- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- 2YT-2188-490/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01625-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., V. K., R. Z., Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. V., V. K., R. Z. ir Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarei V. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. paveldėjimo teisės tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2007-03-03, mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (b. l. 2–3).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvai J. K. ir J. M. (po santuokos sudarymo – K) susituokė 1951-08-23. Pareiškėjo tėvai po santuokos sudarymo visą laiką gyveno kartu santuokoje ir vedė bendrą ūkį iki motinos J. K., mirusios 2007-03-03, mirties. Gyvenant santuokoje, tėvams gimė G. K. (po santuokos – V) – (duomenys neskelbtini), V. K. (po santuokos – K) – (duomenys neskelbtini), R. K. (po santuokos – Z) – (duomenys neskelbtini),, ir pareiškėjas – (duomenys neskelbtini), Tėvai santuokoje įgijo nekilnojamojo turto, kuris buvo registruotas pareiškėjo tėvo J. K. vardu. Visą turtą po motinos J. K. mirties valdė, tvarkė, mokėjo už jį mokesčius bei prižiūrėjo jos sutuoktinis J. K.. Mirus J. K., pareiškėjo tėvas J. K. buvo senyvo amžiaus, ligotas, teisiškai neišprusęs, todėl nežinojo, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos reikia kreiptis į notarų biurą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Be to, visas turtas buvo registruotas jo vardu, todėl manė, kad jam daugiau nieko daryti nereikia. 2016-06-15 testamentu J. K. visą savo turtą paliko pareiškėjui. Pareiškėjo tėvas J. K. mirė 2017-04-23. Pareiškėjui kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad jo tėvas nebuvo priėmęs palikimo po motinos J. K. mirties. Pareiškėjo tėvas J. K. priėmė palikimą, likusį po jo sutuoktinės mirties, faktiniu valdymu, t. y. naudojosi namu, kiemo statiniais, žemės sklypais.
Suinteresuoti asmenys G. V., atstovaujama E. K., V. K. ir R. Z. pateikė atsiliepimus į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydami, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti (b. l. 39, 40, 41).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P. atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 38).
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo tėvai J. K. ir J. K. įregistravo santuoką 1951-08-23, akto įrašo Nr. 4 (b. l. 10). J. K. ir J. K. santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo įrenginius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini),, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),, kurie registruoti J. K. vardu (b. l. 14–17). Taip pat žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini), l., kuris registruotas J. K. vardu. Pareiškėjas R. K., gim. (duomenys neskelbtini),, yra J. K. ir J. K. sūnus. Suinteresuoti asmenys G. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini),, ir R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. K. ir J. K. dukros, pareiškėjo seserys (b. l. 7, 8, 9). 2007-03-03 mirė pareiškėjo motina J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), 2017-04-23 mirė pareiškėjo tėvas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pareiškėjo teigimu, santuokos sudarymo jo tėvai visą laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki motinos J. K. mirties. Mirus J. K., pareiškėjo tėvas J. K. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 12). 2016-06-15 testamentu J. K. visą savo turtą paliko pareiškėjui R. K. (b. l. 5). Pareiškėjui kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad jo tėvas J. K. nebuvo priėmęs palikimo po sutuoktinės J. K. mirties (b. l. 6). Visą turtą po motinos J. K. mirties valdė, tvarkė, mokėjo už jį mokesčius bei prižiūrėjo jos sutuoktinis J. K., pareiškėjo tėvas (b. l. 18–26). Suinteresuoti asmenys G. V., atstovaujama E. K., V. K. ir R. Z. sutinka su pareiškėjo prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas J. K. po sutuoktinės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2007-03-03, mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2007-03-03, mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą sutuoktinės turtą.
Byloje susidarė 4,53 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteistinos iš pareiškėjo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2007-03-03, mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš pareiškėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,53 Eur (keturių eurų 53 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.