- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-62-1580-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00689-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarimo V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija, Institucija) 2010 m. balandžio 23 d. nutarimu V. Z. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 99³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 500 Lt baudą. Nuobauda skirta už tai, kad V. Z., AB „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius, atstovaudamas AB „Klaipėdos energija“, vykdydamas Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (toliau – ir Taisyklės) 365 punkto nustatytus įpareigojimus, 2010 m. sausio 12 d. AB „Klaipėdos energija“ tinklalapyje www.klenergiia.lt viešai paskelbdamas pranešimą vartotojams „Dėl karšto vandens tiekėjo pasirinkimo“ (toliau – ir Pranešimas), tačiau nepateikdamas visos esminės informacijos, kuria remdamasis vidutinis vartotojas galėtų priimti tinkamą sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, teikdamas informaciją tendencingai, neobjektyviai, neaiškiai, nepilnai ir nevisapusiškai, neatskleisdamas esminių sąlygų, būtinų vidutiniam vartotojui priimti sprendimą, pažeidė teisės aktuose nustatytus energetikos veiklos skaidrumo reikalavimus, sudarė sąlygas vartotojui priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs, tokiu būdu pažeisdamas vartotojo teisę gauti aiškią, suprantamą, teisingą ir išsamią informaciją. Tuo AB „Klaipėdos energija“ pažeidė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.163 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 19 straipsnyje, Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnyje, 30 straipsnio 13 dalies 8 punkte, Taisyklių 365 punkte nustatytus įpareigojimus aiškiai, tiksliai, visapusiškai ir suprantama forma informuoti vartotojus ir vartotojo teisę tokią informaciją gauti. Pažymėta, kad per teisės aktuose nustatytą pareigą pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikti vartotojams aiškią ir suprantamą informaciją ir vartotojų teisę gauti tokią informaciją yra įgyvendinamas skaidrumo principas. AB „Klaipėdos energija“ nesilaikė teisės aktuose nustatytų energetikos veiklos skaidrumo reikalavimų.
Šalies argumentai
V. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. nutarimu V. Z. skundą tenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir bylą V. Z. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Komisijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Taisyklių 365 punkto formuluotė yra pernelyg abstrakti, kad būtų galima numanyti, kas yra tos esminės aplinkybės, nepagrįstai nurodė, kad Komisija neturi teisės aiškinti įstatymų ir Taisyklių 365 punkte suformuluotų reikalavimų, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Mano, kad nesant įstatymo leidėjo išreikštos detalizuotos valios, tačiau esant įstatymų leidėjo valiai pavesti Komisijai funkciją vertinti, ar šilumos tiekėjas laikosi energetikos veiklos skaidrumo reikalavimų, Komisija turi teisę spręsti, kokias aplinkybes laikyti esminėmis (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2084/2009, N575-2082/2009). Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės yra esminės, t. y. nevertino, ar Komisija pagrįstai minėtas aplinkybes pripažino esminėmis, nors, Komisijos nuomone, tai privalėjo padaryti. Nurodo, kad Pranešimuose nepateikta ir Institucijos nutarime nurodyta informacija turi didelę reikšmę vartotojams priimant sprendimus, todėl pateikiant nevisapusišką, neišsamią informaciją, vartotojas galėjo būti klaidinamas. Atkreipia dėmesį, kad Komisija aiškiai Nutarimo 4 punkte yra išdėsčiusi, kokias aplinkybes ji laiko esminėmis. Taip pat, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis bylose Nr. A756-1436/2008, A858-806/2010, teigia, jog informacija klaidinančia gali būti pripažįstama ne tik tada, kai nustatomas klaidinimo faktas, bet ir tada, kai yra nustatoma klaidinimo galimybė. Taip pat institucija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjui nebuvo inkriminuota veika – nenurodymas informacijos apie sąskaitų skirtumą dėl „gyvatuko“ mokesčio ir karšto vandens kainų stabilumo, kai yra karšto vandens tiekėjas ir dėl galimų pokyčių, kai jo nėra, todėl pažeidėjui negalėjo būti skirta nuobauda už tokios veikos padarymą. Papildomai pažymi, jog teismas, manydamas, jog protokolas turi esminių trūkumų, galėjo grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 99³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad AB „Klaipėdos energija“ tinklalapyje www.klenergiia.lt viešai paskelbdamas Pranešimą vartotojams, tačiau nepateikdamas visos esminės informacijos, kuria remdamasis vidutinis vartotojas galėtų priimti tinkamą sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, teikdamas informaciją tendencingai, neobjektyviai, neaiškiai, nepilnai ir nevisapusiškai, neatskleisdamas esminių sąlygų, būtinų vidutiniam vartotojui priimti sprendimą, pažeidė teisės aktuose nustatytus energetikos veiklos skaidrumo reikalavimus, sudarė sąlygas vartotojui priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs, tokiu būdu pažeisdamas vartotojo teisę gauti aiškią, suprantamą, teisingą ir išsamią informaciją.
