- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- AN2-225-928/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00485-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- M. P.
- Kategorijos
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, Tomo Pilecko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutarimo, kuriuo, tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P.–A. skundą, panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2024 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-8460-2024, administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8460-2024 M. P.–A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį nubausta 520 Eur dydžio bauda už tai, kad ji, būdama juridinio asmens vadove, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, tai yra siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. spalio 14 d. 13.05 val. nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Nurodoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukta M. P.–A. Institucijos nutarimą skundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. nutarimu M. P.–A. skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2024 m. balandžio 25 d. priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-8460-2024 bei administracinio nusižengimo teiseną M. P.–A. pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nutraukė, nesant jos veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyta, kad M. P.–A. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir ji apie tai žinojo, todėl jos veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui Institucijos atstovas Tomas Pileckas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutarimą ir palikti nepakeistą Institucijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8460-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
3.1. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai interpretavo galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius procesinių dokumentų įteikimą bei reglamentuojančius Juridinių asmenų pareigą pateikti duomenis. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos aplinkybės, kurių pagrindu M. P.–A. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį kaip neįgyvendinusi pareigos, numatytos ANK 611 straipsnio 2 dalyje.
3.2. Transporto priemonės, su kuria buvo įvykdytas administracinis nusižengimas ir apie kurio vairuotoją buvo prašoma pateikti duomenis, savininkas yra juridinis asmuo MB „N“, todėl taikytinos ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas. 2023 m. spalio 21 d. ir 2024 m. sausio 16 d. buvo išsiųsti ir pagal duomenis registre tą pačią minutę pristatyti pranešimai dėl duomenų pateikimo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Šis elektroninis adresas buvo gautas iš Juridinių asmenų registro kaip priklausantis minėtai bendrijai nuo 2018 m. spalio 2 d. Skunde pažymi, kad šis elektroninio pašto adresas buvo vienintelis nurodytas įmonės naudojamas elektroninis paštas, kuris sutampa ir su pačios įmonės direktorės asmeniniu, valstybės registruose nurodytu elektroninio pašto adresu, kas tik patvirtina, jog Institucija, siųsdama pranešimus šiuo elektroninio pašto adresu pasielgė tinkamai ir pagrįstai. Iš skunde pateikto elektroninio pašto matyti, kad šis elektroninis paštas yra naudojamas, o būtent, sistemoje matyti, kad elektroninis laiškas pristatytas iš karto kai buvo išsiųstas. Šiuo elektroninio pašto adresu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK 573 straipsnyje nustatytą dokumentų įteikimo tvarką, todėl tokio procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Be to, pati M. P.–A. patvirtino, jog šį elektroninį paštą naudoja, tik galimai laiškai nukeliavo į „Spam“ aplanką, todėl apelianto manymu, asmenys dėl neatsakingumo ir nerūpestingumo per nustatytą terminą nepateikė reikalaujamų duomenų.
3.3. Skunde Institucijos atstovas pažymi, jog elektroninis laiškas buvo siųstas net du kartus, tad Institucija taikė įstatymą ne formaliai, o suteikė asmeniui antrą galimybę pateikti institucijos reikalaujamus duomenis, nors to įstatymas ir neįpareigoja daryti. Teigia, kad Institucija laikosi praktikos kaip ir teismai, kad neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais, o pakanka, jog bent vienas pasirinktas iš šių procesinių dokumentų įteikimo būdų būtų tinkamas. Šiuo atveju, siekiant, kad pranešimas tikrai pasiektų adresatą ir būtų įvykdytas, buvo siunčiamas net keletą kartų.
3.4. Atsižvelgiant į tai, kad M. P.–A. jau buvo bausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir nuo protokolo su nurodymu įvykdymo dienos (2023 m. vasario 22 d.) nebuvo praėję ANK 40 straipsnyje numatyti terminai, todėl ir kilo administracinė atsakomybė vertinant veiklą, kaip pakartotinumą.
3.5. Institucijos atstovas skunde taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertindamas vien tik deklaratyvų M. P.–A. paaiškinimą dėl pranešimų negavimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Institucijos manymu, paremtu ir išplėtota teismų praktika, pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, o sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Šiuo atveju apylinkės teismas išimtinai aukščiau iškėlė M. P.–A. parodymus juos laikydamas patikimesniais nei byloje surinkti duomenys.
3.6. Apeliantas skunde atkreipė dėmesį ir į tai, kad M. P.–A. administracinėn atsakomybėn traukiama ne pirmą kartą, ankstesnėje administracinio nusižengimų teisenoje taip pat buvo nurodžiusi, kad procesinių dokumentų negavo ir Institucija sutikusi su skundu perrašė protokolą su administraciniu nurodymu, kurį ji įvykdė pripažindama nusižengimą. Be to, M. P.–A. yra bausta ir už kitus administracinius nusižengimus, visos skirtos nuobaudos būdavo apmokamos, kas patvirtina, jog M. P.–A. pranešimus nurodytu elektroniniu paštu gauna, tik neužtikrina savalaikio jų įvykdymo.
