Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-7557-1066/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00787-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)

2024 m. balandžio 29 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas V. Z. (V. Z.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 24S60788 (toliau – Sprendimas).

2. Nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, pareiškėjas paaiškina, kad:

2.2. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2024 m. lapkričio 9 d. (toliau – Leidimas) panaikinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2, 5 ir 14 p., o būtent dėl to, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; taip pat neturi pakankamai lėšų ir / ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje bei neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

2.3. Pasak pareiškėjo, jam išduotas Leidimas naikinamas iš esmės, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. susijusiomis su pareiškėjo gaunamomis lėšomis (darbo užmokesčiu). Tuo tarpu atsakovo nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pareiškėjui bus mokamas 2 000 Eur darbo užmokestis ir kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, sudarantis 2 000 Eur ir atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas tokio darbo užmokesčio negauna, todėl yra pagrindas panaikinti Leidimą, nes pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat jis neturi pakankamai lėšų ir / ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovo UTPĮ numatytų pagrindų panaikinti leidimą laikinai gyventi sudubliavimu ir tuo pačiu mano, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo padaryti pažeidimai yra tariami.

2.4. Pareiškėjas nurodo, kad jis UAB „Restida“ (toliau – ir Bendrovė) dirba pagal darbo sutartį krovininių transporto priemonių vairuotoju. Tai reiškia, jog pareiškėjas yra nuolat komandiruojamas, už ką jam yra mokami dienpinigiai (komandiruotpinigiai). Be jokios abejonės, anot pareiškėjo, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) yra neatsiejamai susiję ir su darbuotojui mokamu darbo užmokesčiu, tačiau, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, šiuo konkrečiu atveju atsakovas vertina tik pareiškėjui priskaičiuotą ir / ar išmokėtą darbo užmokestį, tačiau ignoruoja kitas su darbo funkcijų vykdymu susijusias pajamas, o būtent - dienpinigius (komandiruotpinigius).

Be kita ko, pareiškėjo teigimu, tinkamai pasirašyta pažyma apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2023 m. patvirtina, kad pareiškėjas kas mėnesį (su nedidelėmis išimtimis) kartu su darbo užmokesčiu gauna ir dienpinigius (komandiruotpinigius). Vertinant tris paskutinius 2023 m. mėnesius (spalį, lapkritį, gruodį), akivaizdu, kad gaunamos pareiškėjo pajamos „į rankas“ viršija net ir pakankamą pragyvenimo lėšų dydį Lietuvos Respublikoje (1 MMA). Taigi atsakovas, priimdamas rimtas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantį skundžiamą Sprendimą, neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių bei faktų.

2.5. Pabrėžia, kad priimamas sprendimas turi nepažeisti proporcingumo principo, kuris administracinėje teisėje reiškia, kad taikomos administracinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės nei būtina norimam tikslui pasiekti. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju panaikinus jam išduotą Leidimą, buvo nepagrįstai neproporcingai suvaržytos jo teisės, o atsakovas siekiamų tikslų galėjo pasiekti ir kitomis priemonėmis (konsultacijomis, įspėjimu, dažnesniu patikrinimu ir t. t.).

2.6. Tai, kad atsakovas pareiškėjo situaciją vertino neišsamiai (paviršutiniškai), patvirtina ir kiti ginčijamo Sprendimo teiginiai, susiję su MB „Z.“. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas galimai nežino / nesupranta mažųjų bendrijų ir jų narių tarpusavio santykių specifikos, reglamentuojamos specialiame įstatyme – Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme. Kitaip tariant, pastarasis įstatymas imperatyviai draudžia mažosios bendrijos nariui turėti darbo santykių su ta mažąja bendrija. Tai reiškia, jog pareiškėjas MB „Z.“ nedirba (dėl to darbo užmokesčio ir negauna) ir darbdavio Lietuvos Respublikoje nepakeitė, todėl ir UTPĮ 62 str. 4 d. jis nepažeidė.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Teigia, kad užsieniečiui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Bendrovės Departamentui pateiktame tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, o pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsakovui įvertinus šias aplinkybes, buvo konstatuota, kad asmuo (pareiškėjas), kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Todėl buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas Departamento Sprendimas panaikinti Leidimą.

3.2. Pažymi, kad šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 22 d. yra paskirtas MB „Z.“ direktoriumi. Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad MB „Z.“ pareiškėjas yra įdarbintas nuo 2022 m. gruodžio 20 d. (darbo užmokestis nuo įdarbinimo dienos nebuvo mokamas), MB „Z.“ daugiau dirbančiųjų nėra. Taigi atsakovui įvertinus surinktus duomenis, padaryta išvada, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 20 d. vykdo teisėtą veiklą Bendrovėje ir yra jos direktorius, o jam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 44 str. nustatytu pagrindu ir be Departamento leidimo užsienietis negali keisti darbdavio. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei MMA arba nemokėtas iš viso, o tai, anot atsakovo, jau yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas nėra darbas Bendrovėje, o jo tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „Z.“, ir jis neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

3.3. Pabrėžia, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu. Pagal jo ir darbdavio pateiktus dokumentus ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. pareiškėjo tikslas darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigoja, kad jis bus įdarbinta ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, ir buvo įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d., tačiau prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas darbo užmokestis jam nei vieną mėnesį nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 2 000 Eur. Pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes faktiškai nei vieną mėnesį nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 2 000 Eur.

