- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-52-334/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00128-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro G. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š.išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Š. buvo išteisintas dėl to, kad jis, turėdamas tikslą apgaule gauti draudimo išmoką iš draudimo bendrovės – A. I. Ltd. už tariamai pavogtą pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) draudimu nuo vagysčių apdraustą, finansų įmonei „X“ priklausantį, automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siekdamas išvengti turtinės prievolės – mokėti įmokas finansų įmonei „X“ pagal 2019 m. lapkričio 25 d. sudarytą pirkimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei įgyti svetimą, finansų įmonei „X“ priklausantį, turtą- automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 7 d. apie 19.40 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. Š. pranešė protokolu – pareiškimu apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. atvykęs prie kavinės „V“ adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užrakintą prie kavinės paliko 2020 m. vasario 4 d. apie 17 val. - 18 val., nors automobilis nebuvo pavogtas, o nugabentas į tyrimo metu nežinomą vietą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2020 m. vasario 7 d. pranešė draudimo bendrovei – A. I. Ltd., nurodydamas, kad 2020 m. vasario 4 d. apie 18 val. paliko automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. sugrįžęs jo neberado, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai pavogtą A. I. Ltd. apdraustą ir finansų įmonei „X“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2020 m. vasario 17 d. draudimo bendrovė A. I. Ltd. sumokėjo 12200 svarų sterlingų draudiminės išmokos finansų įmonei „X“, taip jis apgaule, savo naudai įgijo svetimą draudimo bendrovės – A. I. Ltd. turtą – draudiminę išmoką 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės), išvengė didelės vertės 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) turtinės prievolės – mokėti įmokas pagal pirkimo išsimokėtinai sutartį finansų įmonei „X“ už automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įgijo didelės 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) svetimą turtą, finansų įmonei „Moneybarn“ priklausantį, automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Taip pat E. Š. išteisintas dėl to, kad jis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Panevėžyje, Senamiesčio g. 100, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2020 m. vasario 7 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. Š. pranešė protokolu – pareiškimu, surašytu 2020 m. vasario 7 d. nuo 19.40 val. iki 19.53 val., apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. atvykęs prie kavinės „V“ adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užrakintą prie kavinės paliko 2020 m. vasario 4 d. apie 17 val. – 18 val., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05632-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis pradėto ikiteisminio tyrimo metu, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2020 m. vasario 7 d. nuo 19.57 val. iki 20.43 val. davė analogiškus melagingus parodymus apie jam priklausančio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vagystę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroras G. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 13 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti E. Š. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prokuroras prašo įrodymų tyrimo neatlikti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
4. Prokuroras skunde teigia, kad išteisinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismo išvada, jog yra neįrodyta, kad E. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 236 str. 1 d., yra nepagrįsta, nes ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
4.1. Prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais ir tiesioginiams bei netiesioginiams įrodymams vertinti BPK nenustato skirtingų reikalavimų. Prokuroro teigimu, šioje byloje E. Š. kaltė buvo grindžiama netiesioginiais įrodymais, tačiau teismas byloje esančius duomenis vertino atsietai, nevertino jų visumos, nebuvo sujungti į vientisą loginę grandinę, sudarančią pagrindą konstatuoti neabejotinai įrodytą E. Š. kaltę.
4.2. Prokuroras teigia, kad kaip vieną iš netiesioginių įrodymų teismas turėjo pripažinti automobilio įgijimo ir apdraudimo aplinkybes. 2019 m. lapkričio 25 d. E. Š. Jungtinėje Karalystėje su finansų įmone „X“ sudarė automobilio "BMW 4281 LUXURY AUTO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN.NR. (duomenys neskelbtini) (toliau: automobilis), kurio vertė 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės), pirkimo išsimokėtinai sutartį. 2019 m. gruodžio 21 d. automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje A. I. Ltd. Teismo posėdžio metu E. Š. nurodė, kad automobilį pirko atsiradus poreikiui turėti automobilį darbui, vežioti įrankius, tačiau išsirinktas automobilis akivaizdžiai neatitinka darbo automobiliui keliamų požymių ir jo deklaruojamo siekio, kadangi automobilis prabangus ir brangus, sportinio tipo, todėl visiškai nėra logiška, kad tokį automobilį E. Š. pirko darbui. Be to, jei automobilis ir buvo pirktas darbui, asmeniniam naudojimui, tai kodėl jis apdraustas labai trumpam, vos daugiau nei dvejų mėnesių terminui nuo 2019-12-21 iki 2020-02-28. Skunde taip pat pažymima, kad teismas neatkreipė dėmesio ir į pakankamai didelę automobilio vertę bei sunkią E. Š. finansinę būklę. E. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jo finansinė būklė yra sudėtinga, šiuo metu yra dideli įsiskolinimai už namą, žmonos algos nepakanka, todėl darytina išvada, kad E. Š. pirktas automobilis buvo ne pagal finansines galimybes.
4.3. Prokuroras taip pat teigia, kad teismas neišsamiai įvertino automobilio apdraudimo aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta, ar E. Š. asmeniškai tvarkė automobilio draudimą, todėl E. Š. nurodytos aplinkybės apie tai, kad draudimą tvarkė automobilį pardavusi aikštelė bei jis (E. Š.) nebuvo įsigilinęs į automobilio draudimo aplinkybes, nėra paneigtos. Prokuroras nurodo, kad E. Š. parodymai teisminio nagrinėjimo metu, jog nusipirkęs automobilį Anglijoje su juo važinėjo, nes kiek žino, Anglijoje jeigu perki automobilį iš aikštelės, dar dvi savaites galioja aikštelės draudimas, neabejotinai patvirtina, kad jis žinojo, jog jo pirktas automobilis buvo su trumpalaikiu draudimu. Be to, iš „M. C.“ naudoto automobilio sąskaitos faktūros matyti, kad automobilį E. Š. nusipirko ir pasiėmė 2019-11-23. Taigi, E. Š. nuo automobilio nusipirkimo dienos važinėjo draudimu, kurį suteikė jo vadinama „aikštelė“ (įmonė „M. C.“). Po to, E. Š. pats turėjo pasirūpinti draudimu, ką ir patvirtina draudimo bendrovės A. I. Ltd. 2021-07-01 pranešimas, kuriame E. Š. nurodytas kaip draudėjas, o draudimo laikotarpis nurodomas jau kitas: nuo 2019-12-21 iki 2020-02-28, nei jis pasiėmė automobilį iš įmonės „M. C.“. Be to, prokuroro manymu, neįtikima, kad draudžiant automobilį draudžiančiosios įmonės atstovas nepateiktų informacijos apie draudimo laikotarpį, įmokų dydžius ir kitą informaciją, nepateiktų sutarties kopijos, o ypač nagrinėjamu atveju, kai automobilis yra brangus ir perkamas išperkamąja nuoma, ir šios draudimo aplinkybės nerūpėtų automobilio savininkui - E. Š..
4.4. Prokuroro teigimu, E. Š. ne tik žinojo automobilio draudimo laikotarpį, draudimo bendrovę ir kitą su tuo susijusią informaciją, bet jos sąmoningai neatskleidė nei policijos pareigūnams, atvykusiems pagal jo pranešimą apie pavogtą automobilį, nei policijos pareigūnams atlikusiems ikiteisminį tyrimą. Prokuroras nurodo, kad iš draudimo bendrovės A. I. Ltd. 2021-07-01 pranešimo matyti, jog E. Š. apie įvykį draudimo bendrovei pranešė 2020-02-07, t. y. ta pačią dieną, kada kreipėsi į policiją, o iš E. Š. telefono pokalbių išklotinės matyti, kad 2020-02-07 20.26 val. iš draudimo bendrovės jis gavo dvi SMS žinutes. Kadangi jo apklausa vykdyta nuo 19.57 val. iki 20.43 val. tai akivaizdu, kad E. Š., dar būdamas policijos komisariate, galėjo tyrėjai pateikti draudimo bendrovės duomenis, tačiau sąmoningai to nepadarė. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal liudytojų policijos pareigūnų V. S. ir J. Š., atvykusių pagal pranešimą dėl automobilio vagystės, parodymus, E. Š. kažkam skambino dėl draudimo, negalėjo pasakyti, ar automobilis draustas „kasko“, taip pat E. Š. buvo labai svarbu kaip draudimas susisieks, ar jie kažką pateiks kaip policijos pareigūnai, ar jam reikia pranešti, aktualus buvo draudimo klausimas. Tuo tarpu apklausiamas kaip įtariamasis, E. Š. jau teigė, kad esą jam nerūpėjo draudimas, automobilio draudimo dokumentų turėjimas. 2021-10-06 įtariamojo apklausos metu E. Š. netgi klaidino policijos pareigūnus teigdamas, kad automobilis buvo draustas 1 metams, o kokioje draudimo kompanijoje automobilį draudė, nepamena. Tačiau jau 2022-01-14 papildomos įtariamojo apklausos metu E. Š. teigė: „Kam pranešti, tai yra kokiai draudimo kompanijai, jis žinojo iš elektroninio laiško, kurį buvo gavęs, kiek pamena, iš draudimo kompanijos. Teismas šių ir kitų E. Š. parodymų neįvertino kritiškai, kaip nelogiškus, prieštaraujančius tiek paties parodymams, tiek ir kitiems bylos duomenims. Be to, E. Š. teiginiai, kad jis nėra gavęs pirkimo išsimokėtinai ir draudimo sutarčių, būdamas pardavimo aikštelėje jokių sutarčių nepasirašinėjo, yra neįtikimi ir nelogiški. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad automobilis buvo pirktas išsimokėtinai ir apdraustas nuo vagysčių, kad vagystės atveju E. Š. nepatirtų jokio nuostolio, išvengtų prievolės mokėti įmokas pagal pirkimo išsimokėtinai sutartį, kas leidžia spręsti, kad automobilis nebuvo pirktas asmeniniam E. Š. naudojimui ir neplanuota jo eksploatuoti ilgiau nei jis buvo apdraustas.