3.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iki šios dienos M. P.–A. nepateikė duomenų apie tai, kas 2023 m. spalio 14 d. 13.05 val. valdė MB priklausančią transporto priemonę. Vertinant pagal apdairaus, rūpestingo ir atidaus elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėja galėjo šiuos duomenis pateikti tik sužinojusi, kad jie yra nepateikti, tačiau to nepadarė.
3.8. Institucijos atstovas skunde pažymi ir tai, kad apylinkės teismas vadovaujasi praktika, kuri nėra tapati nagrinėjamai situacijai ir jos pagrindu priiminėja neteisėtus sprendimus, neįsigilinęs į nagrinėjamos ir cituojamos teismo nutarties aplinkybes. Šiuo atveju apylinkės teismas perkopijavo dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutarties, priimtos byloje Nr. 2AT-20-719/2024, kuri priimta ne dėl analogiško pobūdžio aplinkybių. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis LAT nutartimi, priimta byloje Nr. 2AT-35-511/2024, kurioje yra tapačios aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsiliepimas į Institucijos skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, Tomo Pilecko apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo panaikintas Institucijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-8460-2024 ir administracinio nusižengimo teisena M. P.–A. atžvilgiu nutraukta, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
6. Institucijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8460-2024 M. P.–A. pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nubausta 520 Eur dydžio bauda už tai, kad ji, būdama juridinio asmens vadove, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, tai yra siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. spalio 14 d. 13.05 val. nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
7. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos ANK normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę arba ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Taigi, šis administracinis nusižengimas padaromas neveikimu ir tiesiogiai susijęs su tinkamu juridinio asmens vadovo informavimu apie reikalavimą pateikti pirmiau minėtus asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę arba ja naudojosi, duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 611 straipsnio 2 dalyje be kita ko nurodyta ir tai, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas).
9. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju aktualios ir ANK 573 straipsnio nuostatos. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Taigi, pagal teisinį reguliavimą, kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas valstybės viešuose registruose, jais galima siųsti procesinius dokumentus.
10. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. spalio 14 d. 13.05 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas su transporto priemone „MERCEDES-BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pažeidimas užfiksuotas stacionaria teisės pažeidimų fiksavimo sistema, kuri automatiniu būdu perdavė duomenis į pažeidimų fiksavimo sistemą. Kadangi, nusižengimas buvo užfiksuotas automatiniu būdu, transporto priemonė sustabdyta nebuvo, todėl dėl administracinio nusižengimo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis buvo nustatyta, kad „MERCEDES-BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudotojas yra MB „N“. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra ne fizinis, o juridinis asmuo, buvo taikytas ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas ir administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas išsiuntė numatytos formos pranešimą, kuriame yra visa reikiama informacija (vieta, laikas, transporto priemonės duomenys), kurios pagrindu juridinio asmens vadovas ar atsakingas asmuo per įstatyme numatytą laiką (5 darbo dienas) privalėjo pateikti konkrečius įstatyme numatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo metu valdė transporto priemonę „MERCEDES-BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis šie pranešimai buvo išsiųsti net du kartus, t. y. 2023 m. spalio 21 d. ir pakartotinai 2024 m. sausio 16 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas iš Juridinių asmenų registro kaip priklausantis minėtai bendrijai nuo 2018 m. spalio 2 d. Kaip byloje nustatyta, šis MB elektroninio pašto adresas sutampa ir su bendrijos vadovės asmeniniu elektroninio pašto adresu, t. y. naudojamas tiek bendrijos, tiek asmeniniams tikslams.
11. Apylinkės teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukdamas konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyta, kad M. P.–A. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir ji apie tai žinojo, todėl jos veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, kas daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą. Apygardos teismas su šia išvada nesutinka.
12. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taipogi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir jų visumos.
13. Kaip pažymėta apylinkės teismo nutarime, pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis). Apygardos teismo manymu, Institucija šiuo atveju pateikė visus įrodymus, patvirtinančius administracinio nusižengimo padarymo faktą. Automobilis priklauso MB „N“, kurios vadovė yra M. P.–A.. Byloje Institucija pateikė įrodymus, kad pranešimai dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašant nurodytais kontaktais pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis, buvo siųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį bendrija yra nurodžiusi Juridinių asmenų registre bei kuris sutampa su asmeniniu vadovės elektroninio pašto adresu. M. P.–A. patvirtino, kad nurodytas elektroninio pašto adresas yra galiojantis ir naudojamas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Institucijos 2023 m. spalio 21 d. ir 2024 m. sausio 16 d. pranešimai bendrijai buvo išsiųsti tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų ir MB „N“ vadovė M. P.–A., privalėjo Institucijai per nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis, o to nepadarius jai taikytinos atitinkamos teisinės priemonės.
