Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-06-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-598-744/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
2YT-598-744/2016
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00450-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-598-744/2016 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00450-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 23 d.,PakruojisPakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,sekretoriaujant Linai Pikšrienei,dalyvaujant pareiškėjai V. J.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, - atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio – palikimo priėmimo - fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji po motinos L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, nustatymo. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina L. J. Po motinos mirties liko vienintelė jos turto paveldėtoja, kadangi sesuo J. B. mirė dar iki motinos mirties. Po motinos mirties liko jos vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ji liko gyventi motinos bute, kuriame kartu su motina gyveno nuo pat jo įsigijimo, naudojosi po motinos mirties likusiais daiktais. Į notarą laiku nesikreipė, nes nežinojo, kad to reikia. Tik šių metų balandžio mėnesį kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė atsisakė atlikti šį notarinį veiksmą, nurodydama, kad yra praleistas terminas palikimui priimti. Kadangi po motinos mirties ji priėmė palikimą, faktiškai jį pradėdama valdyti kaip savo, todėl prašo nustatyti šį faktą, kuris reikalingas jos paveldėjimo teisei po motinos mirties įgyvendinti (1 b.l.).

Pareiškėja V. J. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimo reikalavimus ir nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir pareiškime. Ji patvirtino, kad po motinos mirties liko gyventi jai priklausiusiame bute, ten gyvena iki šiol, naudojasi kaip savo visais po motinos mirties likusiais daiktais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jo atstovui nedalyvaujant.

Liudytojos R. R. ir V. S. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynės – gyvena tame pačiame daugiabutyje esančiuose butuose ir pareiškėją pažįsta nuo 2000 metų, kai ji kartu su motina atsikėlė gyventi į šiame name esantį butą. Abi liudytojos patvirtino, kad po motinos mirties bute liko gyventi vien tik pareiškėja, ji naudojasi ir visais bute esančiais daiktais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tame tarpe ir palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini), kada mirė L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) galiojusio ir šiuo metu galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys), įgyvendinti paveldėjimo pagal įstatymą teisę gali tik nustačius faktą, kad po motinos L. J. mirties ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atsiliepimo į pareiškimą, liudytojų R. R. ir V. S. parodymų bei byloje esančių dokumentų – pareiškėjos gimimo liudijimo (2 b. l.), L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo (3 b. l.), J. B. mirties liudijimo (4 b. l.), pažymos apie asmens duomenis (5 b. l.), pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (6 b. l.), nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (7 b. l.), pažymėjimo (8 b. l.), buto pirkimo – pardavimo sutarties (9 b. l.), pažymos dėl nuosavybės (10 b. l.), pažymos apie valdomą turtą (11 b. l.), matyti, kad pareiškėja V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos motinos L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai pradėjo valdyti po jos mirties likusį turtą (liko gyventi po motinos mirties likusiame bute, naudojosi kaip savo visais bute likusiais daiktais), todėl konstatuotina, kad pareiškėja V. J. priėmė palikimą po jos motinos L. J. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos motinos L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, per įstatymo nustatytą terminą faktiškai jį pradėdama valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos paveldėjimo teisei po jos motinos L. J. mirties įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas