Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Vidai Pocienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje, LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 2012 m. balandžio 29 d. apie 10³⁰ val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto su nepilnamete dukra M. J. metu vieną kartą trenkė delnu jai į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36-37, 40-41), tiek teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis D. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. balandžio 28 d. susipyko su sutuoktine, nes ji visą naktį negrįžo į namus. 2012 m. balandžio 29 d. apie 10⁰⁰ val. į namus parėjo vaikai M. ir M.. Kaltinamasis ryte buvo išgėręs. Vaikai rinkosi mokyklinius reikmenis, knygas. Iš ko kaltinamasis suprato, kad jie ketina vėl išeiti pas močiutę. Kaltinamasis pasakė, kad jei kas, tuoj eina pas močiutę, o kai nupirkti kompiuterį – tai reikalingas tėvas. Paklausė dukters, kur mama, kodėl ji neprašo jos nupirkti kompiuterį. M. atsakė, kad tėvui priklauso nupirkti kompiuterį. Supykęs, kad dukra drasko akis, kaltinamasis delnu sudavė jai į pakaušį. M. pradėjo verkti, norėjo pasiėmusi kuprinę išeiti, bet kaltinamasis, suėmęs už pečių, dukrą pasodino ant sofos pasikalbėti. Daugiau prieš ją nesmurtavo, dukrai sudavė pirmą kartą; tame pačiame kambaryje kartu buvo ir M.. Gailisi taip pasielgęs, atsiprašė dukters.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą (mutatis mutandis - pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka) kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus, iš esmės analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu, jis nėra kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir kaltinamojo gynėjas nei prokurorė nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai, specialisto išvada, protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. J. (b. l. 13-15) parodė, kad D. J. yra jos tėvas. 2012 m. balandžio 28 d ji su mama A. J. ir broliu M. J. išėjo pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajoje. Pas ją pernakvojo. Iš namų išėjo, nes tą vakarą tėtis buvo girtas, o išgėręs būna aršus, triukšmauja. 2012 m. balandžio 29 d. apie 10¹⁰ val. ji su broliu grįžo į namus pasiimti daiktų. Buto durys buvo užrakintos. Paskambinus tėtis atidarė duris. Kaip suprato iš tėčio išvaizdos, jam iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, tėtis buvo išgėręs. Tėtis nenorėjo įsileisti jos ir brolio į namus, sakė, kad juos atsiuntė mama pažiūrėti, ką jis veikia. Jie tėčiui atsakė, kad nori pasiimti savo daiktus, kadangi kitą rytą reikės eiti į mokyklą. Tada tėtis juos įleido. Kambaryje ji su broliu į kuprines dėjosi daiktus, rinkosi rūbus. Tėtis nuėjo į virtuvę, pasiėmė prailgintuvą ir pasakė, kad eina į vonią kartis, tačiau iš ten po kelių minučių išėjo. Po to tėtis atėjo į kambarį ir pradėjo kalbėti. Ji su broliu sėdėjo ant lovos ir klausėsi, ką tėtis kalba. Rodydamas į namuose esančius daiktus, tėtis sakė, kad tai jis viską nupirko ir, jei mama per 10 min. negrįš namo, jis viską sudegins. M. paskambino mamai ir persakė, ką girdėjo iš tėčio. Mama pasakė, kad kvies policiją, tačiau M. tėčiui pamelavo, kad mama tuojau grįš. Tada tėtis nuėjo į virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį ir, laikydamas jį rankoje, atėjo į kambarį sakydamas, kad kai mama pareis, jis turėsiąs apie ką su ja pasikalbėti. Taip pat pasakė, kad jis dirba, o mama ne. M. tėčiui paprieštaravo, kad mama irgi dirba. Tėtis supyko ir kairės rankos delnu trenkė jai į dešinę galvos pusę. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, o tėtis priėjo prie jos ir trenkė stovėdamas. Smūgis buvo stiprus. Daugiau tėtis jos nemušė. Broliui jis nieko nesakė ir nesudavė. Tėtis M. negrasino, tačiau visą laiką rankoje turėjo peilį, kas ją baugino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Vėliau į namus grįžo ir mama. Policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie ją atvežė į Moters ir vaiko kliniką. Tai pirmas kartas, kai tėtis prieš ją pakėlė ranką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. J. (b. l. 17-19) parodė, kad D. J. yra jos sutuoktinis. 2012 m. balandžio 28 d. apie 16⁰⁰ val. visiškai girtas į namus sugrįžo kaltinamasis. Kadangi jis ėmė kabinėtis prie moters, ji, nenorėdama konfliktuoti, išėjo miegoti pas savo motiną. Kartu su ja išėjo ir du jų vaikai. Kitą dieną apie 10⁰⁰ val. vaikai nutarė nueiti į namus ir pasižiūrėti, ką veikia tėtis. Apie 10³⁰ val. paskambino M. ir pasakė, kad girtas tėvas vaikšto po kambarį su peiliu ir jai vieną kartą trenkė delnu į galvą. Todėl ji paskambino policijai ir parbėgo į namus. Grįžusi namo moteris jau rado atvykusius policijos pareigūnus. Abu vaikai buvo atsigandę, drebėjo. Dukra skundėsi, kad skauda galvą, todėl ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šie paguldė mergaitę į Moters ir vaiko kliniką. Teigia, kad sutuoktinis maždaug 3 m. nedirba ir dažnai girtauja. 2012 m. balandžio pradžioje moteris pradėjo tvarkyti dokumentus dėl skyrybų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas nepilnametis M. J. (b. l. 23-25) parodė, kad D. J. yra jo tėtis. 2012 m. balandžio pabaigoje (tikslios dienos nepamena, žino, kad tai buvo šeštadienis) vakare jis su mama ir seserimi išėjo miegoti pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, nes tėtis namuose triukšmavo. Kitą rytą jiedu su seserimi grįžo į namus pasiimti rūbų ir knygų. Duris atidarė tėtis. Iš jo kalbos berniukas suprato, kad tėtis yra girtas. Tėtis tvirtino, kad viskas, kas yra namuose, yra uždirbta jo, grasino, kad viską sudegins. Po to tėtis nuėjo į virtuvę ir atsinešė peilį. Vėliau tėtis su peiliu nuėjo į kitą kambarį (svetainę) ir įsmeigė jį į sieną, tą patį pakartojo virtuvėje; priėjo prie sesers ir trenkė jai ranka į dešinę galvos pusę. Sesuo ėmė verkti, nusiuntė mamai SMS žinutę. Netrukus atvažiavo policija, medikai, kurie seserį išsivežė. Namo parėjo ir mama. Prieš sūnų tėtis nekėlė rankos.

A. J. 2012 m. balandžio 29 d. parašė policijai protokolą-pareiškimą (b. l. 3) dėl to, kad sutuoktinis 2012 m. balandžio 29 d. apie 10³⁰ val. namuose vieną kartą trenkė ranka dukrai M. J. į galvą.

2012 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje (b. l. 5-7) užfiksuota įvykio vieta: vaikų kambarys, esantis daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, pirmame aukšte.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio G. K. 2012 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad patruliuodami su patruliu V. D. 2012 m. balandžio 29 d. apie 10⁴⁶ val. iš budėtojo gavo pranešimą apie smurtą šeimoje. Atvykę į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini) Šiaulių r.) rado M. J.. Ji teigė, kad kilo konfliktas dėl neblaivaus tėvo, kuris liepė sėdėti ant kėdės ir niekur neiti, o nepaklusus vieną kartą ranka sudavė jai į galvą. Smurtavimu įtariamas asmuo D. J. paaiškino, kad norėjo pasodinti dukrą ant kėdės, bet ši pasipriešino (b. l. 8-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 820/12(04) (b. l. 29) nurodyta, kad mergaitei padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasta kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybes nurodytu laiku. Jį padaryti reikėjo vieno smūgio kietu buku daiktu į galvą.

Tarnybiniame pranešime (b. l. 11) nurodyta, kad dėl galvos sumušimo ir smegenų sukrėtimo M. J. paguldyta į vaikų chirurgijos ortopedinį traumatologinį skyrių.

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) parodymų (b. l. 30) matyti, kad 2012 m. balandžio 29 d. 11²⁵ val. kaltinamajam nustatytas vidutinis – 1,84 promilių - girtumo laipsnis.

Ištyrus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą veiką, įrodyta visiškai, nes nėra abejonių, jog pastarasis tyčia sudavė dukrai ranka vieną kartą į dešinę galvos pusę (pakaušį), padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai apgailestavo dėl to; atsiprašė dukters dėl savo nederamo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamajame posėdyje pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios M. J. susitaikymo protokolas. Jame teigiama, kad kaltinamasis atsiprašė dukters, pasižadėjo daugiau nebenusikalsti; nukentėjusioji atsiprašymą priima, atleidžia kaltinamajam dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, (ne)turtinių pretenzijų neturi.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji M. J. patvirtino, kad iš pradžių atsiprašymas jai atrodęs nenuoširdus, todėl ji jo nepriėmė. Dabar persigalvojo, nes patikėjo tėčiu, jog jis ateityje pasitaisys.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaip minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su dukra. VšĮ Šiaulių rajono Kuršėnų poliklinikos ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės duomenimis (b. l. 60, 62), jis nėra įtrauktas į atitinkamai psichikos ir priklausomybės ligų registrą ir/ar ligoninės pacientų registrą. Kuršėnų kaimiškoji seniūnija duomenų apie kaltinamąjį neturi (b. l. 58). Kaltinamasis nedirba, nuo 2012 m. balandžio 2 d. registruotas darbo biržoje (b. l. 55-56), anksčiau neteistas (b. l. 52), baustas administracine tvarka pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (pažeidimas padarytas esant neblaiviam) ir pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, nes būdamas neblaivus namuose šaukė ir keikėsi nepilnamečių vaikų akivaizdoje (b. l. 53-54). Kitų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį neigiamai, nėra. Ar kaltinamasis pakeis požiūrį į problemų sprendimą ir suras priimtinų būdų, kaip bendrauti su šeimos nariais, kurie jo šalinasi dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, parodys laikas. Tuo tarpu susiklosčiusioje situacijai teismas parodo kaltinamajam pasitikėjimą ir atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, o baudžiamąją bylą nutraukia.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, tikslinga jam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose, 70 ir 72² straipsniuose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias kaltinamojo savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta fiziškai už save silpnesniems, ir todėl, kad nusikalimas susijęs su smurto artimoje aplinkoje panaudojimu. Kaltinamasis posėdyje sutiko dirbti nemokamus darbus (BK 70 str. 2 d.).

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. J. (BPK 132¹ str.) (b. l. 47) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu, BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

a) įpareigoti atlikti 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; šie darbai turi būti atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

b) įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi D. J. pritaikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. J., kad jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 (vienerius) metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jei jis per 1 (vienerius) metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.