- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- e2-7019-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01861-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- A. Š., Ž. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovams A. Š. ir Ž. P. dėl išmokėtų sumų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 37 463,11 Eur sumą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) ir UAB „NALETA“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas automobilis TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-09-25 automobilis TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padegtas. ADB „Gjensidige“ išmokėjo 37 463,11 Eur dydžio draudimo išmoką kompensuodama padarytą turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. Š. sukurstė, o Ž. P. įvykdė didelės vertės svetimo turto, t. y. automobilio TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu. Atsižvelgdamas iš tai, ieškovas reikalauja priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakingų už padarytą žalą asmenų.
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas atsakovui Ž. P. buvo įteikti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) 2018-02-01. Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas atsakovui A. Š. buvo įteikti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2018-03-19. Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-01-21 tarp ieškovo ir UAB „NALETA“ sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. PZULT 1856895), buvo apdraustas automobilis TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo sutarties terminas: nuo 2015-01-31 iki 2016-01-31). 2015-09-25 automobilis TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padegtas. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo UAB „NALETA“ 37 463,11 Eur dydžio draudimo išmoką. Byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-710-932/2017 (įsiteisėjusiu 2018-04-04), be kita ko, A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, o Ž. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad A. Š. sukurstė, o Ž. P. įvykdė didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugsėjo mėn. viduryje, Vilniaus mieste, susitarė su Ž. P., kad šis už 300,00 Eur piniginį atlygį padegs S. Š. naudojamą automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sukurstytas A. Š., pažadėjus pastarajam už sudeginimą 300,00 Eur atlygį, veikdamas iš savanaudiškų paskatų, tiesiogine tyčia, Ž. P. 2015 m. rugsėjo 25 d., apie 02.10 val., su savimi bakelyje atsineštu benzinu tyčia apipylė ir padegė namo kieme, esančiame Savanorių pr. 236 G, Vilniuje, stovėjusį 37 311,07 Eur vertės minėtą automobilį, priklausantį UAB „Naleta“, kuris (automobilis) nepataisomai sudegė. Tokiu būdu A. Š. sukurstė visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės svetimą turtą, o Ž. P. pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 24 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, o Ž. P. – BK 187 straipsnio 2 dalyje. Minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-710-932/2017 draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltininkų 37 463,11 Eur sumą, kurią bendrovė išmokėjo UAB „Naleta“ už padegtą automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Spręsdamas tokio ieškinio pagrįstumą, teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio nuostatomis, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į pastarąjį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek buvo sumokėta žalos atlyginimo. Teismas 2017-12-14 nuosprendyje pasisakė, kad „šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į anksčiau minėtas BPK 109 straipsnio nuostatas, numatančias, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi minėtas straipsnis kaip tik ir nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese, tarp kurių regresinių ieškinių nėra numatyta. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014)“. Atsižvelgiant į tai, ADB „Gjensidige“ civilinis ieškinys (dėl pagal transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį išmokėtos draudimo išmokos) baudžiamojoje byloje Nr. 1-710-932/2017 paliktas nenagrinėtu. „LITEKO“ duomenimis taip pat nustatyta, kad A. Š. skundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendį, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2018-04-04 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-654/2018 apeliacinis skundas buvo atmestas. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, atsakovui Ž. P. siuntė pretenziją dėl 37 463,11 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai žalą būtų atlyginę.
Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl atsakovų, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintų kaltais, veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovo prašomą priteisti draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 37 463,11 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, CK 6.1015 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos ir 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 37 463,11 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-01-25 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos (785,00 Eur) ieškovui iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 392,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Kiekvienam atsakovui tenkanti mokėti išlaidų dalis – 1,86 Eur (3,72 Eur/2) (CPK 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienai šaliai tenkančios teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).
Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui A. Š. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovas A. Š. taip pat papildomai informuotinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 463,11 Eur dydžio sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37 463,11) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-25) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 785,00 Eur bylinėjimosi išlaidas t.y. iš kiekvieno atsakovo po 392,50 Eur, ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai.
Apie priimtą sprendimą už akių atsakovus papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovai sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.