14. Nagrinėjamos situacijos vertinimo nekeičia ir tai, kad M. P.–A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog ji el. laiškų su pranešimais nerado, o laišką su nutarimu rado elektroninio pašto aplanke ,,Šlamštas”, kur galimai galėjo būti nukeliavę ir pranešimai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog M. P.–A., teikdama kontaktinius duomenis valstybės informacinėse sistemose, turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, o nurodžius savo aktualius kontaktus, juos reguliariai tikrinti. Be to, nagrinėjamu atveju, MB „N“ vadovės M. P.–A. nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų buvus objektyvių kliūčių minėtiems pranešimams pasiekti adresatą, bei tokių aplinkybių nenustatyta ir byloje. Šiuo atveju Institucija pagrįstai nusprendė, kad M. P.–A. būdama bendrijos vadovė, turėjo užtikrinti, kad ją pasiektų bendrijos elektroniniu paštu gauti pranešimai, į kuriuos įstatymo nustatyta tvarka ji turi pareigą atitinkamai reaguoti, juo labiau įvertinus aplinkybes, kad pagal ANK 431 straipsnį M. P.–A. patraukta administracinėn atsakomybėn jau trečią kartą.
15. Pažymėtina, kad apylinkės teismo nutarime liko neįvertinta aplinkybė, kad M. P.–A. už analogišką nusižengimą yra traukiama administracinėn atsakomybėn jau ne pirmą kartą, šią aplinkybę teisme patvirtino ir pati M. P.–A.. Kaip nurodė Institucija savo atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo bei teikiamame skunde aukštesniajam teismui, 2023 metų administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) M. P.–A. tai pat skundė Institucijos sprendimą ir teikė analogišką gynybinę versiją dėl negautų Institucijos pranešimų. Tačiau, tuo atveju, kadangi buvo netinkamai pritaikyta straipsnio dalis (buvo inkriminuotas ANK 431 straipsnio 1 dalis, o paskirta nuobauda pagal ANK 431 straipsnio 2 dalies sankciją), tačiau veika buvo įrodyta, Institucija vadovaudamasi ANK 625 straipsniu sutiko su skundu ir perrašė protokolą su administraciniu nurodymu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, kurį M. P.–A. įvykdė, pripažindama nusižengimą. Institucijos atstovas taip pat pažymėjo, kad M. P.–A. yra bausta už ANK 431 straipsnio 1 dalį ir 2022 m., ir taip pat už kitus administracinius nusižengimus ir visi procesiniai dokumentai siunčiami tuo pačiu elektroniniu paštu, į kurį teigia šioje skundžiamoje byloje Institucijos siųstų pranešimų negavo. Nuobaudos visose administracinių nusižengimų bylose yra apmokamos, kas tik patvirtina, kad Institucijų siunčiamus pranešimus M. P.–A. šiuo elektroniniu paštu gauna, tik neužtikrina savalaikio jų įvykdymo.
16. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal teismų praktiką, vertinant pareiškėjos versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jos parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė M. P.–A., automobiliu, priklausančiu bendrijai, naudojasi ji viena, tad ir administracinį nusižengimą, dėl kurio jai buvo siųsti pranešimai, galimai padarė būtent ji. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad per pastaruosius penkerius metus M. P.–A. administracine tvarka bausta net 12 kartų, be to iki šios dienos ji dar nėra pranešusi Institucijai apie tai, kas vairavo bendrijai priklausantį automobilį, su kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas.
17. Pritartina ir apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkės teismas nesivadovavo tinkama teismų praktika. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, t. y. kuriose išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia), Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju ne bet kokia Kasacinio teismo praktika, kurioje sprendžiami klausimai dėl ANK 431 straipsnio taikymo yra aktuali, kadangi kiekvienoje byloje yra skirtingos aplinkybės, tad reikia vadovautis ta teismų praktika, kurioje aplinkybės yra tapačios ar iš esmės sutampa su nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis, t. y. bendrovės el. paštas nurodytas oficialiuose registruose, yra veikiantis ir naudojamas ir pan. Priešingu atveju susiformuotų netinkama teismų praktika, iš esmės paneigianti ANK 573 straipsnyje įtvirtintą galimybę siųsti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, nurodytu oficialiame registre. Sutiktina su skundo argumentu, kad šioje byloje esančioms aplinkybėms iš esmės panašiomis laikytinos ir šiuo atveju aktuali yra LAT 2024 m. birželio 18 d. nutartis Nr. 2AT-35-511/2024.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nebuvo pagrindo nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį M. P.–A. atžvilgiu, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarimas yra naikintinas ir paliekamas galioti Institucijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-8460-2024.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, Tomo Pilecko apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2024 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8460-2024.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.