Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-354/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
1A-233-354/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10584-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
D. D., A. D.
Advokatai
Vilmantas Poškus, Mindaugas Jonaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-354/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10584-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,nuteistojo D. D. gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,nuteistojo A. D. gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. D. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Į D. D. paskirtą bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 12 d. 19.32 val. iki 2020 m. kovo 13 d. 13.52 val., tai yra viena para.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2020 m. vasario 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir D. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. D. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Į A. D. bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 12 d. 19.32 val. iki 2020 m. kovo 13 d. 12.20 val., tai yra viena para.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2020 m. vasario 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir A. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių.

Iš A. D. valstybės naudai priteista 190,08 Eur suma už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Iš D. D. valstybės naudai priteista 307,36 Eur suma už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį E. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. D. ir A. D. nuteisti už tai, kad 2020 m. kovo 12 d., apie 10.18 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe kartu su E. Š., atėjo prie V. P. priklausančios elnių ir danielių teritorijos, kur D. D. ir E. Š. likus laukti prie teritoriją juosiančios tvoros, o A. D. perlipus tvorą, tai yra jam įsibrovus į elnių ir danielių teritoriją, priėjus prie V. P. priklausančio sandėliuko ir metaliniu strypu nulaužus durų pakabinamą spyną bei taip į jį įsibrovus, iš kur A. D. paėmė dvi poras elnių ragų, bendros 300 eurų vertės, bei ragus atnešė prie tvoros, kur, tęsdami nusikalstamą veiką, A. D., E. Š. ir D. D. bendrai perkėlė ragus per tvorą bei visi kartu drauge su dviem poromis ragų pasišalino, tokiais bendrais veiksmais tyčia pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. P. priklausantį, 300 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo sumažinti trečdaliu jam Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę arba paskirti intensyvią priežiūrą, kadangi paskirta bausmė yra per griežta, be to, jis (D. D.) labai gailisi dėl savo nusikaltimų.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo sumažinti trečdaliu jam Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę arba paskirti intensyvią priežiūrą, kadangi paskirta bausmė yra per griežta, be to, jis (A. D.) labai gailisi dėl savo nusikaltimų.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo D. D. gynėjas prašė D. D. apeliacinį skundą tenkinti, skirti kitą bausmės rūšį, ne laisvės atėmimą, nuteistojo A. D. gynėjas prašė A. D. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistųjų D. D. ir A. D. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nuteistieji D. D. ir A. D. apeliaciniuose skunduose kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantai prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

7. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems D. D. ir A. D. bausmes dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

Dėl D. D. paskirtos bausmės

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus, D. D. yra 3 kartus teistas, naują nusikalstamą veiką D. D. įvykdė nepraėjus nė mėnesiui po paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio (2 t., b. l. 113–141), yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 142–151, 156, 157). Nuteistojo D. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. D. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

9. Pažymėtina ir tai, jog apeliantui už nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta daug mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė, nei numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (laisvės atėmimo vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, nuteistajam D. D. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl visiškai nepagrįstas apelianto prašymas dar kartą jam sumažinti bausmę vienu trečdaliu. Pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam D. D. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme, taikė BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą patį švelniausią ir palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą esant nusikalstamų veikų recidyvui, t. y. dalinį bausmių sudėjimą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam D. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei subendrinta galutinė bausmė būtų per griežtos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo skunde pateiktas prašymas jam paskirti intensyvią priežiūrą yra visiškai nepagrįstas, kadangi intensyvi priežiūra yra priskiriama prie kardomųjų priemonių (BPK 131¹ straipsnis), o ne prie bausmių, skiriamų už padarytą nusikalstamą veiką, rūšių, todėl minėta priemonė negali būti skiriama kaip švelnesnė bausmė.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą D. D. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. D. D. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė adekvačią ir proporcingą įvykdyto nusikaltimo ir D. D. asmenybės pavojingumui laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina per griežta.

Dėl A. D. paskirtos bausmės

11. Bylos duomenys patvirtina, kad A. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus, A. D. yra 4 kartus teistas, naują nusikalstamą veiką A. D. įvykdė nepraėjus nė mėnesiui po paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio (2 t., b. l. 5–41), yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 42–63, 68, 69). Nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. D. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. D. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

12. Atkreiptinas apelianto A. D. dėmesys ir į tai, jog jam už nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta daug mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė, nei numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (laisvės atėmimo vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistajam A. D. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl apelianto prašymas dar kartą jam sumažinti bausmę vienu trečdaliu yra visiškai nepagrįstas. Be kita ko, apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam A. D. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme, taikė BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą patį švelniausią ir palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą esant nusikalstamų veikų recidyvui, t. y. dalinį bausmių sudėjimą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nuteistajam A. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei subendrinta galutinė bausmė nėra per griežtos. Be to, kaip jau minėta, asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką yra skiriama bausmė, o ne kardomoji priemonė, todėl A. D. prašymas jam paskirti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą (BPK 131¹ straipsnis), atmestinas.

13. Įvertinus visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas už įvykdytą nusikalstamą veiką A. D. paskyrė adekvačią, proporcingą bausmę, kuri nelaikytina per griežta, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog A. D. nenori laikytis įstatymų, nuolat daro naujus teisės pažeidimus ir iš anksčiau jam paskirtų švelnesnių bausmių nepadarė jokių teigiamų išvadų.

Dėl procesinių išlaidų

14. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioji ir apeliacinio proceso metu

15. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (12.35) PT-4225 matyti, kad A. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 144 Eur, o iš pažymos Nr. (12.35) PT-3933 matyti, kad D. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 128 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistiesiems A. D. ir D. D. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso meto valstybė patyrė atitinkamai 144 Eur ir 128 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad A. D. ir D. D. yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės išlaidos už A. D. ir D. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistųjų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų D. D. ir A. D. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo D. D. valstybės naudai priteisti 128 (vieną šimtą dvidešimt aštuonis) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Iš nuteistojo A. D. valstybės naudai priteisti 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas PoškusVirginija Žindulienė