Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Š. buvo išteisintas dėl to, kad jis, turėdamas tikslą apgaule gauti draudimo išmoką iš draudimo bendrovės – A. I. Ltd. už tariamai pavogtą pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) draudimu nuo vagysčių apdraustą, finansų įmonei „X“ priklausantį, automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siekdamas išvengti turtinės prievolės – mokėti įmokas finansų įmonei „X“ pagal 2019 m. lapkričio 25 d. sudarytą pirkimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei įgyti svetimą, finansų įmonei „X“ priklausantį, turtą- automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 7 d. apie 19.40 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. Š. pranešė protokolu – pareiškimu apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. atvykęs prie kavinės „V“ adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užrakintą prie kavinės paliko 2020 m. vasario 4 d. apie 17 val. - 18 val., nors automobilis nebuvo pavogtas, o nugabentas į tyrimo metu nežinomą vietą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2020 m. vasario 7 d. pranešė draudimo bendrovei – A. I. Ltd., nurodydamas, kad 2020 m. vasario 4 d. apie 18 val. paliko automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. sugrįžęs jo neberado, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai pavogtą A. I. Ltd. apdraustą ir finansų įmonei „X“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2020 m. vasario 17 d. draudimo bendrovė A. I. Ltd. sumokėjo 12200 svarų sterlingų draudiminės išmokos finansų įmonei „X“, taip jis apgaule, savo naudai įgijo svetimą draudimo bendrovės – A. I. Ltd. turtą – draudiminę išmoką 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės), išvengė didelės vertės 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) turtinės prievolės – mokėti įmokas pagal pirkimo išsimokėtinai sutartį finansų įmonei „X“ už automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įgijo didelės 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) svetimą turtą, finansų įmonei „Moneybarn“ priklausantį, automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Taip pat E. Š. išteisintas dėl to, kad jis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Panevėžyje, Senamiesčio g. 100, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2020 m. vasario 7 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. Š. pranešė protokolu – pareiškimu, surašytu 2020 m. vasario 7 d. nuo 19.40 val. iki 19.53 val., apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. atvykęs prie kavinės „V“ adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užrakintą prie kavinės paliko 2020 m. vasario 4 d. apie 17 val. – 18 val., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05632-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis pradėto ikiteisminio tyrimo metu, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2020 m. vasario 7 d. nuo 19.57 val. iki 20.43 val. davė analogiškus melagingus parodymus apie jam priklausančio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vagystę.

Žemesnės instancijos teismas

9. E. Š. šioje byloje buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, t. y., kad E. Š. apgaule, savo naudai įgijo svetimą draudimo bendrovės turtą – draudiminę išmoką 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės), išvengė didelės vertės 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) turtinės prievolės – mokėti įmokas pagal pirkimo išsimokėtinai sutartį finansų įmonei už automobilį, bei įgijo didelės 12200 svarų sterlingų (14656 eurų vertės) svetimą turtą, finansų įmonei priklausantį, automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“; taip pat, kad E. Š., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis pradėto ikiteisminio tyrimo metu, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė analogiškus melagingus parodymus apie jam priklausančio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vagystę. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad byloje nėra neginčijamų objektyvių ir patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl E. Š. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad vien E. Š. tam tikri parodymų neatitikimai, jų nenuoseklumas neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl jo kaltumo padarius nusikalstamas veikas, o kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nėra. Teismo vertinimu, taip pat yra abejonių ir dėl rakteliuose esančios informacijos teisingumo, jos atitikimo objektyviai tiesai, o nesant automobilio, šių abejonių pašalinti nėra galimybės. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

11. Kaip matyti, šioje byloje E. Š. kaltė padarius nusikalstamas veikas buvo grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais - liudytojų V. S., J. Š., G. V., V. P., S. K., E. K., L. T., V. T. parodymais, UAB „K. a.“ pateikta informacija apie automobilio rakteliuose buvusius duomenis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, rašytiniais ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05632-20 dokumentais, daiktų apžiūros protokolais, „M. C.“ Naudoto automobilio sąskaita faktūra, draudimo bendrovės A. I. Ltd. pranešimais ir jos pateiktais dokumentais, skambučių išklotinių analizės duomenimis bei kitais duomenimis. Ir nors apylinkės teismas nurodė, kad įvertino šių įrodymų visumą, taip pat tam tikras aplinkybes (E. Š. atvažiavęs į Lietuvą taip ir neaplankė artimųjų, automobilio draudimo laikotarpis, automobilio raktelių duomenys, paties E. Š. kriminalinė praeitis (duomenys iš Interpolo), automobilio palikimo ir dingimo aplinkybės), E. Š. parodymų prieštaringumą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas šiuos duomenis vertino neišsamiai, atsietai vienus įrodymus nuo kitų, nevertino jų visumos, nesujungė jų į vientisą loginę seką ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas neabejotinai lėmė ir neteisingą išvadą dėl E. Š. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nebuvimo.

