsiradimo, taip pat ar kraujo pėdsakai buvo ir už sklypo ribų.
20. Panaikinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimą, V. S. skundo argumentai dėl jo kaltės bei kitų jo skunde nurodytų padarytų pažeidimų nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N- 1407-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą V. S. atžvilgiu grąžinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos administracinio nusižengimo protokolo patikslinimui.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.