3.4. Pažymi, kad pats pareiškėjas pateikė informaciją, kad jis Bendrovėje dirba vairuotoju, perveža krovinius Lietuvos teritorijoje bei Lietuva–Rusija, atlyginimas mokamas už faktiškai dirbtą laiką, o kai nedirba, ima atostogas savo sąskaita ir važiuoja namo. Anot atsakovo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjo atvykimo tikslas - ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo (jos) profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Darbdavys įsipareigojo įdarbinti užsienietį (-ę) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.

3.5. Departamento tvirtinimu, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, jame nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas net ir teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyvenimui.

3.6. Departamentas nesutinka su pareiškėju ir mano, kad jis nepagrįstai teigia, jog į darbo užmokesčio sąvoką įeina ir dienpinigiai. Pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalies nuostatas darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Šio įstatymo 2 dalyje dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, neįeina į darbo užmokesčio sąvoką, nes tai yra komandiruotėje patiriamos išlaidos, kurias privalo kompensuoti darbdavys darbuotojui, o neužskaitoma kaip darbo užmokestis. Be to, dienpinigiai nėra pastovus atlygis, priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių (išbūto laiko, šalies ir t. t.).

3.7. Pasak atsakovo, pareiškėjo pateiktas priedas (pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas) nepaneigia Departamento nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu – jam tuo laikotarpiu nebuvo mokamas sulygtas atlyginimas ir kad jis turėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje.

Pabrėžia, kad Leidimas laikinai gyventi išduodamas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. užsieniečiui dirbti, o ne nemokamai atostogauti, todėl buvo priimtas pagrįstas Sprendimas ir pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi.

3.8. Taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Departamentas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su jo veikla MB „Z.“. Pažymi, kad UTPĮ 62 str. 4 d. nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 str. nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 str. 6 d. nurodytus atvejus.

Pareiškėjas į Departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį pagal UTPĮ 44 str. 6 d. nesikreipė ir nepateikė informacijos, kad ketina užsiimti teisėta veikla.

3.9. Anot atsakovo, kadangi nustatyta, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes jo tikslas nėra darbas Bendrovėje, o jo tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „Z.“, tai jis neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Departamentas 2022 m. rugsėjo 12 d. gavo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje elektriku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus) ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis.

4.1.1. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi (ir Bendrovės tarpininkavimo rašte) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigota mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 2 000,00 Eur.

4.2. Departamentas 2022 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 22S146687 išduoti pareiškėjui du metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir 2022 m. lapkričio 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2024 m. lapkričio 9 d.

4.3. Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad:

4.3.1. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2022 m. rugpjūčio 3 d., tačiau ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis (2 000,00 Eur) jam nei vieną mėnesį nebuvo mokėtas.

4.3.2. Taip pat Departamentui vykdant savo funkcijas, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 22 d. yra paskirtas ir MB „Z.“ direktoriumi.

4.3.3. Patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje, taip pat nustatyta, kad MB „Z.“ pareiškėjas yra įdarbintas nuo 2022 m. gruodžio 20 d. (darbo užmokestis nuo įdarbinimo dienos nebuvo mokamas), tačiau MB „Z.“ daugiau dirbančiųjų nėra.

4.4. Įvertinęs visus surinktus duomenis, Departamentas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 20 d. vykdo teisėtą veiklą MB „Z.“ ir yra jos direktorius, tačiau jam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 44 str. nustatytu pagrindu (ir be Departamento leidimo užsienietis negali keisti darbdavio). Departamentas taip pat patikrinimo metu nustatė, kad jam nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei MMA arba nemokėtas iš viso, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo (pareiškėjas), kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjo tikslas nėra darbas Bendrovėje, o jo tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „Z.“, ir jis neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

4.5. Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų, (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. UTPĮ 40 str. 1 d. numato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus.

UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu ketina dirbti pagal Įstatymo 44 str. nuostatas.

UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis)

(toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

UTPĮ 44 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 d. 3 p. c p. nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio UTPĮ 57¹ straipsnį.

7. Į bylą pateiktame Tarpininkavimo rašte Nr. 20220823-123890 nurodoma, jog Bendrovė įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį neterminuotai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209); ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – paslaugos (krovininis kelių transportas (4941), numatant mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 2 000,00 Eur. Tarpininkavime rašte taip pat įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį bei tai, kad už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Į bylą pateiktais „Sodros“ duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. įdarbintas Bendrovėje, o nuo 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą MB „Z.“.