4.5. Prokuroras taip pat teigia, kad dar vienu netiesioginiu įrodymu teismas turėjo pripažinti E. Š. atvykimo į (duomenys neskelbtini) ir buvimo šiame mieste aplinkybes. Prokuroras nurodo, kad teisminio posėdžio metu E. Š. teigė, jog atvyko į Lietuvą aplankyti artimuosius. (duomenys neskelbtini) gyvena jo sesuo, močiutė, draugai ir juos jis norėjo aplankyti. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu E. Š. nenurodė, kad atvyko aplankyti artimuosius, o teigė, kad atvežė L. T. tam tikrus daiktus ir atvyko atšvęsti draugo S. K. gimtadienio. Liudytojo S. K. manymu, E. Š. į Lietuvą grįžo tikrai ne dėl to gimtadienio. Kiek žino, jis turėjo į Lietuvą pargabenti kažkokius dokumentus jo pusseserei L. T.. Pagal liudytoją L. T., E. Š. (duomenys neskelbtini) turėjo kažkokių asmeninių reikalų ir kiek žino, jis į (duomenys neskelbtini) atvažiavo kelioms dienoms. Be to, E. Š. tvirtino, kad jau važiuodamas į Lietuvą susiskambino su S. K., kurio gimtadienis buvo ką tik praėjęs, ir užvežęs dokumentus L. T., susiskambino su S. K. ir prasidėjo ,,balius“. Tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra, priešingai, yra paneigiančių. Liudytojas S. K. teigė, kad E. Š. paskambino jam, kad jau grįžęs, tačiau nuo jo grįžimo gal dar porą dienų jie nesimatė. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad E. Š. su S. K. susitiko ne tą pačią dieną, kai atvyko į (duomenys neskelbtini) (2020-02-02), o po dvejų dienų, kaip ir nurodė liudytojas (2020-02-04). Šias aplinkybes patvirtina ne tik liudytojo S. K., E. Š. parodymai, bet ir jo bei E. Š. telefoninių pokalbių išklotinės. Prokuroras nurodo, kad nėra aišku, ką E. Š. veikė tas dvi dienas (duomenys neskelbtini) iki kol jis susitiko su S. K., juo labiau, kad jis iš Anglijos atvyko aplankyti giminių (duomenys neskelbtini), tačiau perdavęs atvežtus daiktus L. T., taip ir neišvyko jų aplankyti. Prokuroro teigimu, visi šie prieštaringi E. Š. parodymai, taip pat liudytojų parodymai, paneigia E. Š. nurodytus vykimo į Lietuvą tikslus bei buvimo (duomenys neskelbtini) priežastis, bei įrodo, kad į (duomenys neskelbtini) atvyko ir buvo šiame mieste pagal iš anksto sugalvotą nusikalstama planą- atgabenti iš Jungtinės Karalystės automobilį siekiant jį apgaule pasisavinti.
4.6. Prokuroro teigimu, teismas netiesioginiu įrodymu taip pat turėjo pripažinti ir automobilio dingimo aplinkybes. Remiantis E. Š. parodymais, jis 2020-02-04 apie 17-18 val. paliko automobilį prie kavinės ,,V“, o 2020-02-07 apie 18.30 val. automobilio neberado. Toks E. Š. elgesys - neseniai įgytą, brangų automobilį (14656 eurų vertės), 3 dienų laikotarpiui palikti be priežiūros, nuošalioje, jam nepažįstamo miesto automobilių stovėjimo aikštelėje, atrodo ne tik, kad nerūpestingas, bet ir nelogiškas. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad prieš tai E. Š. automobilis buvo L. T. nuosavo namo kieme, tačiau net ir žinodamas, kad vyksta švęsti draugo S. K. gimtadienį ir vartos alkoholinius gėrimus, jis vis tiek vyko su automobiliu, nors galėjo išsikviesti taksi. Kita vertus, net ir palikęs automobilį prie kavinės, E. Š. sekančią ar kitą dieną galėjo pats ar su draugo S. K., jo sūnaus, L. T., pas kurią tuo metu gyveno, pagalba automobilį pargabenti, tačiau to nepadarė. Prokuroro teigimu, neįtikima ir tai, kad E. Š. visas tris dienas, kai paliko automobilį prie kavinės "V", net nepatikrino, ar jis vis dar stovi toje vietoje, ar neapgadintas, nors kaip teigė liudytojas S. K., jie vėl buvo nuvykę į kavinę "V". Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad automobilis net nebuvo pastatytas prie kavinės. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus E. Š. parodymus, kad automobilis buvo prie kavinės esančioje aikštelėje. Nors E. Š. nurodė, kad prieš vagystę automobilį matė S. K., tačiau pastarasis šios aplinkybės nepatvirtino. Be to, liudytojas V. P. taip pat parodė, kad maždaug po valandos, kai E. Š. su S. K. išėjo iš kavinės, išsisukinėdamas iš aikštelės jokio palikto automobilio nepastebėjo. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad E. Š. teigė, kad 2020-02-04 į kavinę atvyko iš (duomenys neskelbtini) naudodamasis navigacija, tačiau pagal viešai prieinamą internete žemėlapį matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atstumas nėra didesnis nei 3 km, kai pagal automobilio raktuose užfiksuotą kilometražo skirtumą, automobiliu buvo nuvažiuotas 5 km atstumas. Be to, jei E. Š. vyko automobiliu, jo automobilio rakte turėjo būti užfiksuota tos dienos atnaujinimo informacija, tačiau pagal rakto duomenis atnaujinimas įvyko kitu laiku: 2020-02-03 09:36 val. Anot prokuroro, visa tai leidžia manyti, kad laikotarpiu nuo 2020-02-04 apie 17-18 val. iki 2020-02-07 apie 18.30 val., kaip nurodo E. Š., automobilio prie kavinės (duomenys neskelbtini), nebuvo.
4.7. Prokuroras teigia, kad teismas neįvertino ir E. Š. emocinės būsenos, elgesio, teiktų prieštaringų paaiškinimų policijos pareigūnams V. S. ir J. Š., kai 2020 m. vasario 7 d. apie 18 val. 30 min. pranešė apie tariamą automobilio vagystę. Abu liudytojai teigė, kad E. Š. sukėlė įtarimų, nes „mėtėsi“ paaiškinimuose, negalėjo pasakyti ar automobilis draustas Kasko draudimu, negalėjo tiksliai įvardinti automobilio vertės, būnant policijos komisariate daug skambinėjo, vaikščiojo susinervinęs, E. Š. buvo pasimetęs, įsitempęs. E. Š. elgesys buvo įdomus, paprastai nukentėję tokiose situacijose taip nesielgia. Liudytojams pasirodė, kad vagystė inscenizuota, nes E. Š. painiai pasakojo įvykio aplinkybes, iš šalies atrodė, kad yra ne jo (E. Š.) automobilis. Be to, automobilio vairas buvo dešinėje pusėje, tokių automobilių niekas nevagia, Lietuvoje yra labai maža tokio automobilio vagystės tikimybė, per ilgą darbo patirtį tokių automobilių vagysčių gal ir buvo pasitaikę, bet labai retai.