12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. Š. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir teigė, kad automobiliu nuvažiavo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), priparkavo automobilį ir prasidėjo gėrimas. Po trijų dienų gėrimo, atvyko pasiimti automobilio, tačiau jo neberado, kreipėsi į policiją. Kada jis pastatė automobilį prie baro, nepamena. Kokias dienas jis nurodė policijoje taip pat nepamena. Tačiau tokie E. Š. parodymai bei tokia jo pozicija vertintini kritiškai, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems ir, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tam tikri E. Š. parodymuose esantys neatitikimai negali būti kategoriškai jo kaltę patvirtinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta, byloje yra netiesioginių ir tiesioginių įrodymų, kurių analizė susieta į vientisą loginę grandinę, neabejotinai sudaro pagrindą konstatuoti įrodytą E. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

13. Visų pirma, apylinkės teismas išsamiai neįvertino automobilio įsigijimo ir apdraudimo aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra paneigta E. Š. versija, kad draudimą tvarkė automobilį pardavusi aikštelė ir jis nebuvo įsigilinęs į automobilio draudimo aplinkybes. Kaip matyti, E. Š. apklausiamas teisme parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko išsimokėtinai, nes grynais neturėjo tokios sumos ir taip buvo patogiau. Gali būti, kad įsigyti automobiliui finansavo įmonė „X“, bet to nepamena. Per internetą susirado automobilių aikštelę, o ten nuvažiavus jam viską vietoje sutvarkė ir už kelių valandų iš ten išvažiavo su automobiliu. Pasiėmęs automobilį gavo automobilio registracijos dokumentus. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties jis negavo nei aikštelėje, nei vėliau. Tuo metu jo finansinė būklė buvo gera, buvo dirbantis ir per dieną uždirbdavo mažiausiai 150 svarų, į metus uždirbdavo apie 30 000 svarų. Įsigyti automobilį išsimokėtinai jokių problemų nebuvo. Sutartis dėl automobilio galėjo būti sudaryta išsimokėtinai per šešiasdešimt mėnesių. Kokios įmokos buvo paskaičiuotos nepamena, gal 300 ar 400 svarų. Kiek įmokų sumokėjo nepamena. Pats automobilis kainavo 14 000 svarų ir įmonė tą automobilį visiškai nupirko. Automobilio savininkas buvo įmonė, kuri finansavo automobilio pirkimą, automobilio savininku butų tapęs jis (E. Š.), kai būtų išmokėjęs pilną sumą. Kur buvo apdraustas automobilis nepamena, tuos dalykus tvarkė firma. Tai galėjo būti ir draudimo įmonė „A“. Kodėl automobiliui draudimas buvo nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. vasario 27 d. nežino, to reikia klausti aikštelėje. Kad draudimas yra trims mėnesiams jo neinformavo, jis apie tai nieko nežinojo, gal paskui būtų atėjęs perspėjimas. Nusipirkęs automobilį Anglijoje su juo važinėjo, nes kiek žino, Anglijoje jeigu perki automobilį, dar dvi savaites galioja aikštelės draudimas. Automobilį įsigijo, nes jis buvo reikalingas kaip transporto priemonė. Anglijoje automobiliu naudojosi praktiškai kiekvieną dieną. Tuo metu dirbo keliose objektuose po visą Londoną, į juos važinėjo savo automobiliu. Automobilis buvo sportinio tipo, tačiau į jį tilpo visi įrankiai, ir su tuo problemų nebuvo.

14. Nors E. Š. iš esmės nurodė nepamenantis automobilio apdraudimo aplinkybių, tačiau iš šių E. Š. parodymų matyti, kad jam buvo žinoma apie automobilio trumpalaikį draudimą, t. y. jis pats nurodė, kad Anglijoje jeigu perki automobilį, dar dvi savaites galioja aikštelės draudimas. Byloje pateikta „M. C.“ Naudoto automobilio sąskaita faktūra patvirtina, kad automobilį E. Š. nusipirko ir pasiėmė 2019-11-23 (3 t., b. l. 51). Iš to seka, kad E. Š. nuo automobilio įsigijimo dienos naudojosi „M. C.“ suteiktu automobilio draudimu. Tuo tarpu, pasibaigus „M. C.“ draudimui, E. Š. pats turėjo pasirūpinti automobilio draudimu, ką ir patvirtina draudimo bendrovės A. I. Ltd. 2021-07-01 pranešimas, kuriame E. Š. nurodytas kaip draudėjas, o draudimo laikotarpis – 2019-12-21 iki 2020-02-28, t. y. visiškai skirtingas nei automobilio įsigijimo data (3 t., b. l. 35-36). Kas apmokėjo už automobilio draudimą, t. y. jis, jo žmona ar kitas asmuo, nėra esminė aplinkybė paneigianti E. Š. versiją, jog jis netvarkė automobilio draudimo ir nebuvo įsigilinęs į draudimo aplinkybes. Be šio, iš draudimo bendrovės A. I. Ltd. 2021-07-01 pranešimo matyti ir tai, jog E. Š. apie įvykį draudimo bendrovei pranešė 2020-02-07, t. y. tą pačią dieną, kada kreipėsi į policiją dėl automobilio vagystės, o iš E. Š. telefono pokalbių išklotinės matyti, kad dar tą patį įvykio vakarą, t. y. 2020-02-07 20.26 val. jis gavo dvi SMS žinutes iš draudimo įmonės. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. Š. tiek automobilio draudimo kompanija, tiek ir jos kontaktai, kaip automobilio draudėjui, buvo žinomos nuo pat pradžių. Tuo tarpu tokią informaciją ikiteisminio tyrimo tyrėjai E. Š. pateikė tik 2020-10-22 (1 t., b. l.144). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. S. parodė, kad po įvykio E. Š. kažkam skambino dėl draudimo, kalbėjo berods su rusų tautybės moterimi, tačiau paklausus ar automobilis draustas „kasko“ jis taip ir neatsakė. Liudytoja apklausta J. Š. taip pat parodė, kad E. Š. labai domėjosi draudimu. Teismo posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos J. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, jog E. Š. apklausa labai įstrigusi, nes E. Š. buvo labai svarbu kaip draudimas susisieks, ar jie kažką pateiks kaip policijos pareigūnai, ar jam reikia pranešti, aktualūs buvo draudimo klausimai (3 t., b. l. 125-128). Tuo tarpu E. Š., apklausiamas kaip įtariamasis, teigė, kad esą jam nerūpėjo draudimas, automobilio draudimo dokumentų turėjimas. 2021-10-06 įtariamojo apklausos metu E. Š. netgi klaidino policijos pareigūnus teigdamas, kad automobilis buvo draustas 1 metams, o kokioje draudimo kompanijoje automobilį draudė, nepamena. Į klausimą kodėl automobilis buvo apdraustas 2 mėn. E. Š. atsakė, kad negali paaiškinti kodėl, nes pats automobilio nedraudė (4 t., b. l. 12). Tačiau jau 2022-01-14 papildomos įtariamojo apklausos metu E. Š. nurodė, kad kam pranešti, tai yra kokiai draudimo kompanijai, jis žinojo iš elektroninio laiško, kurį buvo gavęs, kiek pamena, iš draudimo kompanijos (4 t., b. l. 