- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- N-63-4529-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimo N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. kovo 2 d. nutarimu Marijampolės rajono apylinkės teismas N. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 100 litų baudą, už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą - 30 litų baudą, o už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 4500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos administracinės nuobaudos - 4500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobaudos paskirtos už tai, kad N. M. 2008 m. gruodžio 3 d. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas vidutinis 1,84 promilės girtumas), ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį bei jį apgadino, be to, jo vairuotas automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis su savimi neturėjo transporto priemonės registracijos dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad N. M. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), asmens neblaivumo nustatymo aktas (b.l.5), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 20), transporto priemonės paėmimo protokolas (b.l. 21), policijos pareigūnų A. K., D. V. ir R. V. tarnybiniai pranešimai (b.l. 17-19), liudytojų J. Z. ir E. Z. paaiškinimai (b.l. 15, 16), eismo įvykio vietos schema (b.l. 11) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas nusprendė, kad N. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį, tačiau suklysta jo veiką kvalifikuojant pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, nes N. M. veiksmai (būdamas neblaivus, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą) atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Vadovaudamasis ATPK 284 straipsniu, teismas pakeitė veikos kvalifikavimą.
Teismas pažymėjo, kad po įvykio surašytame paaiškinime N. M. nurodė, jog nieko neprisimena dėl stipraus girtumo, o versiją, kad ieškodamas piniginės automobilyje netyčia įjungė laisvą pavarą, iškėlė tik teismo posėdžių metu (b. l. 12). Teismas N. M. paaiškinimus įvertino kaip duotus mėginant išvengti administracinės atsakomybės ir jais nesivadovavo, nes pilnai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, apklausus liudytojus (tiek policijos pareigūnus, tiek įvykį mačiusius asmenis), nustatyta, kad būtent N. M. vairavo automobilį. Teismas nesivadovavo ir liudytojo D. B. 2009 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi savo įvykių versiją jis iškėlė tik teisme, iš karto po eismo įvykio surašytame paaiškinime teigė nieko neprisimenąs (b. l. 13). Be to, teismas įvertino tai, kad jis su N. M. yra draugai, todėl yra galimai suinteresuotas padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės. Už melagingų parodymų davimą D. B. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² straipsnį.
N. M. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus patvirtino liudytojų D. V., R. V., J. Z. ir E. Z. parodymai. Pastebėta, jog byloje yra duomenų apie tai, kad N. M. liudytojams J. Z. ir E. Z. siūlė susitarti ir nekviesti policijos pareigūnų, bandė iš įvykio vietos išvažiuoti (tai rodo, kad jis sukėlė eismo įvykį). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis „Audi 100“ buvo su automatine pavarų dėže, todėl neužvedus variklio nebūtų galėjęs nuriedėti (bylos nagrinėjimo metu paklausus N. M., kokia automobilio „Audi 100“ pavarų dėžė, jis atsakyti negalėjo, tačiau minėtus duomenis patvirtino policijos pareigūno pateikti dokumentai apie šį automobilį). Teismas pažymėjo atmesti išsamius ir nuoseklius liudytojų policijos pareigūnų ir Z. parodymus neturįs pagrindo. Konstatuota, jog byloje pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad N. M. padarė aptariamus pažeidimus.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (duomenų apie jo teistumą nėra, jis dirba), N. M. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Nustatyta, jog nors praeityje N. M. buvo baustas už įvairius administracinius pažeidimus, jis turi tik vieną galiojančią nuobaudą, paskirtą už kalbėjimą telefonu vairuojant. Vadovaudamasis ATPK 30² straipsniu, teismas N. M. paskyrė vidutines įstatymo numatytas baudas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.
II.
N. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai pritaikė įstatymą, neteisingai įvertino kai kurias aplinkybes, o kai kurių svarbių bylai aplinkybių iš viso neįvertino (pažeistas ATPK 248 str.), vadovavosi tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens neblaivumo nustatymo aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės paėmimo protokolu, pareigūnų A. K., D. V. ir R. V. tarnybiniais pranešimais bei liudytojų J. Z. ir E. Z. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema. Apeliantas pažymi, kad jis ir D. B. po įvykio buvo apklausti neblaivūs ir galėjo nesuvokti ką kalba. Apeliantas neigia, kad D. B. yra jo draugas, nurodo, kad jis tėra pažįstamas. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnų parodymai yra išvestiniai, pagrįsti tik liudytojų J. Z. ir E. Z. parodymais, nei vienas iš pareigūnų negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis automobilis „Audi 100“ atsimušė į automobilį „Mazda 626“, todėl vadovautis policijos pareigūnų parodymais kaip esminiais nėra pagrindo. Apeliantas nurodo, kad J. Z. ir E. Z. pirmoje apklausoje nurodė matę, kaip automobilis „Audi 100“ atsitrenkė į automobilį „Mazda 626“, o vėlesnėse apklausose jau teigė, kad nematė įvykio. J. Z. vėliau teigė, kad priėjo prie lango tik tada, kai išgirdo, kad suveikė automobilio „Mazda 626“ signalizacija (už 2-3 min.), automobiliui „Audi 100“ jau atsitrenkus į automobilį „Mazda 626“. Jis negirdėjo, kad būtų užvestas automobilio „Audi 100“ variklis, nematė, kad šis automobilis važiuotų, kad už vairo būtų sėdėjęs N. M. (nurodė tik matęs, kaip N. M. išlipo iš automobilio atbulas; tai patvirtina, kad jis automobilyje ieškojo piniginės, o ne sėdėjo). Apie tai, kad suveikė jo žmonai priklausančio automobilio signalizacija, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis „Audi 100“, J. Z. pasakė savo žmonai E. Z. (ji nematė automobilių susidūrimo). Apelianto teigimu, J. Z. ir E. Z. nepatvirtino, kad jis siūlė pinigų, jog nebūtų kviečiama policija, be to, šių liudytojų parodymai skyrėsi (pvz.: J. Z. nurodė, kad jau buvo atsikėlęs, kai išgirdo suveikiant signalizaciją, o E. Z. nurodė, kad jie tuo metu miegojo; E. Z. nurodė, kad vyras priėjo prie virtuvės lango ir per jį žiūrėjo, o J. Z. nurodė, kad automobilius matė per kambario langą). Apeliantas aiškina, kad jam įsėdus į automobilį, o D. B. ar Ž. L. (jie buvo atsirėmę į automobilio variklio dangtį ir rūkė) sujudinus automobilį, šis nusirito ir atsitrenkė į už 2-3 metrų stovėjusį automobilį „Mazda 626“ (automobilis su automatine pavarų dėže, esant neutraliai padėčiai, gali nusiristi nuo nuokalnės; pridedama pažyma iš „Audi“ centro Kaune). Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnas tik pateikė informaciją apie automobilį su automatine pavarų dėže, gautą iš interneto, nurodė, kad bendravo su „Toyota“ atstovu. Eismo įvykio vietos schema, kaip nurodo apeliantas, yra nekokybiška, netiksli ir neatitinka realios tikrovės, joje neteisingai nurodyta automobilio „Audi 100“ stovėjimo vieta bei aikštelės plotis toje vietoje, kur stovėjo šis automobilis ir automobilis „Mazda 626“ (automobilis „Audi 100“ stovėjo įkalnėje ant šaligatvio (šaligatvio bordiūras yra apie 7 centimetrų aukščio) prie namo Nr. 6, o jo galiniai ratai buvo ant važiuojamosios kelio dalies (nuolydis yra apie 2,5 cm per metrą); toje vietoje, kur stovėjo abu automobiliai, važiuojamosios dalies plotis yra 8,55 m, o policijos pateiktoje schemoje nurodyta, kad atstumas nuo automobilio Nr. 2 galinės ašies iki automobilio Nr. 1 priekinės ašies yra 11 m; tarp automobilių prieš susidūrimą buvo apie 3 m, tai patvirtino J. Z.). Apelianto teigimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis vairavo automobilį, o teismas negali grįsti savo sprendimo prielaidomis, spėliojimais. Todėl, pažeidus ATPK 257 straipsnį, teismo priimtas sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad administracinės nuobaudos N. M. paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Teigia, kad pateikta UAB „Autojuta" pažyma yra neinformatyvi, joje nenurodyta, ar galima įjungti neutralią greičių dėžės pavarą, neužvedus variklio, taip pat ar galima užgesinus variklio palikti įjungtą neutralią greičių dėžės pavarą. Pažymima, kad jeigu buvo įjungta neutrali pavara, automobilis būtų nuriedėjęs jau anksčiau, nes jis stovėjo nuokalnėje. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu N. M. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 123 straipsnio 5 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. X-1381 redakcija) numato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 iki 120 litų, ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) - kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, atskirai neaptarti šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų, o ATPK 127 straipsnio 3 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) - kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, <...> nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) <...> asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4000 iki 5000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
N. M. nepripažįsta vairavęs automobilį ir padaręs nurodytus pažeidimus. Savo paaiškinime, surašytame iš karto po eismo įvykio (b.l. 12), jis nurodė, kad dėl stipraus girtumo nieko neprisimena, teigė automobilio nevairavęs ir kito automobilio neapgadinęs. Pripažino, kad jam buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas. Įvykio aplinkybių neprisimenąs savo paaiškinime (b.l. 13) nurodė ir kartu su N. M. į policijos nuovadą pristatytas D. B., kuriam buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas (b.l. 5, 13). J. Z. paaiškino atpažinęs jo žmonai priklausantį automobilį apgadinusį asmenį pagal jam policijos pareigūnų pateiktas fotonuotraukas (b.l. 14). Jis nurodė, kad matė, kaip buvo apgadintas automobilis, kad N. M. automobilyje buvo vienas, D. B. atėjo tik maždaug už 10 minučių. Teismo posėdyje J. Z. paaiškino prie lango priėjęs tik kai sukaukė automobilio signalizacija, pamatęs atbulą iš vairuotojo pusės išlipantį Misevičių, ar automobilio variklis buvo užvestas, negalėjo pasakyti. Jo žmona E. Z. paaiškino eismo įvykio nemačiusi, apie jį sužinojusi tik iš vyro. Policijos pareigūnas A. K. tarnybiniame pranešime (b.l. 17) paaiškino, kad atvykus pagal pranešimą apie eismo įvykį, N. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Policijos pareigūno R. V. tarnybinis pranešimas (b.l. 19) patvirtina, kad automobilį vairavęs N. M. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, kad automobilis buvo neapdraustas. Policijos komisariato atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad N. M. vairuotas automobilis buvo su automatine pavarų dėže ir negalėjo pajudėti iš vietos, neįkišus raktelių. Teismo posėdyje liudytojai Ž. L. ir D. B. teigė, kad jie pasirėmę ant automobilio kapoto rūkė, N. M. tik ieškojo automobilyje savo piniginės, automobilis pats pariedėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Tačiau minėti asmenys, kaip matyti iš jų pačių paaiškinimų, yra draugai, be to, kaip minėta, D. B. iš karto po eismo įvykio surašytame paaiškinime teigė nieko neprisimenąs. Automobilio „Mazda 626“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai (apgadintas priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės) užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje.
Konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad N. M. vairavo automobilį ir padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Nors J. Z. teismo posėdyje 2009 m. gruodžio 30 d. paaiškino prie lango priėjęs tik kai sukaukė automobilio signalizacija, pamatęs atbulą iš vairuotojo pusės išlipantį Misevičių, ar automobilio variklis buvo užvestas, negalėjo pasakyti, savo iš karto po eismo įvykio surašytame paaiškinime jis nurodė puikiai matęs eismo įvykį, kad tai jis teigė, patvirtino ir policijos pareigūnai D. V. bei R. V.. Kaip labiau atitinkantys faktines aplinkybes vertintini J. Z. paaiškinimai, duoti iš karto po eismo įvykio.
Kadangi yra pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas pakartotinai; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), N. M. nepripažino padaręs pažeidimus, jam pagrįstai paskirtos vidutinės ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatymo numatytam terminui. Išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo nutraukti bylą ar sušvelninti pažeidėjui paskirtas nuobaudas nėra. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. M. apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.