Formuluojant V. Z. kaltinimą, nurodyta, jog jo veika pažeidė CK 6.163 straipsnio 4 dalį (šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti), Energetikos įstatymo 19 straipsnį (Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės nustatyta tvarka ir mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, atitinkamoms asociacijoms ir trečiosioms šalims), Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą (vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas), Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnį (šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai informuoja vartotojus apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus (1 d.); šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai bei šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti nepriklausomi šilumos gamintojai kasmet viešai informuoja vartotojus apie nustatytas šilumos bei karšto vandens kainų dedamąsias. Kainų dedamosios įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos (2 d.); keičiantis šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai bei šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti nepriklausomi šilumos gamintojai iki mėnesio 25 dienos viešai informuoja vartotojus, savivaldybes bei Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją apie apskaičiuotas šilumos ir karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos (3 d.); šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša (4 d.)), 30 straipsnio 13 dalies 8 punktą (licencijos turėtojas privalo informuoti ir konsultuoti vartotojus teisės aktų nustatyta tvarka, sąlygomis ir mastu) ir Taisyklių 365 punktą (Šilumos tiekėjai, kuriems iki 2009 m. liepos 1 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ar savivaldybių tarybos nenustatė karšto vandens kainos, iki 2010 m. sausio 1 d. apskaičiuoja ir viešai praneša apie atitinkamų institucijų nustatytas karšto vandens kainas bei atsiskaitomųjų kašto vandens apskaitos prietaisų mokestį. Palyginimui pateikia apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, kai šilumos tiekėjas tiekia šilumą, o geriamąjį vandenį – geriamojo vandens tiekėjas, kainas bei nustatytus papildomus mokesčius. Šilumos tiekėjas informuoja apie kitas esmines aplinkybes, kuriomis remdamasis vartotojas galėtų priimti sprendimą. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai, kurie pagal šių Taisyklių nuostatas yra pasiūlę, pakartotinai pasiūlo, o tie šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai, kurie nebuvo pasiūlę, ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 1 d. pasiūlo buitiniams karšto vandens vartotojams apsispręsti dėl karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Buitiniai vandens vartotojai ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 1 d. teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priima sprendimą dėl pasiūlymo priimtinumo ir ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 1 d. apie priimtą sprendimą raštu informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėją. Nuo 2010 m. gegužės 1d., iki kol buitiniai karšto vandens vartotojai nesudarys karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, karšto vandens tiekėjui ir buitiniams karšto vandens vartotojams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų (Taisyklių 10 priedas) nuostatos).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 74 p., administracinė byla Nr. N6-1313/2006). Teisinė atsakomybė, kylanti taikant ATPK, savo pobūdžiu yra, be kita ko, ir baudžiamoji. Taigi šios atsakomybės rūšiai su tam tikrais pakeitimais taikytini baudžiamojoje teisėje galiojantys principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (pvz., administracinė byla Nr. N7-1148/2004).
Nagrinėjamoje byloje V. Z. iš esmės kaltinamas tuo, jog Pranešimuose nenurodė kitų esminių aplinkybių, kaip to reikalauja Taisyklių 365 punktas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tokia sąvoka teisės aktuose nėra išaiškinta, ji yra bendro pobūdžio, abstrakti, todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kurios aplinkybės laikytinos esminėmis, kurios ne – negalima. Tai yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys nėra aiškiai apibrėžtas, todėl nesant detalesnio jos apibūdinimo, negalima reikalauti, jog asmenys vykdytų aiškiai neapibūdintus įpareigojimus. Vien aplinkybė, jog Komisija formuluodama kaltinimą išdėstė savo poziciją, kurios aplinkybės turėtų būti laikomos esminėmis, neleidžia reikalauti iš teisinio santykio dalyvių atitinkamo elgesio. Atkreiptinas dėmesys, formuluodama kaltinimą, Komisija prie esminių aplinkybių priskyrė tokią informaciją, kurios tikrumas apskritai nėra patikrintas – pvz., vartotojams nepateikė informacijos, kiek preliminariai galėtų keistis karšto vandens skaitiklių priežiūros mokestis; AB „Klaipėdos vanduo“ taikomas mokestis gali keistis priklausomai nuo savivaldybės priimto sprendimo ir pan. Pažymėtina, kad Institucijos apeliaciniame skunde nurodomos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys nėra reikšmingos nagrinėjamajai bylai, kadangi bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Be to, teisėjų kolegija, išanalizavusi Pranešimų turinį, negali daryti vienareikšmiškos išvados ir dėl galimo vartotojų klaidinimo. Šiuo aspektu nėra reikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinimo formuluotės konkretumo, kadangi dėl paties teisinio reglamentavimo abstraktumo, nurodymas ar ne apie galimus mokesčio skirtumus ar „gyvatuko“ mokesčio įtaką, nedaro įtakos galutiniam procesiniam sprendimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Keisti ar naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir tenkinti Institucijos apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarimą V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.