4.8. Prokuroro teigimu, policijos pareigūnų parodymai, kad E. Š. jaudinosi ir painiojosi savo paaiškinimuose bei jo paties prieštaringi paaiškinimai tiek dėl datos, kada jis nuvykimo į kavinę, tiek ir dėl antro automobilio raktelio, yra pagrindas manyti, kad jis melavo, klaidino policijos pareigūnus norėdamas įtikinti juos, kad buvo įvykdyta automobilio vagystė jo nurodytomis aplinkybėmis. Prokuroras pažymi, kad E. Š. pranešdamas policijai ir draudimo bendrovei apie pavogtą automobilį aiškiai ir konkrečiai buvo nurodęs datas ir laikus, kada jis pastatė automobilį ir kada jo pasigedo, tačiau 2021-10-06 apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad nebeprisimena, kada pastatė automobilį. 2021-10-22, kai susipažino su automobilio raktelių duomenimis, E. Š. teikdamas skundą dėl 2020-12-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. 01-1-05632-20 „Nutraukti ikiteisminį tyrimą" nurodė, kad jam nėra suprantama kodėl automobiliu atvykimo data prie kavinės nurodyta 2020-02-04, nes išties tai buvo 2020-02-03 d., tą datą jis buvo nurodęs ir tyrėjai, gal įsivėlė rašybos klaida, kurios jis galbūt nepastebėjo. Tuo tarpu teismo posėdžio metu E. Š. vėl teigė neprisimenąs, kada pastatė automobilį ir neprisimenąs kokias dienas nurodė policijoje, kaip ir ar skaitė pareiškimą - protokolą ir jame pasirašė. Tokie E. Š. parodymai, jų prieštaringumas tarpusavyje, leidžia daryti išvadą, kad parodymai keitėsi neatsitiktinai, o sužinojus naujas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant įtikinti teisėsaugos institucijas jo pateiktos įvykių versijos tikrumu ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.
4.9. Prokuroras nurodo, kad teismas pagrįstai suabejojo E. Š. parodymais tiek dėl automobilio palikimo laiko, tiek ir dėl antro automobilio raktelio buvimo vietos, tačiau tokius E. Š. parodymus teismas turėjo įvertinti kategoriškiau, kaip melagingus, atsižvelgiant į jų prieštaringumą byloje esantiems duomenims, ir visiškai jais netikėti. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad E. Š. ir apklausų kaip įtariamasis, ne tik kaip nukentėjusysis, metu kategoriškai tvirtino, kad į Lietuvą atvyko su vienu automobilio rakteliu, o antrasis liko Anglijoje, o pagal teisme duotus parodymus, E. Š. jau grįžęs iš Lietuvos į Angliją iš žmonos sužinojo, kad antrasis raktas buvo su juo. Pastarosios, itin svarbios tyrimui aplinkybės, E. Š. nenurodė tyrėjams nei vėlesnėse apklausose, nei elektroniniuose bendravimuose, o tik teisminio nagrinėjimo metu pateikė tokią įvykių versiją, kas rodo, kad E. Š. vėlgi pakeitė parodymus prie naujai sužinotų aplinkybių, o būtent liudytojo, UAB „K. a.“ specialisto G. V. parodymų, kuriuose jis nurodė, kad automobilio raktai gali būti nuskaityti atsitiktiniu būdu, tačiau tik raktams esant automobilio viduje. Prokuroras sutinka, kad E. Š. parodymai negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jo duoti parodymai, kaip ir visi kiti bylos duomenys, turi būti vertinami tiek atskirai, tiek kartu su kitais byloje surinktais įrodymas, lyginant juos tarpusavyje ir darant apibendrinančias išvadas.
4.10 . Prokuroras taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino įrodymais automobilio raktų duomenis, iš kurių matyti, kad paskutinis rakto (E. Š. 2020-02-07 pateikto daiktų, dokumento protokolu) atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-03 09:36 val., kilometražas 141219 km, o kito rakto (E. Š. atsiųsto paštu) pateikto daiktų, dokumento protokolu paskutinis atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-05 12:14 val., kilometražas 141224 km. (l t. b. l. 150-159). Prokuroro teigimu, nors teismas suabejojo automobilio raktuose esančia informacija atsižvelgęs į liudytojo, UAB „K. a.“ specialisto G. V. parodymus, jog rakteliuose esanti informacija gali neatitikti tikrovėje esančių duomenų dėl laiko ir datos automobilyje nustatymo, taip pat ir dėl automobilio kompiuterio klaidos, tačiau teismas neįvertino to, kad liudytojas G. V. tokias aplinkybes nurodė kaip tikėtinas, nors per 24 metus jo darbo įmonėje tokio atvejo (kad duomenys būtų klaidingi dėl kompiuterio klaidos) jis nebuvo užfiksavęs, be to, jis patvirtino UAB „K. A.“ pateiktus duomenis dėl rakteliuose esančios informacijos teisingumo. Anot prokuroro, teismas taip pat turėjo įvertinti ir tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, neturėjo jokių elektronikos, kompiuterio gedimų (to nenurodė E. Š.), kita rakteliuose pateikta informacija (pravažiuotas kilometražas, bake esančio kuro kiekis, aušinimo skysčio temperatūra) yra teisinga, o tai visumoje rodo, kad automobilio kompiuteryje negalėjo būti ir nebuvo jokios klaidos. Be to, byloje nėra jokių duomenų (to nenurodo ir E. Š.), kad automobilio data ir laikas buvo nustatytas kitas nei realus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad automobilio raktų duomenys patikimi, jie yra tikri, ir turėtų būti pripažįstami įrodymais, kurie neabejotinai paneigia E. Š. parodymus, kad automobilį jis pastatė 2020-02-04 apie 17-18 val., ir, kad prie automobilio nebuvo priėjęs tris dienas bei, kad antrasis automobilio raktas buvo Jungtinėje Karalystėje. Anot prokuroro, visa tai leidžia daryti išvadą, kad E. Š. su savimi turėjo abu automobilio raktelius ir jis, ar su jo žinia, kitas asmuo, automobiliu naudojosi 2020-02-03 09:36 val. ir 2020-02-05 12:14 val., ir automobilis E. Š. nurodytomis aplinkybėmis nebuvo pavogtas.
4.11 . Nors teismas, kaip vieną iš išteisinimo argumentų nurodė aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu kontroliuojant E. Š., S. K., E. K. mobiliais telefonais perduodamą informaciją nebuvo gauta tyrimui reikšmingos informacijos, tačiau prokuroras nurodo, kad teismas neįvertino to, jog byloje yra duomenų, jog E. Š. turėjo ne mažiau kaip du telefonus, o policijos pareigūnams pateikė tik vieno telefono numerį. Prokuroras nurodo, kad atlikus E. Š. naudojamo abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), S. K. naudojamo abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. K. naudojamo abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių skambučių išklotinių analizes nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-02-02 iki 2020-03-09 nefiksuoti jokie sujungimai tarp E. Š. ir S. K. bei tarp E. Š. ir E. K. naudojamų telefono numerių. Tačiau, kaip matyti iš liudytojų S. K., V. T. parodymų, su E. Š. vyko telefoniniai bendravimai, tik kitu telefono numeriu. Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo nurodė, kad su E. Š. bendraudavo telefonu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini).
4.12 . Taip pat prokuroras, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, teigia, kad vien ta aplinkybė, jog nenustatyta, kur yra automobilis ir kas juo disponuoja, sprendžiant E. Š. kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nėra būtina, svarbu, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad automobilis nebuvo pavogtas ir tai žinodamas E. Š. pranešė policijai bei draudimo bendrovei siekiant apgaule įgyti svetimą turtą bei išvengti turtinės prievolės - mokėti įmokas pagal pirkimo išsimokėtinai sutartį. Prokuroras pažymi, kad iš byloje esančios duomenų visumos matyti, kad tik E. Š. buvo vienintelis asmuo, kuris turėjo abu automobilio raktelius ir tik jis, o ne kas kitas, jais disponavo ir jis, arba kitas asmuo, su jo žinia, automobilį nugabeno į tyrimo metu nežinomą vietą, galimai buvusią (duomenys neskelbtini) mieste ar rajone.
4.13 . Prokuroro teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nenustačius, kad kaltinamasis padarė BK 182 str. 2 d. nurodytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo daryti išvadą dėl BK 236 str. 1 d. veikos padarymo. Prokuroro teigimu, byloje yra pakankamai duomenų, pavirtinančių (pvz. automobilio raktų duomenys, liudytojų V. S., J. Š. parodymai, taip pat prieštaringi E. Š. parodymai), kad E. Š. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą - automobilio vagystę bei, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, o būtent tai, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. atvykęs prie kavinės "V" adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis "BMW 4281 LUXURY AUTO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užrakintą prie kavinės paliko 2020 m. vasario 4 d. apie 17 val. - 18 val. Todėl teismas galėjo E. Š. pripažinti kaltu pagal BK 236 str. 1 d., o pagal BK 182 str. 2 d. išteisinti.
