Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-01-07 · Administracinė byla Nr. eI3-126-402/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-07
Bylos Nr.
eI3-126-402/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00764-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Natalja Zelionkienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
J. V., R. V.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Advokatai
Dominykas Varnas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-126-402/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00764-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 7 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjų J. V. ir R. V. atstovui advokatui Dominykui Varnui,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. V. ir R. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos su patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. A-1219 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“ pakeitimo“.

Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog pareiškėja J. V. dirba fortepijono specialybės mokytoja dviejose Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigose – Kauno sakralinės muzikos mokykloje ir Kauno A. K. muzikos mokykloje, o pareiškėja R. V., taip pat fortepijono specialybės mokytoja, dirba Kauno Miko Petrausko muzikos mokykloje, t. y. abi pareiškėjos yra šių įstaigų darbuotojos. Jų teisėms ir pareigoms ginčo įsakymai turi tiesioginės įtakos, juose minimos ir pareiškėjos, kaip dalis darbuotojų visumos, įsakymais nutariama dėl jų tolesnio darbo jų darbovietėse organizavimo, t. y. dėl pareiškėjų prastovų bei atostogų. Minėtų trijų įstaigų vadovai, gavę ginčo įsakymą, pareiškėjoms pasiūlė išeiti kasmetinių atostogų, atsiuntė atitinkamų prašymų formas ir pareikalavo tuojau pat, per 2–3 valandas, juos atsiųsti atgal iš savo elektroninio pašto, priešingai, nurodė skelbsią joms prastovas.

Minėti atsakovės įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti. Jie grindžiami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kurie nustato, jog, pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalį, Savivaldybės administracijos direktorius <...> 4) administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai; 5) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą; pagal Švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, Savivaldybės vykdomoji institucija <...> 2) organizuoja ikimokyklinį ugdymą, priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, kitą vaikų neformalųjį švietimą, suaugusiųjų neformalųjį švietimą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 numatyta <...> 3. Patvirtinti šį karantino režimą <...> 3.3. Dėl švietimo įstaigų darbo organizavimo. Stabdomi ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu.

2020 m. balandžio 9 d. ginčo įsakymo Nr. A-1219 preambulėje nebesiremiama Švietimo įstatymo nuostatomis bei papildomai nurodoma, kad atsakovė remiasi ne tik Nutarimo Nr. 207 3.3 punktu, bet ir jo vėlesnėje redakcijoje įrašytais 3.2.1, 3.2.11 papunkčiais ir siekia „užtikrinti kokybišką Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) paslaugų teikimą ir sudaryti prielaidas lengvesnei adaptacijai mokiniams pradėjus mokytis pagal bendrojo ugdymo programas“. Įsakyme nenurodoma aplinkybių ar teisinių pagrindų, kurie leistų vertinti Kauno miesto mokinių adaptaciją esant „sunkią ar nelengvą“, jiems pradėjus mokytis pagal bendrąsias (t. y. pagrindinio, formaliojo ugdymo) programas. Visos Lietuvos mokinių ar / ir Kauno mokinių „adaptacijos“ sunkumais įsakyme taip pat nesiremiama, jie niekaip neįvardijami ir nenurodomi, tokio fakto tiesiog nėra. Toks kriterijus nenaudojamas ir nuo 2020 m. kovo 14 d. galiojančioje Vyriausybės nutarimo Nr. 207 3.3 punkto redakcijoje, vieningai nustatančioje vienodą švietimo organizavimo veiklą visose Lietuvos švietimo įstaigose.

Iš šių trijų teisės aktų nustatyto reguliavimo visumos bei kompleksinio taikymo akivaizdu, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti ginčijamus įsakymus, t. y. priėmė jos įgaliojimus karantino metu viršijančius administracinius aktus, prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktui: Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.3 punkte nustatoma visuotinė pareiga švietimo įstaigose, o tai reiškia ir jų steigėjų pareigą organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Tokia pareiga yra nustatyta teisėto subjekto, t. y. Vyriausybės, jos teisėtu ir įstatymo nustatyta tvarka priimtu nutarimu. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnis „Karantinas“ nustato, kad: 1. Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. 2. Teritorijų, kuriose skelbiamas karantinas, dydį ir ribas nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. 3. Teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina: 1) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse – Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu; 2) vienos savivaldybės teritorijoje – Vyriausybė bendru savivaldybės administracijos direktoriaus ir sveikatos apsaugos ministro teikimu. 4. Teritorijų karantino skelbimo ir tokio skelbimo atšaukimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Teritorijų karantino režimo priemonių įgyvendinimą turi organizuoti savivaldybių, kurių teritorijoje skelbiamas karantinas, administracijų direktoriai. Iš pastarosios normos akivaizdu, kad atsakovės direktorius privalo (turi pareigą pagal įstatymą) paklusti Vyriausybės nustatytam režimui ir padėti jį įgyvendinti, o ne priimti šiam režimui prieštaraujančius kitus teisės aktus, taip sujaukdamas nustatytą valdymo tvarką ir padarydamas karantino režimą iš dalies neveiksmingą.