23-24). Toks E. Š. prieštaringų parodymų teikimas, informacijos slėpimas ir neatskleidimas leidžia daryti išvadą, kad taip jis elgėsi sąmoningai, siekdamas nuslėpti tikrąsias automobilio draudimo aplinkybes, draudimo laikotarpį ir tokiu būdu apsunkinti tyrimą atlikusiems pareigūnams, kad nebūtų nustatyta tikroji tiesa. Tai, kad būtent E. Š., o ne jo nurodoma firma tvarkė automobilio draudimą iš esmės patvirtina ir draudimo bendrovės A. I. Ltd. pranešimas, kuriame ši draudimo bendrovė teikia pasiūlymą dėl automobilio kompensuojamo dydžio būtent E. Š. ir nurodė kitus, jam, kaip draudėjui, aktualius nurodymus (3 t., b. l. 58-59). Čia svarbu pažymėti ir tai, kad E. Š. viso proceso metu tvirtino, jog jis nėra gavęs jokių pirkimo išsimokėtinai ir draudimo sutarčių, tačiau tokią jo versiją paneigia kartu su draudimo bendrovės A. I. Ltd. pranešimu pateikti dokumentai, tarp kurių ir minėta „M. C.“ Naudoto automobilio sąskaita faktūra, kuriuos, pasak draudimo bendrovės, atsiuntė pats E. Š.. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad E. Š. pats tvarkė automobilio draudimą ir jam buvo žinomos visos su automobilio draudimu susijusios aplinkybės, t. y. kad automobilis apdraustas nuo vagysčių, o draudimo laikotarpis kiek daugiau nei 2 mėnesiai.

15. Šiuo atveju ne mažiau svarbu įvertinti ir pačias tokio automobilio įsigijimo aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Š. 2019 m. lapkričio 23 d. Jungtinėje Karalystėje su finansų įmone „X“ sudarė automobilio "BMW 4281 LUXURY AUTO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN.NR. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13495 svarų sterlingų pirkimo išsimokėtinai sutartį. Kaip jau minėta aukščiau, teismo posėdžio metu E. Š. nurodė, kad automobilį pirko atsiradus poreikiui turėti automobilį, kadangi tuo metu dirbo keliose objektuose po visą Londoną. Tuo metu dirbo ir uždirbdavo, todėl įsigyti automobilį išsimokėtinai jokių problemų nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad automobilio įsigijimo metu, E. Š. finansinė būklė buvo gera - „X“ finansavo automobilio įsigijimą ir tai rodo, kad E. Š. nemokumo klausimas šiai įmonei nekėlė abejonių. Tačiau čia pastebėtina, kad minėtas automobilis yra sportinio tipo, kupė, ir, pasak E. Š. naujas ir prabangus, todėl akivaizdu, kad toks automobilis visiškai neatitinka darbo automobiliui keliamų požymių ir E. Š. deklaruojamo siekio. Be to, nors E. Š. tvirtino, kad į šį automobilį tilpo visi įrankiai, jokių problemų nebuvo, tačiau atsižvelgiant į automobilio modelį, tipą, jo vertę yra neįtikima ir nelogiška, kad toks automobilis galėtų būti naudojamas E. Š. nurodomos specialybės specialisto (jis dirba staliumi) darbams. Kita vertus, net jei automobilis ir buvo skirtas asmeniniam naudojimui, tačiau vertinant šiuos duomenis kartu su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis ir susiejus juos į vieną visumą, darytina išvada, kad įsigytas automobilis buvo planuotas eksploatuoti trumpam laikotarpiui (buvo apdraustas 2 mėn.) ir ne darbiniams tikslams -įrankių vežiojimui.

16. Apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino ir E. Š. vykimo į Lietuvą tikslus bei buvimo (duomenys neskelbtini) priežastis. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. vasario 2 d. vakare E. Š., automobiliu „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Jungtinės Karalystės atvyko į (duomenys neskelbtini) ir apsistojo pas liudytoją L. T.. Tačiau pasilikimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes, E. Š. aiškino skirtingai. Kaip matyti, teisiamojo posėdžio metu E. Š. nurodė, kad į Lietuvą važiavo atsiradus laisvo laiko aplankyti artimuosius. Savo atostogas jis pats planuoja ir, kiek pamena, tuo laiku buvo apmažėję darbų. (duomenys neskelbtini) gyvena jo sesuo, močiutė, draugai ir juos jis norėjo aplankyti. Kai jau planavo važiuoti į Lietuvą apie tai pasakė draugui V. T., ir jis (V. T.) paprašė, kad jis (E. Š.) užvažiuotų į (duomenys neskelbtini), nuvežtų dokumentus jo žmonai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu E. Š. tvirtino, kad į Lietuvą atvyko todėl, kad atvežė L. T. iš Anglijos tam tikrus daiktus, o be to, atvyko atšvęsti savo draugo S. K. gimtadienį (1 t., b. l. 86-88), tačiau jokių tikslų aplankyti artimuosius, E. Š. nenurodė. Liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad kuriam laikui į Lietuvą E. Š. buvo grįžęs jis nežino, ar be jo (S. K.) E. Š. (duomenys neskelbtini) turėjo daugiau pažįstamų jis (S. K.) taip pat nežino. Teismo posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad jokio savo gimtadienio jis neplanavo ir jo suvokimu, E. Š. į Lietuvą grįžo tikrai ne dėl jo gimtadienio. Kiek žino, jis turėjo į Lietuvą pargabenti kažkokius tai buhalterinius dokumentus jo pusseserei L. T. (1 t., b. l. 178-180). Liudytoja apklausta L. T. parodė, kad kokiu tikslu E. Š. atvyko į Lietuvą ji jo neklausė. Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 str. 4 d.) liudytoja L. T. patvirtino juos kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja L. T. parodė, kad E. Š. (duomenys neskelbtini) turėjo kažkokių asmeninių reikalų ir kiek žino, jis į (duomenys neskelbtini) atvažiavo kelioms dienoms, todėl norėjo išsinuomoti viešbutį, tačiau ten jam kažkas netiko, todėl jos paklausė, gal jis galėtų tas kelias dienas apsistoti pas ją namuose. Kadangi jis yra jos vyro draugas - ji sutiko. Liudytoju apklaustas V. T. parodė, kad E. Š. pasakė, jog važiuoja atostogauti į Lietuvą su automobiliu ir jis paprašė, kad parvežtų žmonai (L. T.) kompanijos dokumentus. Dėl kokių priežasčių E. Š. grįžo į Lietuvą nežino, turbūt pas šeimą, jis pats iš (duomenys neskelbtini), jo sesuo čia gyvena. Ar E. sugrįžęs aplankė šeimą jis nežino. Taigi, tiek E. Š. parodymai, tiek ir minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad E. Š. atvykęs į Lietuvą, iš tiesų užvažiavo į (duomenys neskelbtini) atiduoti L. T. daiktus. Tačiau vėlesnis jo pasilikimas šiame mieste, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra atsitiktinis, kaip, kad nurodo pats E. Š.. Teismo posėdžio metu E. Š. parodė, kad su S. susitikti susitarė netikėtai, nepamena visų smulkmenų kaip jie susiskambino, bet kažkaip viskas gavosi pakeliui važiuojant iš Londono link Lietuvos, taip pat, kad tuo metu kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) taip jau gavosi, kad buvo neseniai praėjęs S. K. gimtadienis, tai prie to paties ir pagėrė. Žino, kad susiskambino su S. ir prasidėjo „balius“. Tuo tarpu S. K. nurodė visai kitas jų susitikimo aplinkybes. Kaip matyti, S. K. parodė, kad E. Š. paskambino jam, kad jau grįžęs, tačiau nuo jo grįžimo gal dar porą dienų jie nesimatė. Ką jis veikė tą laiką kai jie nesimatė – jis nežino. Tada po kokių dviejų dienų nuo jo grįžimo, E. Š. paskambino jam į telefoną ir paklausė kur jis yra, kad galėtų susitikti. Jis pasakė, kad yra alubaryje ir ten geria alų. Tai, kad E. Š. su S. K. susitiko ne tą pačią dieną, kai atvyko į (duomenys neskelbtini) (2020-02-02), o po dvejų dienų (2020-02-04), kaip parodė liudytojas S. K. patvirtina ir S. K. bei E. Š. telefoninių pokalbių išklotinės (2 t., b. l. 149-151). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad E. Š. su S. K., kaip minėta, susitiko tik po dviejų dienų nuo jo atvykimo į (duomenys neskelbtini), jis neišvyko į (duomenys neskelbtini) aplankyti artimųjų, t. y. dėl nepaaiškinamų priežasčių laukė kelias dienas kol susitiks su S. K., o tada kartu su S. K. tris dienas vartojo alkoholinius gėrimus, nors tiek pats E. Š., tiek ir liudytojas V. T. nurodė, jog E. Š. nėra vartojantis alkoholio, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. Š. pasiliko (duomenys neskelbtini) ne netikėtai ar neplanuotai, o priešingai, iš anksto planavo būti šiame mieste kelias dienas turėdamas aiškų tikslą.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad remiantis liudytojų S. K., E. K., L. T., iš dalies V. P. parodymais, taip pat ir E. Š. parodymais bei rakteliuose esančia informacija galima suabejoti E. Š. parodymais dėl automobilio palikimo laiko, tačiau tai negali būti ir kategoriškai jo kaltę patvirtinanti aplinkybė. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada nevisiškai pagrįsta.

18. Kaip matyti, E. Š. pateiktame 2020-02-07 protokole - pareiškime nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. apie 17 val. - 18 val. paliko automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi kavinė „V“, o 2020 m. vasario 7 d. apie 18 val. 30 min. atvykęs pastebėjo, kad automobilio toje vietoje nebėra. Tokias pačias datas ir laikus, kada pastatė ir kada pasigedo automobilio, E. Š. 2020-02-07 nurodė ir draudimo bendrovei A. I. Ltd. Tuo tarpu 2021-10-06 apklausiamas kaip įtariamasis E. Š. nurodė, kad nebeprisimena, kada pastatė automobilį, o 2021-10-22, kai susipažino su automobilio raktelių duomenimis, kuriuose nurodyta, kad vieno rakto atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-03 09:36 val., o kito rakto paskutinis atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-05 12:14 val., (1 t., b. l. 150-159), E. Š. teikdamas skundą dėl 2020-12-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. 01-1-05632-20 jau nurodė, kad jam nesuprantama, kodėl automobiliu atvykimo data prie kavinės nurodyta 2020-02-04, nes išties tai buvo 2020-02-03, tą datą jis buvo nurodęs ir tyrėjai, gal įsivėlė rašybos klaida, kurios jis galbūt nepastebėjo. Teismo posėdžio metu E. Š. vėlgi teigė neprisimenąs, kada pastatė automobilį ir neprisimenąs kokias dienas nurodė policijoje, kaip ir ar skaitė pareiškimą - protokolą ir jame pasirašė. Tokie E. Š. parodymai, jų prieštaringumas tarpusavyje, leidžia daryti išvadą, kad jo parodymai keitėsi ne atsitiktinai, o priešingai, tikslingai, sužinojus naujas byloje nustatytas aplinkybes buvo keičiami parodymai siekiu įtikinti teisėsaugos institucijas jo pateiktos įvykių versijos tikrumu ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas pripažino, kad E. Š. parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, o automobilio raktelio duomenys leidžia suabejoti dėl automobilio palikimo laiko, tačiau teismas neįvertino ir kitų byloje esančių įrodymų, kurie neabejotinai paneigia E. Š. pateiktą versiją. Remiantis E. Š. parodymais, jis 2020-02-04 apie 17-18 val. paliko automobilį prie kavinės ,,V“, tačiau jokių duomenų, išskyrus E. Š. parodymus, kad automobilis iš ties buvo prie kavinės, byloje nėra. Kaip matyti, E. Š. 2020-02-07 protokolo-pareiškimo tęsinyje nurodė, kad prieš vagystę automobilį matė S. K., tačiau pastarasis šios aplinkybės nepatvirtino. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju S. K. parodė, kad su kuo į barą E. Š. atvažiavo jis nematė. Jis jau buvo bare, kai atėjo E. Š.. Po to, jie išvažiavo į kitą barą. Kai vėl sugrįžo į šitą barą, ar stovėjo E. automobilis jis nepastebėjo. Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje įvykio detaliai neprisiminė, todėl teismas pagarsino jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis tvirtino kaip teisingus (1 t., b. l. 190-193). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad apie 24 val., maždaug po valandos, kai E. Š. su S. K. išėjo iš kavinės, jis pats išeidinėjo iš baro ir dar išsukinėdamas savo automobiliu iš aikštelės apsidairė dėl tų asmenų nurodyto automobilio, apie kurį jo jie klausė, ar gali jį palikti, tačiau jokio automobilio jis nepastebėjo. Iš policijos pareigūno V. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-02-07 bendraujant su baro savininku V. P., pastarasis nurodė, kad pamena 2020-02-04 buvusius du vyriškius, kurie klausė, ar galės palikti esančioje aikštelėje jiems priklausantį BMW automobilį, nes pavartoję alkoholio jo negalės vairuoti. Jis jiems neprieštaravo. Jam pabaigus darbą tą patį vakarą apie 00.00 val. jis išėjęs į (duomenys neskelbtini) dar net pasišvietė prožektoriumi, tačiau aplink nepastebėjo kur nors stovinčio automobilio BMW markės automobilio (2 t., b. l. 10). Jokio automobilio BMW nepastebėjo ir liudytojas E. K., kuris įvykio vakarą iš minėto baro E. Š. ir S. K. vežė į kavinę „P. K.“, o vėliau juos parvežė atgal į kavinę „V“. Taigi, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų E. Š. parodymus, jog iš tiesų automobilis BMW nuo 2020-02-04 apie 17-18 val. iki 2020-02-07 apie 18.30 val. buvo prie kavinės „V“, nėra.

19. Be kita ko, šioje baudžiamojoje byloje, tikslu išsiaiškinti visą galimą informaciją, susijusią su automobiliu BMW, buvo kreiptasi ir į UAB „K. A.“ dėl informacijos, esančios automobilio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakteliuose pateikimo (1 t., b. l. 148-149). Iš UAB „K. A.“ pateiktos informacijos matyti, kad tirti pateikti automobilio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“ užvedimo rakteliai yra originalūs, papildomi rakteliai užsakinėjami nebuvo. Iš automobilio „(duomenys neskelbtini) LUXURY AUTO“ raktų išrašų matyti, kad paskutinis rakto (E. Š. 2020-02-07 pateikto savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu) atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-03 09:36 val., kilometražas 141219 km, o kito rakto (E. Š. atsiųsto paštu) paskutinis atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-05 12:14 val., kilometražas 141224 km. (1 t., b. l. 150-159). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad automobilio rakto atnaujinimas užsifiksuoja tuomet, kai raktas būna automobilyje, kad turėtų ryšį su automobiliu ir kuomet automobilis būna užvestas bei pasiekia 30 km/h greitį. Rakteliuose esanti informacija gali neatitikti tikrovėje esančių duomenų dėl kompiuterio klaidos ar neteisingos laiko ir datos automobilyje nustatymo. Nors G. V. nurodė ir šiais jo parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, jog rakteliuose esanti informacija gali neatitikti tikrovėje esančių duomenų dėl laiko ir datos automobilyje nustatymo; automobilio rakto nuskaitymo duomenys gali būti iškraipomi dėl automobilio kompiuterio klaidos, o sutikrinti šiuos duomenis su automobilio kompiuteriu, nesant automobilio, nėra galimybės, tačiau teismas neįvertino G. V. parodymų, jog tokias aplinkybes liudytojas nurodė tik kaip tikėtinas ir teoriškai galimas, tačiau per 24 metus jo darbo įmonėje tokio atvejo (kad duomenys būtų klaidingi dėl kompiuterio klaidos) nebuvo pasitaikę, be to, jis patvirtino UAB „K. A.