4.14 . Prokuroro teigimu, įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, juos susiejus į vientisą logišką ir nuoseklią grandinę, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog E. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 236 str. 1 d., todėl teismo 2023-01-13 išteisinamasis nuosprendis dėl E. Š. padarytų nusikalstamų veikų naikintinas kaip nepagrįstas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas
tenkinamas
6. Prokuroro pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su E. Š. išteisinimu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir teigiama, kad apylinkės teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos).
7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad E. Š. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, dėl ko E. Š. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Dėl tos priežasties Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 13 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9. E. Š. šioje byloje buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, t. y., kad E. Š. apgaule, savo naudai įgijo svetimą draudimo bendrovės turtą – draudiminę išmoką 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės), išvengė didelės vertės 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) turtinės prievolės – mokėti įmokas pagal pirkimo išsimokėtinai sutartį finansų įmonei už automobilį, bei įgijo didelės 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) svetimą turtą, finansų įmonei priklausantį, automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“; taip pat, kad E. Š., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis pradėto ikiteisminio tyrimo metu, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė analogiškus melagingus parodymus apie jam priklausančio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vagystę. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad byloje nėra neginčijamų objektyvių ir patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl E. Š. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad vien E. Š. tam tikri parodymų neatitikimai, jų nenuoseklumas neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl jo kaltumo padarius nusikalstamas veikas, o kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nėra. Teismo vertinimu, taip pat yra abejonių ir dėl rakteliuose esančios informacijos teisingumo, jos atitikimo objektyviai tiesai, o nesant automobilio, šių abejonių pašalinti nėra galimybės. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka.
10. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pabrėžia, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais ir tiesioginiams bei netiesioginiams (išvestiniams) įrodymams vertinti BPK nenustato skirtingų reikalavimų. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-32/2010, 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018).
Žemesnės instancijos teismas
11. Kaip matyti, šioje byloje E. Š. kaltė padarius nusikalstamas veikas buvo grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais - liudytojų V. S., J. Š., G. V., V. P., S. K., E. K., L. T., V. T. parodymais, UAB „K. a.“ pateikta informacija apie automobilio rakteliuose buvusius duomenis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, rašytiniais ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05632-20 dokumentais, daiktų apžiūros protokolais, „M. C.“ Naudoto automobilio sąskaita faktūra, draudimo bendrovės A. I. Ltd. pranešimais ir jos pateiktais dokumentais, skambučių išklotinių analizės duomenimis bei kitais duomenimis. Ir nors apylinkės teismas nurodė, kad įvertino šių įrodymų visumą, taip pat tam tikras aplinkybes (E. Š. atvažiavęs į Lietuvą taip ir neaplankė artimųjų, automobilio draudimo laikotarpis, automobilio raktelių duomenys, paties E. Š. kriminalinė praeitis (duomenys iš Interpolo), automobilio palikimo ir dingimo aplinkybės), E. Š. parodymų prieštaringumą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas šiuos duomenis vertino neišsamiai, atsietai vienus įrodymus nuo kitų, nevertino jų visumos, nesujungė jų į vientisą loginę seką ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas neabejotinai lėmė ir neteisingą išvadą dėl E. Š. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nebuvimo.
12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. Š. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir teigė, kad automobiliu nuvažiavo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), priparkavo automobilį ir prasidėjo gėrimas. Po trijų dienų gėrimo, atvyko pasiimti automobilio, tačiau jo neberado, kreipėsi į policiją. Kada jis pastatė automobilį prie baro, nepamena. Kokias dienas jis nurodė policijoje taip pat nepamena. Tačiau tokie E. Š. parodymai bei tokia jo pozicija vertintini kritiškai, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems ir, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tam tikri E. Š. parodymuose esantys neatitikimai negali būti kategoriškai jo kaltę patvirtinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta, byloje yra netiesioginių ir tiesioginių įrodymų, kurių analizė susieta į vientisą loginę grandinę, neabejotinai sudaro pagrindą konstatuoti įrodytą E. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
13. Visų pirma, apylinkės teismas išsamiai neįvertino automobilio įsigijimo ir apdraudimo aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra paneigta E. Š. versija, kad draudimą tvarkė automobilį pardavusi aikštelė ir jis nebuvo įsigilinęs į automobilio draudimo aplinkybes. Kaip matyti, E. Š. apklausiamas teisme parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko išsimokėtinai, nes grynais neturėjo tokios sumos ir taip buvo patogiau. Gali būti, kad įsigyti automobiliui finansavo įmonė „X“, bet to nepamena. Per internetą susirado automobilių aikštelę, o ten nuvažiavus jam viską vietoje sutvarkė ir už kelių valandų iš ten išvažiavo su automobiliu. Pasiėmęs automobilį gavo automobilio registracijos dokumentus. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties jis negavo nei aikštelėje, nei vėliau. Tuo metu jo finansinė būklė buvo gera, buvo dirbantis ir per dieną uždirbdavo mažiausiai 150 svarų, į metus uždirbdavo apie 30 000 svarų. Įsigyti automobilį išsimokėtinai jokių problemų nebuvo. Sutartis dėl automobilio galėjo būti sudaryta išsimokėtinai per šešiasdešimt mėnesių. Kokios įmokos buvo paskaičiuotos nepamena, gal 300 ar 400 svarų. Kiek įmokų sumokėjo nepamena. Pats automobilis kainavo 14 000 svarų ir įmonė tą automobilį visiškai nupirko. Automobilio savininkas buvo įmonė, kuri finansavo automobilio pirkimą, automobilio savininku butų tapęs jis (E. Š.), kai būtų išmokėjęs pilną sumą. Kur buvo apdraustas automobilis nepamena, tuos dalykus tvarkė firma. Tai galėjo būti ir draudimo įmonė „A“. Kodėl automobiliui draudimas buvo nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. vasario 27 d. nežino, to reikia klausti aikštelėje. Kad draudimas yra trims mėnesiams jo neinformavo, jis apie tai nieko nežinojo, gal paskui būtų atėjęs perspėjimas. Nusipirkęs automobilį Anglijoje su juo važinėjo, nes kiek žino, Anglijoje jeigu perki automobilį, dar dvi savaites galioja aikštelės draudimas. Automobilį įsigijo, nes jis buvo reikalingas kaip transporto priemonė. Anglijoje automobiliu naudojosi praktiškai kiekvieną dieną. Tuo metu dirbo keliose objektuose po visą Londoną, į juos važinėjo savo automobiliu. Automobilis buvo sportinio tipo, tačiau į jį tilpo visi įrankiai, ir su tuo problemų nebuvo.
14. Nors E. Š. iš esmės nurodė nepamenantis automobilio apdraudimo aplinkybių, tačiau iš šių E. Š. parodymų matyti, kad jam buvo žinoma apie automobilio trumpalaikį draudimą, t. y. jis pats nurodė, kad Anglijoje jeigu perki automobilį, dar dvi savaites galioja aikštelės draudimas. Byloje pateikta „M. C.“ Naudoto automobilio sąskaita faktūra patvirtina, kad automobilį E. Š. nusipirko ir pasiėmė 2019-11-23 (3 t., b. l. 51). Iš to seka, kad E. Š. nuo automobilio įsigijimo dienos naudojosi „M. C.“ suteiktu automobilio draudimu. Tuo tarpu, pasibaigus „M. C.“ draudimui, E. Š. pats turėjo pasirūpinti automobilio draudimu, ką ir patvirtina draudimo bendrovės A. I. Ltd. 2021-07-01 pranešimas, kuriame E. Š. nurodytas kaip draudėjas, o draudimo laikotarpis – 2019-12-21 iki 2020-02-28, t. y. visiškai skirtingas nei automobilio įsigijimo data (3 t., b. l. 35-36). Kas apmokėjo už automobilio draudimą, t. y. jis, jo žmona ar kitas asmuo, nėra esminė aplinkybė paneigianti E. Š. versiją, jog jis netvarkė automobilio draudimo ir nebuvo įsigilinęs į draudimo aplinkybes. Be šio, iš draudimo bendrovės A. I. Ltd. 2021-07-01 pranešimo matyti ir tai, jog E. Š. apie įvykį draudimo bendrovei pranešė 2020-02-07, t. y. tą pačią dieną, kada kreipėsi į policiją dėl automobilio vagystės, o iš E. Š. telefono pokalbių išklotinės matyti, kad dar tą patį įvykio vakarą, t. y. 2020-02-07 20.26 val. jis gavo dvi SMS žinutes iš draudimo įmonės. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. Š. tiek automobilio draudimo kompanija, tiek ir jos kontaktai, kaip automobilio draudėjui, buvo žinomos nuo pat pradžių. Tuo tarpu tokią informaciją ikiteisminio tyrimo tyrėjai E. Š. pateikė tik 2020-10-22 (1 t., b. l.144). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. S. parodė, kad po įvykio E. Š. kažkam skambino dėl draudimo, kalbėjo berods su rusų tautybės moterimi, tačiau paklausus ar automobilis draustas „kasko“ jis taip ir neatsakė. Liudytoja apklausta J. Š. taip pat parodė, kad E. Š. labai domėjosi draudimu. Teismo posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos J. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, jog E. Š. apklausa labai įstrigusi, nes E. Š. buvo labai svarbu kaip draudimas susisieks, ar jie kažką pateiks kaip policijos pareigūnai, ar jam reikia pranešti, aktualūs buvo draudimo klausimai (3 t., b. l. 125-128). Tuo tarpu E. Š., apklausiamas kaip įtariamasis, teigė, kad esą jam nerūpėjo draudimas, automobilio draudimo dokumentų turėjimas. 2021-10-06 įtariamojo apklausos metu E. Š. netgi klaidino policijos pareigūnus teigdamas, kad automobilis buvo draustas 1 metams, o kokioje draudimo kompanijoje automobilį draudė, nepamena. Į klausimą kodėl automobilis buvo apdraustas 2 mėn. E. Š. atsakė, kad negali paaiškinti kodėl, nes pats automobilio nedraudė (4 t., b. l. 12). Tačiau jau 2022-01-14 papildomos įtariamojo apklausos metu E. Š. nurodė, kad kam pranešti, tai yra kokiai draudimo kompanijai, jis žinojo iš elektroninio laiško, kurį buvo gavęs, kiek pamena, iš draudimo kompanijos (4 t., b. l. 23-24). Toks E. Š. prieštaringų parodymų teikimas, informacijos slėpimas ir neatskleidimas leidžia daryti išvadą, kad taip jis elgėsi sąmoningai, siekdamas nuslėpti tikrąsias automobilio draudimo aplinkybes, draudimo laikotarpį ir tokiu būdu apsunkinti tyrimą atlikusiems pareigūnams, kad nebūtų nustatyta tikroji tiesa. Tai, kad būtent E. Š., o ne jo nurodoma firma tvarkė automobilio draudimą iš esmės patvirtina ir draudimo bendrovės A. I. Ltd. pranešimas, kuriame ši draudimo bendrovė teikia pasiūlymą dėl automobilio kompensuojamo dydžio būtent E. Š. ir nurodė kitus, jam, kaip draudėjui, aktualius nurodymus (3 t., b. l. 58-59). Čia svarbu pažymėti ir tai, kad E. Š. viso proceso metu tvirtino, jog jis nėra gavęs jokių pirkimo išsimokėtinai ir draudimo sutarčių, tačiau tokią jo versiją paneigia kartu su draudimo bendrovės A. I. Ltd. pranešimu pateikti dokumentai, tarp kurių ir minėta „M. C.“ Naudoto automobilio sąskaita faktūra, kuriuos, pasak draudimo bendrovės, atsiuntė pats E. Š.. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad E. Š. pats tvarkė automobilio draudimą ir jam buvo žinomos visos su automobilio draudimu susijusios aplinkybės, t. y. kad automobilis apdraustas nuo vagysčių, o draudimo laikotarpis kiek daugiau nei 2 mėnesiai.
15. Šiuo atveju ne mažiau svarbu įvertinti ir pačias tokio automobilio įsigijimo aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Š. 2019 m. lapkričio 23 d. Jungtinėje Karalystėje su finansų įmone „X“ sudarė automobilio "BMW 4281 LUXURY AUTO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN.NR. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13495 svarų sterlingų pirkimo išsimokėtinai sutartį. Kaip jau minėta aukščiau, teismo posėdžio metu E. Š. nurodė, kad automobilį pirko atsiradus poreikiui turėti automobilį, kadangi tuo metu dirbo keliose objektuose po visą Londoną. Tuo metu dirbo ir uždirbdavo, todėl įsigyti automobilį išsimokėtinai jokių problemų nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad automobilio įsigijimo metu, E. Š. finansinė būklė buvo gera - „X“ finansavo automobilio įsigijimą ir tai rodo, kad E. Š. nemokumo klausimas šiai įmonei nekėlė abejonių. Tačiau čia pastebėtina, kad minėtas automobilis yra sportinio tipo, kupė, ir, pasak E. Š. naujas ir prabangus, todėl akivaizdu, kad toks automobilis visiškai neatitinka darbo automobiliui keliamų požymių ir E. Š. deklaruojamo siekio. Be to, nors E. Š. tvirtino, kad į šį automobilį tilpo visi įrankiai, jokių problemų nebuvo, tačiau atsižvelgiant į automobilio modelį, tipą, jo vertę yra neįtikima ir nelogiška, kad toks automobilis galėtų būti naudojamas E. Š. nurodomos specialybės specialisto (jis dirba staliumi) darbams. Kita vertus, net jei automobilis ir buvo skirtas asmeniniam naudojimui, tačiau vertinant šiuos duomenis kartu su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis ir susiejus juos į vieną visumą, darytina išvada, kad įsigytas automobilis buvo planuotas eksploatuoti trumpam laikotarpiui (buvo apdraustas 2 mėn.) ir ne darbiniams tikslams -įrankių vežiojimui.
16. Apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino ir E. Š. vykimo į Lietuvą tikslus bei buvimo (duomenys neskelbtini) priežastis. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. vasario 2 d. vakare E. Š., automobiliu „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Jungtinės Karalystės atvyko į (duomenys neskelbtini) ir apsistojo pas liudytoją L. T.. Tačiau pasilikimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes, E. Š. aiškino skirtingai. Kaip matyti, teisiamojo posėdžio metu E. Š. nurodė, kad į Lietuvą važiavo atsiradus laisvo laiko aplankyti artimuosius. Savo atostogas jis pats planuoja ir, kiek pamena, tuo laiku buvo apmažėję darbų. (duomenys neskelbtini) gyvena jo sesuo, močiutė, draugai ir juos jis norėjo aplankyti. Kai jau planavo važiuoti į Lietuvą apie tai pasakė draugui V. T., ir jis (V. T.) paprašė, kad jis (E. Š.) užvažiuotų į (duomenys neskelbtini), nuvežtų dokumentus jo žmonai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu E. Š. tvirtino, kad į Lietuvą atvyko todėl, kad atvežė L. T. iš Anglijos tam tikrus daiktus, o be to, atvyko atšvęsti savo draugo S. K. gimtadienį (1 t., b. l. 86-88), tačiau jokių tikslų aplankyti artimuosius, E. Š. nenurodė. Liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad kuriam laikui į Lietuvą E. Š. buvo grįžęs jis nežino, ar be jo (S. K.) E. Š. (duomenys neskelbtini) turėjo daugiau pažįstamų jis (S. K.) taip pat nežino. Teismo posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad jokio savo gimtadienio jis neplanavo ir jo suvokimu, E. Š. į Lietuvą grįžo tikrai ne dėl jo gimtadienio. Kiek žino, jis turėjo į Lietuvą pargabenti kažkokius tai buhalterinius dokumentus jo pusseserei L. T. (1 t., b. l. 178-180). Liudytoja apklausta L. T. parodė, kad kokiu tikslu E. Š. atvyko į Lietuvą ji jo neklausė. Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 str. 4 d.) liudytoja L. T. patvirtino juos kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja L. T. parodė, kad E. Š. (duomenys neskelbtini) turėjo kažkokių asmeninių reikalų ir kiek žino, jis į (duomenys neskelbtini) atvažiavo kelioms dienoms, todėl norėjo išsinuomoti viešbutį, tačiau ten jam kažkas netiko, todėl jos paklausė, gal jis galėtų tas kelias dienas apsistoti pas ją namuose. Kadangi jis yra jos vyro draugas - ji sutiko. Liudytoju apklaustas V. T. parodė, kad E. Š. pasakė, jog važiuoja atostogauti į Lietuvą su automobiliu ir jis paprašė, kad parvežtų žmonai (L. T.) kompanijos dokumentus. Dėl kokių priežasčių E. Š. grįžo į Lietuvą nežino, turbūt pas šeimą, jis pats iš (duomenys neskelbtini), jo sesuo čia gyvena. Ar E. sugrįžęs aplankė šeimą jis nežino. Taigi, tiek E. Š. parodymai, tiek ir minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad E. Š. atvykęs į Lietuvą, iš tiesų užvažiavo į (duomenys neskelbtini) atiduoti L. T. daiktus. Tačiau vėlesnis jo pasilikimas šiame mieste, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra atsitiktinis, kaip, kad nurodo pats E. Š.. Teismo posėdžio metu E. Š. parodė, kad su S. susitikti susitarė netikėtai, nepamena visų smulkmenų kaip jie susiskambino, bet kažkaip viskas gavosi pakeliui važiuojant iš Londono link Lietuvos, taip pat, kad tuo metu kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) taip jau gavosi, kad buvo neseniai praėjęs S. K. gimtadienis, tai prie to paties ir pagėrė. Žino, kad susiskambino su S. ir prasidėjo „balius“. Tuo tarpu S. K. nurodė visai kitas jų susitikimo aplinkybes. Kaip matyti, S. K. parodė, kad E. Š. paskambino jam, kad jau grįžęs, tačiau nuo jo grįžimo gal dar porą dienų jie nesimatė. Ką jis veikė tą laiką kai jie nesimatė – jis nežino. Tada po kokių dviejų dienų nuo jo grįžimo, E. Š. paskambino jam į telefoną ir paklausė kur jis yra, kad galėtų susitikti. Jis pasakė, kad yra alubaryje ir ten geria alų. Tai, kad E. Š. su S. K. susitiko ne tą pačią dieną, kai atvyko į (duomenys neskelbtini) (2020-02-02), o po dvejų dienų (2020-02-04), kaip parodė liudytojas S. K. patvirtina ir S. K. bei E. Š. telefoninių pokalbių išklotinės (2 t., b. l. 149-151). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad E. Š. su S. K., kaip minėta, susitiko tik po dviejų dienų nuo jo atvykimo į (duomenys neskelbtini), jis neišvyko į (duomenys neskelbtini) aplankyti artimųjų, t. y. dėl nepaaiškinamų priežasčių laukė kelias dienas kol susitiks su S. K., o tada kartu su S. K. tris dienas vartojo alkoholinius gėrimus, nors tiek pats E. Š., tiek ir liudytojas V. T. nurodė, jog E. Š. nėra vartojantis alkoholio, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. Š. pasiliko (duomenys neskelbtini) ne netikėtai ar neplanuotai, o priešingai, iš anksto planavo būti šiame mieste kelias dienas turėdamas aiškų tikslą.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad remiantis liudytojų S. K., E. K., L. T., iš dalies V. P. parodymais, taip pat ir E. Š. parodymais bei rakteliuose esančia informacija galima suabejoti E. Š. parodymais dėl automobilio palikimo laiko, tačiau tai negali būti ir kategoriškai jo kaltę patvirtinanti aplinkybė. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada nevisiškai pagrįsta.