Kaip minėta, Vyriausybė nutarimu Nr. 207 nutarė: 1. Paskelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį. 2. Paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. 3. Patvirtinti šį karantino režimą: <...> 3.3. Dėl švietimo įstaigų darbo organizavimo. Stabdomi ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu.

Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. teisėtai visoje šalies teritorijoje nutarus švietimo ir ugdymo procesą organizuoti ne įstaigose, o nuotoliniu būdu, atsakovė ir jos švietimo įstaigos kitą dieną (2020 m. kovo 15 d.; nutarimo įsigaliojimo data) neteko teisės organizuoti ugdymo procesą kaip nors kitaip, nei nurodyta šio Vyriausybės nutarimo Nr. 207 3.3 punkte. Priešingas aiškinimas lemtų, kad karantino laikotarpiu Vyriausybės jau nustatyta, paskelbta ir įsigaliojusi „speciali darbo tvarka“, kitaip – „režimas“, gali būti keičiama ar atšaukiama ir kitų subjektų ar asmenų, ne tik Vyriausybės. Tokia situacija, kurią ginčo įsakymais sukūrė atsakovė, yra netoleruotina ir antikonstitucinė, pažeidžia teisės viršenybės principą ir sukelia chaosą valstybės mastu. Jokia kita šalies savivaldybė nenutarė priimti panašių teisės aktų, kurie tokiu svarbiu, sudėtingu ir visomis prasmėmis pavojingu visuomenei ir valstybei, jos ekonomikai (įskaitant ir švietimo nenutrūkstamo organizavimo svarbą bei darbo santykių specialųjį reguliavimą) laikotarpiu tiesiogiai prieštarautų specialiam režimui, t. y. teisėtai nustatytai specialiai tvarkai.

Nepaisant prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui, ginčo atsakovės įsakyme Nr. A-1113 visiškai nenurodoma, kokie yra jo ir atsakovės tikslai, ko iš tiesų yra siekiama, kodėl prieštaraujama karantino režimui bei švietimo tikslams ir principams, kokie teisės aktai pateisina teisės viršenybės principo pažeidimą. Taigi, siūlymas pasinaudoti atostogomis nėra išeitis, esant darbo ir esant norintiems jį dirbti, o spaudimas eiti (ne)savanoriškų kasmetinių atostogų grasinant prastovomis yra ne tik neteisėtas, o ir apskritai nesuvokiamas. Kasmetinės atostogos nesutaps su pagrindinio ugdymo švietimo įstaigų atostogomis vasarą ir sukels tikras prastovas neformaliojo švietimo įstaigose, kadangi mokinių gali nelikti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime bei jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir paaiškino, kad biudžetinėje įstaigoje (o pareiškėjos nurodo, kad jos dirba šio tipo įstaigose) darbdavys yra direktorius, kuris yra atsakingas už tinkamą darbo organizavimą įstaigoje bei turi priimti konkrečius sprendimus dėl darbo organizavimo, o taip pat ir teisės normų, reglamentuojančių darbo santykius, nuostatų įgyvendinimo. Atsakovė nėra pareiškėjų darbdavė ir niekaip negali priimti sprendimų, susijusių su pareiškėjų darbo santykių, sulygtų darbo sutartyse, įgyvendinimu. Be kita ko, pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjos, skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) paslaugų teikimo karantino laikotarpiu“ redakcijoje, priimtoje 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A-1219, nėra nurodyta biudžetinių įstaigų vadovams skelbti prastovas, bet kaip tik šio įsakymo 2.1 punkte nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) vadovai sprendimus dėl prastovų darbuotojams ar darbuotojų grupėms skelbimo priimtų tik išnaudoję visas įmanomas darbo organizavimo formas bei būdus, įskaitant ir kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu, jeigu negalima duoti darbo sutartyje sulygto darbo ir nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Pažymėjo, kad ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, todėl siekdama užtikrinti tinkamą bei, svarbiausia, kokybišką šių paslaugų teikimą savivaldybė turi priimti sprendimus, kurie tinkamai užtikrintų vaikų teisėtus interesus. Atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusią situaciją dėl pasaulinės pandemijos, šios veiklos sritys nėra prioritetinės, palyginti su formaliuoju ugdymu ir kitų pirmojo būtinumo paslaugų teikimu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-1113 sustabdytas neformaliojo švietimo programų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) vykdymas Kauno miesto neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) mokyklose 2020 m. balandžio 1–30 d. Toks sprendimas priimtas po miesto vadovų diskusijos su neformaliojo švietimo mokyklų vadovais.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei laiku reaguodamas į šio teisės akto pakeitimus, 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A-1219 pakeitė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. A-1113 bei išdėstė jį nauja redakcija. Šiais pakeitimais nustatoma, kad Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) programų vykdymas nestabdomas, tačiau sustabdomas šių Kauno miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų paslaugų teikimas. Pakeičiant įsakymus taip pat buvo nustatyta, kad šių įstaigų vadovai priimti sprendimus dėl prastovų darbuotojams ar darbuotojų grupėms skelbimo gali tik išnaudoję visas įmanomas darbo organizavimo formas bei būdus, įskaitant ir kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu, jeigu negalima duoti darbo sutartyje sulygto darbo ir nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo, kaip tai yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.2.1.'. punkte.