8. UTPĮ 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus.

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame UTPĮ nustatytu pagrindu (14 punktas).

Kaip matyti iš šio nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

9. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 3 p. imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1–6 p. nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 730,00 Eur, 840,00 Eur MMA nustatytas nuo 2023 m. sausio 1 d. Taigi ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. rugpjūčio mėn.) aktualus darbo užmokestis, kuris atitinka nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, turėjo būti 740,00 Eur, o paskui galiojo 840,00 Eur dydis.

10. Departamentas, „Sodros“ informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą, nustatė, kad Bendrovėje jis buvo įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. pradžios. Tačiau nuo tada, kai jam įteiktas leidimas laikinai gyventi nei vieną mėnesį pareiškėjas negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 2 000,00 Eur. Bylos duomenimis, pateiktais iš Sodros informacinės sistemos, nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 631,23 Eur darbo užmokesčio, už 2022 m. rugsėjo mėn. – 0 Eur, už 2022 m. spalio mėn. – 1 205,00 Eur, už 2022 m. lapkričio gruodžio mėn. – 0 Eur, už 2023 m. sausio mėn. – 68,00 Eur, už 2023 m. vasario mėn. – 323,00 Eur, už 2023 m. kovo mėn. – 731,00 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. – 408,00 Eur, už 2023 m. gegužės mėn. – 845,00 Eur, už 2023 m. birželio mėn. – 1827,50 Eur, už 2023 m. liepos mėn. – 408 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 739,50 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. – 680,00 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 837,25 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 799,00 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 1203,40 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 243,10 Eur. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes faktiškai nei vieną mėnesį nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 2 000,00 Eur.

10.1. Pareiškėjas skunde taip pat įrodinėja, kad jis nuolat komandiruojamas ir jam yra mokami dienpinigiai (komandiruotpinigiai), kurie, anot pareiškėjo, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) yra neatsiejamai susiję ir su darbuotojui mokamu darbo užmokesčiu, tačiau atsakovas vertina tik pareiškėjui priskaičiuotą ir / ar išmokėtą darbo užmokestį, tačiau šios aplinkybės niekaip nepaneigia Sprendimu nustatytų faktų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 740,00 Eur. Be to, šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas yra neteisus, tvirtindamas, jog į darbo užmokesčio sąvoką įeina ir dienpinigiai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 139 straipsnio 1 dalies nuostatas darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, o dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, neįeina į darbo užmokesčio sąvoką, nes tai yra komandiruotėje patiriamos išlaidos, kurias privalo kompensuoti darbdavys darbuotojui ir neužskaitoma kaip darbo užmokestis. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis, tačiau tuo atveju, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), kaip jau minėta, darbdavys jas turi kompensuoti. Be to, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis). Taigi dienpinigiai nėra pastovus atlygis, o savo esme yra kompensacija ir priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių (išbūto laiko, šalies ir t.t.). Teismas šioje (migracijos kontrolės) srityje neturi pagrindo plečiamai aiškinti darbo užmokesčio sampratą. Taigi teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Departamentas šioje situacijoje privalėjo į jo gaunamą darbo užmokestį įskaičiuoti ir jo gaunamus dienpinigius.

10.2. Pažymėtina, kad tiek Departamentas, tiek teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje („Sodroje“) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir Bendrovės teikiama informacija. Dėl to nagrinėjamu atveju pritartina Departamento išvadoms, kad „Sodros“ duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai mokėtą atlyginimą, kuris nesiekė – 2 000,00 Eur. Ši nustatyta aplinkybė taipogi patvirtina skundžiamame Sprendime padarytą išvadą dėl pragyvenimui Lietuvoje reguliarių lėšų neturėjimo ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas neteisingas aplinkybes dėl tikrųjų migracijos į Lietuvą tikslų.

11. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veikla MB „Z.“. Vertintina, kad pagal UTPĮ 62 str. 4 d. užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 str. nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 str. 6 d. nurodytus atvejus. Departamentas patvirtino, kad pareiškėjas su tokiu prašymu leisti pakeisti darbdavį pagal UTPĮ 44 str. 6 d. nesikreipė ir nepateikė informacijos, kad ketina užsiimti teisėta veikla. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 20 d. vykdo teisėtą veiklą MB „Z.“ ir yra jos direktorius, o jam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 44 str. nustatytu pagrindu, todėl Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo tikslas nėra darbas Bendrovėje, o jo tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „Z.“, ir jis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Pabrėžtina ir tai, kad UTPĮ aiškiai numato (apibrėžia) pagrindus, kurių privalu laikytis pareiškėjui, siekiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 14 punktai). Be kita ko, pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas trimis savarankiškais pagrindais, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas UTPĮ numatytų pagrindų panaikinti leidimą laikinai gyventi sudubliavo.

12. Apibendrinus, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo Sprendimą naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.