18. Kaip matyti, E. Š. pateiktame 2020-02-07 protokole - pareiškime nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. apie 17 val. - 18 val. paliko automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi kavinė „V“, o 2020 m. vasario 7 d. apie 18 val. 30 min. atvykęs pastebėjo, kad automobilio toje vietoje nebėra. Tokias pačias datas ir laikus, kada pastatė ir kada pasigedo automobilio, E. Š. 2020-02-07 nurodė ir draudimo bendrovei A. I. Ltd. Tuo tarpu 2021-10-06 apklausiamas kaip įtariamasis E. Š. nurodė, kad nebeprisimena, kada pastatė automobilį, o 2021-10-22, kai susipažino su automobilio raktelių duomenimis, kuriuose nurodyta, kad vieno rakto atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-03 09:36 val., o kito rakto paskutinis atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-05 12:14 val., (1 t., b. l. 150-159), E. Š. teikdamas skundą dėl 2020-12-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. 01-1-05632-20 jau nurodė, kad jam nesuprantama, kodėl automobiliu atvykimo data prie kavinės nurodyta 2020-02-04, nes išties tai buvo 2020-02-03, tą datą jis buvo nurodęs ir tyrėjai, gal įsivėlė rašybos klaida, kurios jis galbūt nepastebėjo. Teismo posėdžio metu E. Š. vėlgi teigė neprisimenąs, kada pastatė automobilį ir neprisimenąs kokias dienas nurodė policijoje, kaip ir ar skaitė pareiškimą - protokolą ir jame pasirašė. Tokie E. Š. parodymai, jų prieštaringumas tarpusavyje, leidžia daryti išvadą, kad jo parodymai keitėsi ne atsitiktinai, o priešingai, tikslingai, sužinojus naujas byloje nustatytas aplinkybes buvo keičiami parodymai siekiu įtikinti teisėsaugos institucijas jo pateiktos įvykių versijos tikrumu ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas pripažino, kad E. Š. parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, o automobilio raktelio duomenys leidžia suabejoti dėl automobilio palikimo laiko, tačiau teismas neįvertino ir kitų byloje esančių įrodymų, kurie neabejotinai paneigia E. Š. pateiktą versiją. Remiantis E. Š. parodymais, jis 2020-02-04 apie 17-18 val. paliko automobilį prie kavinės ,,V“, tačiau jokių duomenų, išskyrus E. Š. parodymus, kad automobilis iš ties buvo prie kavinės, byloje nėra. Kaip matyti, E. Š. 2020-02-07 protokolo-pareiškimo tęsinyje nurodė, kad prieš vagystę automobilį matė S. K., tačiau pastarasis šios aplinkybės nepatvirtino. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju S. K. parodė, kad su kuo į barą E. Š. atvažiavo jis nematė. Jis jau buvo bare, kai atėjo E. Š.. Po to, jie išvažiavo į kitą barą. Kai vėl sugrįžo į šitą barą, ar stovėjo E. automobilis jis nepastebėjo. Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje įvykio detaliai neprisiminė, todėl teismas pagarsino jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis tvirtino kaip teisingus (1 t., b. l. 190-193). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad apie 24 val., maždaug po valandos, kai E. Š. su S. K. išėjo iš kavinės, jis pats išeidinėjo iš baro ir dar išsukinėdamas savo automobiliu iš aikštelės apsidairė dėl tų asmenų nurodyto automobilio, apie kurį jo jie klausė, ar gali jį palikti, tačiau jokio automobilio jis nepastebėjo. Iš policijos pareigūno V. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-02-07 bendraujant su baro savininku V. P., pastarasis nurodė, kad pamena 2020-02-04 buvusius du vyriškius, kurie klausė, ar galės palikti esančioje aikštelėje jiems priklausantį BMW automobilį, nes pavartoję alkoholio jo negalės vairuoti. Jis jiems neprieštaravo. Jam pabaigus darbą tą patį vakarą apie 00.00 val. jis išėjęs į (duomenys neskelbtini) dar net pasišvietė prožektoriumi, tačiau aplink nepastebėjo kur nors stovinčio automobilio BMW markės automobilio (2 t., b. l. 10). Jokio automobilio BMW nepastebėjo ir liudytojas E. K., kuris įvykio vakarą iš minėto baro E. Š. ir S. K. vežė į kavinę „P. K.“, o vėliau juos parvežė atgal į kavinę „V“. Taigi, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų E. Š. parodymus, jog iš tiesų automobilis BMW nuo 2020-02-04 apie 17-18 val. iki 2020-02-07 apie 18.30 val. buvo prie kavinės „V“, nėra.