“ pateiktus duomenis dėl rakteliuose esančios informacijos teisingumo. Automobilis BMW buvo pirktas iš automobilių pardavimu užsiimančios įmonės vos prieš kelis mėnesius, automobilis buvo techniškai tvarkingas, neturėjo jokių elektronikos ar kompiuterio gedimų, to nenurodė ir E. Š., o be to, ir kita rakteliuose užfiksuota informacija (pravažiuotas kilometražas, kuro kiekio likutis, aušinimo skysčio temperatūra) yra teisinga, sprendžiant pagal automobilio nuvažiuotus kilometrus ir sunaudotą kurą. Taigi, visos šios aplinkybės visumoje įrodo, kad automobilio kompiuteryje negalėjo būti ir nebuvo jokios klaidos, kuri būtų įtakojusi duomenų teisingumą, o kitų duomenų, kad automobilio data ir laikas buvo nustatytas kitoks nei realus, taip pat nėra. To nenurodė ir E. Š.. Taigi, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, teisėjų kolegija sprendžia, kad automobilio raktuose esanti informacija yra objektyvi, duomenys patikimi ir tikri, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir liudytojos L. T. parodymai, jog (2020-02-03), kiek pamena, E. Š. niekur nebuvo išėjęs, o sekančią dieną, tai galėjo būti vasario 4 dieną, jis jau išvažiavo savais reikalais ir sugrįžo vidurnaktį, sekančią dieną, t. y. 5 dieną, jis niekur iš namų dienos metu nebuvo išėjęs, tačiau vakare vėl jis kažkur išvažiavo ir į namus sugrįžo vasario 6 dieną, nes kaip matyti, liudytoja L. T. duodama parodymus, nebuvo visiškai tikra kokiomis dienomis ir kada E. Š. iš tiesų buvo išvažiavęs, todėl laikytina, kad L. T. galėjo sąžiningai klysti. Kita vertus, teismo posėdžio metu liudytojas G. V. taip pat nurodė, kad nuskaičius automobilio raktelius, jie mato tik pačią paskutinę informaciją, o tai reiškia, kad panaudojant antrąjį raktelį (E. Š. atsiųsto paštu) automobiliu galėjo būti važiuota tiek 2020-02-04, tiek ir 2020-02-05, o paskutinis atnaujinimas užfiksuotas 2020-02-05 12:14 val., kas ir nurodyta UAB „K. A.“ pateiktuose automobilio raktų išrašuose.

Žemesnės instancijos teismas

imtasi jokių priemonių surasti dingusį automobilį (pvz.: atlikti kratas, kitus BPK numatytus veiksmus), tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neprivalo atlikti išimtinai visus numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Iš bylos duomenų matyti, kad E. Š. elgesys („mėtėsi“ paaiškinimuose, painiai pasakojo apie įvykio aplinkybes, iš šalies atrodė, kad tai ne jo automobilis, jis negalėjo nurodyti ar automobilis draustas „kasko“, kokia jo vertė), emocinė būsena (buvo pasimetęs, įsitempęs, jo elgesys nebuvo kaip kitų nukentėjusiųjų tokiose situacijose), taip pat kitos aplinkybės (įvykio vietos apžiūros metu jokių pėdsakų nerasta, automobilių, kurių vairas dešinėje pusėje niekas nevagia, per ilgą darbo patirtį tokių automobilių vagysčių gal ir buvo pasitaikę, bet labai retai) leido ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagrįstai įtarti, kad automobilio vagystė inscenizuota, todėl prokuroro 2020-12-28 nutarimu ikiteismini tyrimas dėl automobilio vagystės buvo nutrauktas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.