Taip pat pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-1405 „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) vadovams“ neformaliojo švietimo mokyklų vadovai buvo įpareigoti nedelsiant informuoti įstaigų darbuotojus ir įstaigų teikiamų paslaugų gavėjus apie paslaugų vykdymą nuotoliniu būdu nuo 2020 m. gegužės 4 d.; pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 30 d. mokyklų vadovų patvirtintus paslaugų teikimo nuotoliniu būdu tvarkos aprašus; iki 2020 m. balandžio 30 d. su Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi suderinti individualų darbo pobūdį akcentuojančius (jei individualus darbas numatytas įstaigų ugdymo planuose) ir paslaugų gavėjų poreikius atitinkančius įstaigų nuotolinio ugdymo planus. Mokyklų vadovams suderinus įstaigų ugdymo planus 2020 m. gegužės 4 d. Kauno miesto biudžetinėse neformaliojo švietimo įstaigose pradėtos teikti neformaliojo ugdymo paslaugos nuotoliniu būdu. Mokyklų vadovai taip pat įpareigoti vykdyti nuotolinio ugdymo stebėseną – stebėti vaikų tėvų (globėjų) poreikio dėl paslaugų teikimo nuotoliniu būdu kaitą ir teikti šiuos duomenis Švietimo skyriui vieną kartą per savaitę.

Lygiai taip pat yra visiškai nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad ginčo įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 30 d. įsakymui Nr. V-469 „Dėl ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu paskelbus karantiną“, nes ir šio įsakymo 1.5 papunktyje buvo numatyta, kad mokyklų, švietimo pagalbos įstaigų, kitų švietimo teikėjų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininkai (juridinio asmens dalyvių susirinkimai), vadovai gali organizuoti neformalųjį vaikų švietimą (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą), formalųjį švietimą papildantį ugdymą, neformalųjį suaugusiųjų švietimą tiek, kiek tai įmanoma vykdyti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Taigi minėtame teisės akte nėra nurodytas joks imperatyvas, kad neformalusis ugdymas turi būti privalomai organizuojamas ir nuotoliniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) paslaugų teikimo karantino laikotarpiu“ su visais pakeitimais ir papildymais yra pripažintas netekusiu galios ir nesukelia teisinių pasekmių, pareiškėjų skundas yra nepagrįstas.

Skundas atmestinas.

Pareiškėjos patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. A-1219 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“ pakeitimo“.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A-1113 ir 2020 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. A-1219, kuriais nuo 2020 m. kovo 30 d. sustabdytos Kauno miesto savivaldybės biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų visos vykdomos veiklos ir paslaugų teikimas karantino laikotarpiu, taip pat 2020 m. balandžio 1–30 d. sustabdytas Kauno miesto neformaliojo švietimo įstaigose (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) neformaliojo švietimo programų (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) vykdymas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad, Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną bei nustačius karantino režimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė šiuos įsakymus – 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“ ir 2020 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. A-1219 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“ pakeitimo“.

Minėtais įsakymais nuo 2020 m. kovo 30 d. sustabdytos Kauno miesto savivaldybės biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų visos vykdomos veiklos ir paslaugų teikimas karantino laikotarpiu. Taip pat 2020 m. balandžio 1–30 d. sustabdytas Kauno miesto neformaliojo švietimo įstaigose (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) neformaliojo švietimo programų (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) vykdymas.

Pareiškėjų atstovas 2020 m. gegužės 4 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. A-1401, kuriuo nuo 2020 m. gegužės 4 d. pripažintas netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. A-1113 su visais pakeitimais ir papildymais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-781-556/2015).

Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-1401 nuo 2020 m. gegužės 4 d. pripažintas netekusiu galios 2020 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. A-1113 su visais pakeitimais ir papildymais. Taigi, išnyko ginčo objektai – ginčijami įsakymai yra panaikinti, o teismo sprendimas, priimtas remiantis pareiškėjų nurodytais reikalavimais, joms teisinių pasekmių nesukeltų. Pareiškėjos nenurodė objektyviai pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad minėti įsakymai joms vis dar sukelia teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nėra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009).

Pažymėtina ir tai, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami įsakymai jau neturi įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms, nes pareiškėjų reikalavimai, dėl kurių jos kreipėsi į teismą, jau yra įvykdyti, todėl įsakymai nesukelia teisinių pasekmių. Taigi, šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų skundo dalykas tapo neaktualus, nes atsakovė įvykdė tai, ko šioje byloje siekė pareiškėjos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaNatalja Zelionkienė