19. Be kita ko, šioje baudžiamojoje byloje, tikslu išsiaiškinti visą galimą informaciją, susijusią su automobiliu BMW, buvo kreiptasi ir į UAB „K. A.“ dėl informacijos, esančios automobilio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakteliuose pateikimo (1 t., b. l. 148-149). Iš UAB „K. A.“ pateiktos informacijos matyti, kad tirti pateikti automobilio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“ užvedimo rakteliai yra originalūs, papildomi rakteliai užsakinėjami nebuvo. Iš automobilio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“ raktų išrašų matyti, kad paskutinis rakto (E. Š. 2020-02-07 pateikto savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu) atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-03 09:36 val., kilometražas 141219 km, o kito rakto (E. Š. atsiųsto paštu) paskutinis atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-05 12:14 val., kilometražas 141224 km. (1 t., b. l. 150-159). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad automobilio rakto atnaujinimas užsifiksuoja tuomet, kai raktas būna automobilyje, kad turėtų ryšį su automobiliu ir kuomet automobilis būna užvestas bei pasiekia 30 km/h greitį. Rakteliuose esanti informacija gali neatitikti tikrovėje esančių duomenų dėl kompiuterio klaidos ar neteisingos laiko ir datos automobilyje nustatymo. Nors G. V. nurodė ir šiais jo parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, jog rakteliuose esanti informacija gali neatitikti tikrovėje esančių duomenų dėl laiko ir datos automobilyje nustatymo; automobilio rakto nuskaitymo duomenys gali būti iškraipomi dėl automobilio kompiuterio klaidos, o sutikrinti šiuos duomenis su automobilio kompiuteriu, nesant automobilio, nėra galimybės, tačiau teismas neįvertino G. V. parodymų, jog tokias aplinkybes liudytojas nurodė tik kaip tikėtinas ir teoriškai galimas, tačiau per 24 metus jo darbo įmonėje tokio atvejo (kad duomenys būtų klaidingi dėl kompiuterio klaidos) nebuvo pasitaikę, be to, jis patvirtino UAB „K. A.“ pateiktus duomenis dėl rakteliuose esančios informacijos teisingumo. Automobilis BMW buvo pirktas iš automobilių pardavimu užsiimančios įmonės vos prieš kelis mėnesius, automobilis buvo techniškai tvarkingas, neturėjo jokių elektronikos ar kompiuterio gedimų, to nenurodė ir E. Š., o be to, ir kita rakteliuose užfiksuota informacija (pravažiuotas kilometražas, kuro kiekio likutis, aušinimo skysčio temperatūra) yra teisinga, sprendžiant pagal automobilio nuvažiuotus kilometrus ir sunaudotą kurą. Taigi, visos šios aplinkybės visumoje įrodo, kad automobilio kompiuteryje negalėjo būti ir nebuvo jokios klaidos, kuri būtų įtakojusi duomenų teisingumą, o kitų duomenų, kad automobilio data ir laikas buvo nustatytas kitoks nei realus, taip pat nėra. To nenurodė ir E. Š.. Taigi, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, teisėjų kolegija sprendžia, kad automobilio raktuose esanti informacija yra objektyvi, duomenys patikimi ir tikri, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir liudytojos L. T. parodymai, jog (2020-02-03), kiek pamena, E. Š. niekur nebuvo išėjęs, o sekančią dieną, tai galėjo būti vasario 4 dieną, jis jau išvažiavo savais reikalais ir sugrįžo vidurnaktį, sekančią dieną, t. y. 5 dieną, jis niekur iš namų dienos metu nebuvo išėjęs, tačiau vakare vėl jis kažkur išvažiavo ir į namus sugrįžo vasario 6 dieną, nes kaip matyti, liudytoja L. T. duodama parodymus, nebuvo visiškai tikra kokiomis dienomis ir kada E. Š. iš tiesų buvo išvažiavęs, todėl laikytina, kad L. T. galėjo sąžiningai klysti. Kita vertus, teismo posėdžio metu liudytojas G. V. taip pat nurodė, kad nuskaičius automobilio raktelius, jie mato tik pačią paskutinę informaciją, o tai reiškia, kad panaudojant antrąjį raktelį (E. Š. atsiųsto paštu) automobiliu galėjo būti važiuota tiek 2020-02-04, tiek ir 2020-02-05, o paskutinis atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-05 12:14 val., kas ir nurodyta UAB „K. A.“ pateiktuose automobilio raktų išrašuose.
20. Be to, apylinkės teismas neišsamiai įvertino ir pačių automobilio raktelių pateikimo aplinkybės. Kaip matyti, 2020-02-07 pareiškimo pateikimo metu E. Š. pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį ir viso ikiteisminio tyrimo metu (apklausų kaip įtariamasis, ne tik kaip nukentėjusysis), tvirtino, kad į Lietuvą atvyko su vienu automobilio rakteliu, o antras automobilio raktelis buvo paliktas Jungtinėje Karalystėje, kurį kiek vėliau paštu atsiuntė tyrėjai. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu E. Š. jau tvirtino, kad antrąjį automobilio raktelį jis, to nežinodamas, 2020-02-02 atsivežė į Lietuvą, nes žmona, jam nežinant, šį raktelį buvo įdėjusi jam į rankinę. Nors apylinkės teismas tokius E. Š. parodymus vertino kaip menkus neatitikimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokia jo versija atsirado tik teisme ir vėlgi sužinojus naujai nustatytas bylos aplinkybes, todėl tokie jo parodymai turėjo būti vertintini kritiškai kaip jo gynybinė versija. Kaip jau minėta, nors E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ir draudimo kompanijai nurodė tikslią datą ir laiką, kada buvo paliktas automobilis 2020-02-04 apie 17-18 val., tačiau vėliau 2021-10-22, susipažinęs su automobilio raktelių duomenimis, E. Š. jau pakeitė savo versiją ir teigdamas skundą dėl 2020-12-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. 01-1-05632-20 nurodė, jog įsivėlė klaida, nes iš tiesų automobilį prie baro paliko 2020-02-03 (4 t.b.l.83-84). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu iš liudytojo UAB „K. A.“ specialisto, G. V. parodymų sužinojęs, jog automobilio raktai gali būti nuskaityti atsitiktiniu būdu, tačiau tik jiems būnant automobilio viduje, E. Š. savo parodymus pakeitė prie naujai sužinotos aplinkybės nurodant, kad jau grįžęs iš Lietuvos iš žmonos sužinojo, kad antrasis raktas buvo su juo. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, jog E. Š. parodymai tiek dėl automobilio palikimo, tiek ir dėl automobilio raktelių turėjimo yra nepatikimi, duoti sužinojus naujai nustatytas aplinkybes. Nors apylinkės teismas suabejodamas dėl automobilio palikimo laiko nurodė, jog E. Š., S. K., E. K., L. T. bei iš dalies V. P. parodymais nustatyta, jog E. Š. išties nuo 2020-02-04 iki 2020-02-07 leido laiką kartu su S. K. ir vartojo alkoholį, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad visas šias dienas E. Š. su S. K. leido laiką ne nepertraukiamai (grįždavo miegoti į savo namus), o tai reiškia, kad S. K. negali ir negalėjo žinoti, ką E. Š. veikė, kol jie nebuvo kartu, juo labiau, kad ir kitomis dienomis jie susitikdavo ne nuo pat ankstaus ryto. Todėl teisėjų kolegija, remiantis aukščiau išdėstytais duomenimis bei įvertinus juos byloje esančių duomenų visumoje, daro pagrįstą išvadą, jog E. Š. su savimi turėjo abu automobilio raktelius, ir jis, ar su jo žinia, kitas asmuo, automobiliu naudojosi tiek 2020-02-03 09:36 val., tiek ir 2020-02-05 12:14 val., ir automobilis prie kavinės 2020-02-04 apie 17-18 val. nebuvo pastatytas, ir E. Š. nurodytomis aplinkybėmis nebuvo pavogtas.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog byloje nebuvo
Žemesnės instancijos teismas
imtasi jokių priemonių surasti dingusį automobilį (pvz.: atlikti kratas, kitus BPK numatytus veiksmus), tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neprivalo atlikti išimtinai visus numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Iš bylos duomenų matyti, kad E. Š. elgesys („mėtėsi“ paaiškinimuose, painiai pasakojo apie įvykio aplinkybes, iš šalies atrodė, kad tai ne jo automobilis, jis negalėjo nurodyti ar automobilis draustas „kasko“, kokia jo vertė), emocinė būsena (buvo pasimetęs, įsitempęs, jo elgesys nebuvo kaip kitų nukentėjusiųjų tokiose situacijose), taip pat kitos aplinkybės (įvykio vietos apžiūros metu jokių pėdsakų nerasta, automobilių, kurių vairas dešinėje pusėje niekas nevagia, per ilgą darbo patirtį tokių automobilių vagysčių gal ir buvo pasitaikę, bet labai retai) leido ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagrįstai įtarti, kad automobilio vagystė inscenizuota, todėl prokuroro 2020-12-28 nutarimu ikiteismini tyrimas dėl automobilio vagystės buvo nutrauktas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.
22. Nors pirmosios instancijos teismas, kaip vieną iš išteisinamojo nuosprendžio motyvų nurodė ir tai, kad kontroliuojant E. Š., S. K., E. K. mobiliais telefonais perduodamą informaciją tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo gauta, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog apylinkės teismas visiškai neįvertino fakto, kad byloje esama duomenų, kurie neabejotinai patvirtina, jog E. Š. turėjo ne mažiau kaip du telefonus. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pasiklausoma E. Š. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), S. K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) bei E. K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) įeinančių ir išeinančių telefoninių skambučių, tačiau iš pateiktos šių skambučių analizės matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-02-02 iki 2020-03-09 nefiksuoti jokie sujungimai tarp E. Š. ir S. K. bei tarp E. Š. ir E. K.. Tačiau iš S. K. bei V. T. parodymų matyti, kad su E. Š. vyko telefoniniai bendravimai, tik kitu telefono numeriu. Liudytojas S. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad E. į Lietuvą buvo atvykęs pas jo pusseserę L. T., ji davė E. jo telefono numerį ir jis atvažiavo pas jį į barą kur vyko gėrimas. Su E. Š. Lietuvoje jie bendravo telefonu, susirašydavo arba pasiskambindavo. Galbūt skambindavo jam tiesiai, neprisimena. Tuo tarpu liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su E. Š. bendraudavo telefonu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini) (2 t, b. l. 5-8). Taigi, visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad E. Š., nurodydamas tik vieną telefono numerį, taip pasielgė tikslingai siekdamas, kad nebūtų klausomasi jo telefoninių pokalbių ar fiksuojama jo buvimo vieta ir tokiu būdu išaiškinta nusikalstama veika. Tačiau vien tai, kad iš mobiliais telefonais perduodamos informacijos tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo gauta, nesudaro pagrindo abejoti išvada dėl E. Š. kaltės pagrįstumo.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi E. Š. veiksmai nuo pat automobilio įsigijimo (E. Š. įgijo brangų, darbui nepritaikytą, automobilį, jį apdraudė trumpam laikotarpiui), tiek ir vėlesni jo veiksmai (pasilieka (duomenys neskelbtini) be priežasties, automobiliu važiuoja į barą žinodamas, kad vartos alkoholį ir palieka automobilį nesaugomoje aikštelėje tris dienas, juo nesidomi, pareigūnams teikia klaidingą ir prieštaringą informaciją), rodo jo vieningą ir kryptingą siekiamą tikslą – sukčiauti. Nors iš tiesų automobilis „BMW 4281 LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra surastas ir byloje nenustatyta, kur yra automobilis ir kas juo disponuoja, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant E. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nėra būtinos, svarbu, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad E. Š. įvykdė sukčiavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieštaringi E. Š. parodymai, juos paneigiantys liudytojų V. S., J. Š., G. V., V. P., S. K., E. K., L. T., V. T. parodymai, taip pat objektyvūs bylos įrodymai - UAB „K. a.“ pateikta informacija, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūros protokolai, „M. C.“ Naudoto automobilio sąskaita faktūra, draudimo bendrovės A. I. Ltd. pranešimai ir jos pateikti dokumentai, skambučių išklotinių analizė bei kiti rašytiniai įrodymai sugretinus ir palyginus juos tarpusavyje, neabejotinai papildo vieni kitus ir sujungus juos į nuoseklią loginę grandinę, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl E. Š. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
24. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, objektyviai pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) svetimo turto įgijimu; 2) svetimos turtinės teisės įgijimu; 3) turtinės prievolės išvengimu; 4) turtinės prievolės panaikinimu. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.
25. Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad E. Š. pranešė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui, o po to ir draudimo bendrovei – A. I. Ltd. apie nebūtą įvykį, t. y. tariamai pavogtą A. I. Ltd. apdraustą ir finansų įmonei „X“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta anksčiau, įsigyjant automobilį E. Š. finansinė padėtis buvo gera, tačiau iš vėlesnių E. Š. parodymų matyti, kad jo finansinė padėtis vis prastėjo – jie turėjo didelių įsiskolinimų už namą, žmonos algos nebepakako, sūnus metė mokslus ir pradėjo dirbti. Tai rodo, kad panaudodamas apgaulę E. Š. turėjo tikslą sukčiauti. Ši apgaulė yra esminė, kadangi draudimo bendrovė – A. I. Ltd, gavusi tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį (vagystę), išmokėjo draudiminę išmoką 12 200 (14 656 eurų vertės) svarų sterlingų finansų įmonei „X“, o E. Š. išvengė turtinės prievolės – mokėti įmokas pagal pirkimo išsimokėtinai sutartį finansų įmonei „X“ už automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įgijo didelės 12 200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) svetimą turtą, finansų įmonei „Moneybarn“ priklausantį, automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
26. Kadangi byloje nustatyta, jog A. I. Ltd draudiminė išmoka buvo išmokėta finansų įmonei „X“ (3 t., b. l. 52), o ne E. Š., todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad E. Š. savo naudai įgijo svetimą draudimo bendrovės – A. I. Ltd. turtą – draudiminę išmoką 12200 svarų sterlingų (14 656 eurų vertės). Panaudodamas apgaulę E. Š. turėjo tikslą išvengti turtinės prievolės – mokėti įmokas finansų įmonei „X“ pagal 2019 m. lapkričio 25 d. sudarytą pirkimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei įgyti svetimą, finansų įmonei „X“ priklausantį, turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvokdamas, kad pateikus neteisingus duomenis apie tariamai pavogtą automobilį, jis išvengs šios prievolės bei įgis svetimą turtą, to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
27. Remiantis aukščiau aptartais įrodymais teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. Š., turėdamas tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės – mokėti įmokas finansų įmonei „X“ pagal 2019 m. lapkričio 25 d. sudarytą pirkimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei įgyti svetimą, finansų įmonei „X“ priklausantį, turtą- automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 7 d. apie 19.40 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. Š. pranešė protokolu – pareiškimu apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. atvykęs prie kavinės „V“ adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užrakintą prie kavinės paliko 2020 m. vasario 4 d. apie 17 val. - 18 val., nors automobilis nebuvo pavogtas, o nugabentas į tyrimo metu nežinomą vietą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2020 m. vasario 7 d. pranešė draudimo bendrovei – A. I. Ltd., nurodydamas, kad 2020 m. vasario 4 d. apie 18 val. paliko automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. sugrįžęs jo neberado, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai pavogtą A. I. Ltd. apdraustą ir finansų įmonei „V“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2020 m. vasario 17 d. draudimo bendrovė A. I. Ltd. sumokėjo 12200 svarų sterlingų draudiminės išmokos finansų įmonei „X“, taip jis apgaule, išvengė didelės vertės 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) turtinės prievolės – mokėti įmokas pagal pirkimo išsimokėtinai sutartį finansų įmonei „X“ už automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įgijo didelės 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) svetimą turtą, finansų įmonei „X“ priklausantį, automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiais veiksmais E. Š. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
28. Kadangi, šiuo atveju nustatyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė buvo inscenizuota, tai E. Š. parašydamas pareiškimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. Š. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pradėto ikiteisminio tyrimo metu, davė analogiškus melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą, t. y. apie jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę.
29. BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija (apie žinomai nebūtą nusikaltimą).
30. Nagrinėjamu atveju įvertintos bylos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia padaryti išvadą, kad E. Š. pateikdamas pareiškimą dėl automobilio vagystės ir vėliau duodamas analogiškus parodymus, žinojo ir suprato, jog jo pateikiama informacija neatitinka tikrovės. Iš bylos duomenų matyti, kad E. Š., būdamas įspėtas dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, nurodė aplinkybių neatitinkantį faktą – kad padaryta automobilio vagystė, o tyrimo metu, būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnį, davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 72-73; 84-85, 86-89). Tai reiškia, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia pateikė policijai melagingą pranešimą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
31. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog remiantis aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. Š., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Panevėžyje, Senamiesčio g. 100, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2020 m. vasario 7 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. Š. pranešė protokolu – pareiškimu, surašytu 2020 m. vasario 7 d. nuo 19.40 val. iki 19.53 val., apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. atvykęs prie kavinės „V“ adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užrakintą prie kavinės paliko 2020 m. vasario 4 d. apie 17 val. – 18 val., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05632-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis pradėto ikiteisminio tyrimo metu, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2020 m. vasario 7 d. nuo 19.57 val. iki 20.43 val. davė analogiškus melagingus parodymus apie jam priklausančio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vagystę, šiais veiksmais E. Š. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.
32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas E. Š. dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 236 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, neįvertino įrodymų visumos ir įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, todėl priėmė neteisėtą nuosprendį. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroro skundas dėl nepagrįsto E. Š. išteisinimo tenkinamas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 13 d. išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
33. Pripažinus E. Š. kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 236 straipsnio 1 dalyje, numatytus nusikaltimus, sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę E. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę, taip pat ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.
34. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. E. Š. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių, kita - nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. Š. neteistas, tačiau byloje yra duomenų, kad Jungtinėje Karalystėje E. Š. (žinomas kaip E. A.) gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas keturis kartus, vieną kartą išteisintas, turi du įspėjimus (3 t., b. l. 79), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 57). Įvertinus šias aplinkybes, E. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat veikų pavojingumo laipsnį, skirtinos savo dydžiu mažesnės nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už atskirus nusikaltimus jam paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi savo pavojingumu. Atsižvelgiant į tai, kad E. Š. vedęs, turi du pilnamečius vaikus, dirba, turi finansinių įsipareigojimų, duomenų, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog jam bausmės tikslai bus pasiekti atlikus realiai tik bausmės dalį. Todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnio nuostatos ir jam bausmės vykdymas iš dalies atidėtinas, skiriant intensyvią priežiūrą, bei nustatant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus.
35. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepateiktas.
36. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti – 2 vnt. automobilio BMW 4281 LUXURY AUTO, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai, saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugykloje kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b.l.111-113, 5 t. 30-31), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai sunaikintini.
37. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 13 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant E. Š. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmę, likusios bausmės dalies vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant trims mėnesiams intensyvią priežiūrą, įpareigojant per vieną mėnesį pradėjus vykdyti bausmės vykdymo atidėjimą pradėti dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Išaiškinti E. Š., kad taikant jam intensyvią priežiūrą, jis privalo 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą̨; 2) laikytis nustatytos dienotvarkės; draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą̨.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. Š. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktus – 2 vnt. automobilio BMW4281 LUXURY AUTO, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugykloje kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius sunaikinti.