- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- ATP-67-519/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03366-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto M. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo M. Č. nubaustas:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., padarymą 28 EUR bauda;už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą 868 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 868 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 29 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po to, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. Č. prašo panaikinti 2015 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad su Šiaulių apylinkės teismo nutarimu nesutinka dėl to, kad jis nėra padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų. Mano, kad teismas netinkamai vertina byloje surinktą medžiagą ir teisme duotų liudytojų parodymus. Teigia, kad jis nagrinėjamoje byloje nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 28 d., 23.30 val. nebuvo įvykio vietoje, o buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) rajoną pas tėvus, jog automobilis sugedo dar nuvykstant ir buvo nutemptas pas tėvus, po to partemptas į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančios degalinės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to automobilis buvo partemptas į (duomenys neskelbtini), apie 00.30–1.00 val., į (duomenys neskelbtini) namo konteinerių. Pasak apelianto, tai patvirtina liudytojai A. G., K. Č. ir automobilį partempęs A. B.. Apelianto teigimu, visi liudytojai nurodė, kad tempiant automobilį „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini), jie nevažiavo (duomenys neskelbtini)gatve ir jokio automobilio neapgadino, nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėmis iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių konteinerių. Teigia, kad važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve būtų buvę nepakeliui.
Teigia, kad buvęs automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas Ž. P. nurodė, jog automobilį pardavė jam, M. P.. Teismo posėdžio metu teisėjai parodžius VPK Kelių policijos biuro turimas nuotraukas, liudytojas nurodė, kad visi matomi automobilio pažeidimai buvo dar prieš parduodant automobilį jam (M. Č.). Taip pat liudytojas nurodė, kad buvo uždėtas atsarginis ratas prieš parduodant automobilį, rato gaubto nebuvo.
Nurodo, kad Administracinio teisės pažeidimo 2014 m. spalio 2 d. protokolas Nr. 40P-19349664-14 buvo surašytas vadovaujantis turimomis įvykio nuotraukomis, nukentėjusiojo M. V. paaiškinimais, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Teigia, kad nukentėjusysis M. V. teisme parodė, kad 2014-09-29 automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie (duomenys neskelbtini)namo konteinerių buvo su veidrodėliu, buvo posūkio signalas. Pasak apelianto, kyla klausimas, kodėl Šiaulių apskrities VPK pareigūnai 2014-09-29 nuvykę apžiūrėti automobilio, padarė tik nuotraukas ir nesurašė transporto priemonės apžiūros akto ir tai buvo daroma nedalyvaujant transporto priemonės savininkui.
Teigia, kad teismas neįvertino apgadinto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukoje matomo posūkio geltonos spalvos šukių ir rasto gaubto, o jo automobilio posūkio signalo gaubtai baltos spalvos ir tai matosi nuotraukose, tai patvirtino liudytojai. Taip pat patvirtino, kad jo automobilio ratlankiai buvo lieti, todėl rato gaubtai tokiems automobiliams nededami.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai liudytojų A. G., R. G., K. Č., A. B. ir Ž. P. teisme duotus parodymus vertino kritiškai ir rėmėsi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tačiau pasak apelianto, visi liudytojai buvo įspėti pagal ATPK 187² str., 276 str. ir rašytinai pasižadėjo duoti teisingus parodymus apie jiems žinomas bylos aplinkybes. Apelianto manymu, liudytojai A. G., R. G., K. Č., A. B. ir Ž. P. davė teisingus parodymus, todėl teismas jų parodymų negalėjo vertinti kritiškai. Be to, tai pažeidžia jų kaip liudytojų teises ir pareigas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, tikslindamas kaltinimą liudytojų A. G., R. G., K. Č., A. B. ir Ž. P. parodymais remiasi, t. y. teismo išvados dėl liudytojų parodymų prieštaringos.
Mano, kad teismo kaltinimo formuluotės tikslinimas pasunkino jo teisinę padėtį. Teigia, kad jis jokių KET, administracinių teisės pažeidimų nepadarė.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu į M. Č. apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo priimtą nutarimą. Mano, kad teismas nagrinėdamas M. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir nepašalino esančių abejonių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai gavę nukentėjusiojo M. V. pranešimą, jog apgadintas jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrėjo ir nustatė pažeidimus, nufotografavo, išmatavo automobilio sugadinimų aukštį. Po to, nukentėjusiajam nurodžius, kad jis galimai rado pažeidėjo automobilį, buvo nufotografuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, išmatuotas automobilio sugadinimų aukštis. Teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas nurodė, kad jis lygino tik nuotraukas, ar sutampa aukščiai, spalva, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ neapžiūrėjo, kadangi apgadinimų pobūdis atitiko, dėl to pamanė, kad tai tas pats automobilis, kuris galėjo apgadinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių fotonuotraukų (15–17 b. l.) matyti, jog jų apgadinimų aukščiai yra labai panašūs, tačiau įvertinus nuotraukose matomus automobilio apgadinimus, tai, kad neaprašyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ techniniai defektai, Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuotus automobilio „(duomenys neskelbtini)“ techninius defektus, nukentėjusiojo, liudytojų policijos pareigūnų, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kitų teisme apklaustų liudytojų parodymus, kategoriškai teigti, kad būtent M. Č. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ apgadino automobilį „(duomenys neskelbtini)“, negalima. Pažymima tai, kad tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nėra, todėl būtina itin kruopščiai ištirti visus byloje surinktus duomenis, tinkamai įvertinti apklaustų asmenų parodymus, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas lygindamas fotonuotraukose matomus automobilių apgadinimus, užfiksuotus automobilių sugadinimo aukščius, automobilių sugadinimo pobūdį, nepagrįstai rėmėsi subjektyviais samprotavimais, tuo tarpu neabejotinoms išvadoms padaryti būtinos specialios žinios. Todėl teismas turėjo pateikti užduotį specialistui galinčiam nustatyti, ar pagal nuotraukose matomus automobilių sugadinimus, užfiksuotus automobilių sugadinimo aukščius, teisme apklaustų asmenų parodymus, Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuotus duomenis, galima teigti, jog tarp automobilių „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kontaktas
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir nepašalino esančių abejonių, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.