Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria O. K. skundas atmestas ir paliktas galioti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimas Nr. 40N-39750438-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas 2015-10-06 priėmė nutarimą Nr. 40N-39750438-15 (ROIK: 15000372605), kuriuo O. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 4 dalį, 124² straipsnio 1 dalį, nuobaudas subendrinus tarpusavyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskyrė 173 eurų baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Nuobaudos paskirtos už tai, kad O. K. 2015-07-19 18.52 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz 320 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su papildomai įrengtais specialiais (kintančio tono) garso signalais be leidimo, važiuodamas pasirinktu greičiu ir naudodamas spec. garso signalą privertė kitus eismo dalyvius trauktis į kelkraštį, keldamas grėsmę eismo saugumui, ir tuo pažeidė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ IV skyriaus 1 grupės 103 kodo 2 punktą ir Kelių eismo taisyklių 9 punktą.

2016-03-24 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria O. K. skundą atmetė ir 2015-10-06 priimtą nutarimą paliko nepakeistu.

Apeliantas tvirtina, kad asmuo, skambindamas policijai ir pranešdamas apie, jo nuomone, daroma teisės pažeidimą, pateikia labiausiai artimą tikrovei informaciją, o vėliau jo nurodama informacija dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti iškraipoma. O. K. nuomone, analogiškai buvo ir šiuo atveju – tiesiogiai pranešdamas apie pažeidimą A. S. nurodė tik aplinkybę, kad jo valdytoje transporto priemonėje buvo naudojami uždrausti šviesos signalai, o atlikus detalią automobilio apžiūrą, konstatuota, kad jokių neleistinų šviesos signalų transporto priemonėje įrengta nėra.

Nurodo, kad visi liudytojais apklausti policijos pareigūnai paaiškino, kad 2015-07-19 jo valdyta transporto priemonė buvo žinoma iš anksčiau, kadangi anksčiau ne kartą buvo užfiksuota naudojanti neleistinus šviesos signalus, tą patį jis patvirtino ir teismo posėdžio metu pats, nes, kaip vėliau sužinojo iš transporto priemonės savininko, automobilyje anksčiau iš tiesų buvo įrengtas neleistinas šviesos signalas, tačiau vėliau buvo išmontuotas, kas matyti iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų bei nuotraukų - po kapotu matyti buvusių šviesų laikikliai, kurie sustabdymo jau buvo išmontuoti ir jų naudoti nebebuvo faktinės galimybės. Pažymi, kad visi apžiūroje dalyvavę policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad jokių šviesos šaltinių automobilyje įrengtų nebuvo, išskyrus jau išmontuotos įrangos laikiklius. Nurodo ir tai, kad kartu visi transporto priemonės apžiūroje dalyvavę policijos pareigūnai patvirtino, kad detaliai apžiūrėjus automobilį nebuvo rasta jokių papildomų garso signalų, išskyrus automobilio signalizacijos garsiakalbių, kurie priklauso automobilio signalizacijai. Akcentuoja ir tai, kad jo valdytą transporto priemonę sustabdę policijos pareigūnai K. K. ir A. M. patvirtino, kad apžiūrėję transporto priemonę nieko neteisėto ir neleistino nerado, tačiau surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes taip nurodė vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai. Apeliantas sprendžia, kad toks įrodymų rinkimas ir protokolo surašymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog galėjo būti kažkoks paslėptas jungiklis, kurio jie, apžiūrėję automobilį, nerado. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat draudžiama remtis prielaidomis, o šiuo atveju byloje nėra jokio įrodymo, jog jo valdytoje transporto priemonėje būtų neteisėtai įrengtos ir naudotos neleistinos garsinės priemonės, užfiksuota, kad anksčiau buvę šviesos signalai yra išmontuoti ir jų naudoti nebegalima (likę tik laikikliai ir laidai su jungikliais), todėl nėra jokio teisinio pagrindo remiantis policijos pareigūnų prielaidomis, jog jiems nepavyko atrasti neleistinų garsinių priemonių, grįsti teismo sprendimą. Nurodo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepašalino egzistuojančių prieštaravimų dėl neleistinos technikos rūšies, savo sprendimą grindė prielaidomis, dėl ko ginčo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl dviejų surašytų administracinės teisės pažeidimo protokolų apeliantas nurodo, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, negali papildomai kvalifikuoti faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos protokole, jam suteikta tik teisė perkvalifikuoti patį pažeidimą, jei esmė įrodyta, tačiau suklysta nurodant jo straipsnį, todėl neišnagrinėjęs iš esmės administracinio teisės pažeidimo bylos Šiaulių apskrities VPK viršininkas K. D. neturėjo teisės grąžinti protokolo jį surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti, t.y. nutarimą priimantis subjektas, nenagrinėjęs administracinės bylos iš esmės, neturi teisės grąžinti protokolo papildymui, kvalifikuojant papildomas faktines aplinkybes.

Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylą net išnagrinėjus iš esmės, jau surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti anuliuotas, o turi būti surašytas naujas. (2015-06-22 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 640 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo administracinio teises pažeidimo byloje, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ 3 d.). Atkreipia dėmesį, kad 2015-07-19 protokolas nėra įformintas kaip sugadintas, o 2015-09-03 surašytas protokolas įregistruotas tuo pačiu numeriu, kaip ir pirmasis 2015-07-19, 2015-09-03 surašytas neapklausus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nenustačius naujų faktinių aplinkybių, o tik pagal 2015-07-17 Šiaulių apskrities VPK viršininko nurodymą. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas sprendžia, jog institucijos, surašiusios protokolus, veiksmai vertintini kaip neteisėti ir nepagrįsti bei užkertantys kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti teisę į gynybą, tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str.

Nurodo, kad jam 2015-09-03 surašytu protokolu buvo inkriminuoti ATPK 123 str. 4 d. ir 124² str. 1 d. pažeidimai, tačiau byloje nėra jo kaltę pagrindžiančių įrodymų – iš garso įrašo matyti, kad jame nurodyta, kad transporto priemonė, kurią jis vairavo, tariamai, naudojo švyturėlius, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nėra, nes iš pateiktų nuotraukų ir policijos pareigūno K. K. 2015-07-19 dienos tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo aptikti išmontuoti įrangos laikikliai, o variklio skyriuje aptikti papildomi garsiakalbiai, peleninėje pajungtas jungiklis, tačiau, nepaaiškinama, kuo šie daiktai susiję su ATPK 123 str. 4 d. išvardintais objektais - antiradaru, švyturėliais ar spec. garso signalais. Procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas apeliantas vertina kaip prielaidas, nesusijusios su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, o atsakyti, ar automobilyje buvo įrengta spec. įranga buvo galima tik atlikus ekspertizę.

Dėl pateikto kaltinimo pagal ATPK 124² str. 1 d. nurodo, kad iš nutarime nurodyto kaltinimo, jog jis naudodamas spec. garso signalus privertė kitus eismo dalyvius trauktis į kelkraštį, keldamas grėsmę eismo saugumui, negalima padaryti išvados, kurią iš LR ATPK 124² str. 1 d. numatytos sudėtinės veikos jis įvykdė, kadangi byloje nėra jokių įrodinėjimo priemonių, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad padarė paeiliui du kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją. Tvirtina, kad garso įraše nekalbama apie jokį pavojingą vairavimą. Pažymi, kad KET 9 p. yra bendro pobūdžio norma ir siekiant asmenį patraukti administracinė atsakomybėn, būtina nustatyti konkretų faktinį elgesį, kuris yra draudžiamas ar imperatyvą, kurio asmuo nevykdo, nors privalo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl O. K. kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įvykio vietoje pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus ir liudytojus, perklausė garso įrašą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl O. K. kaltės, padarius ATPK 123 str. 4 d. ir 124² str. 1 d. numatytus pažeidimus, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šalino kilusius neaiškumus ir tikslinosi įvykio aplinkybes.

ATPK 123 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą su įrengtais antiradarais ar kitokiomis trukdančiomis matuoti greitį arba užfiksuojančiomis matavimo prietaisus techninėmis priemonėmis, taip pat su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo.

ATPK 124² str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios ataskaitos apie fiksuotą įvykį duomenimis, 2015 m. liepos 18 d., apie 18.52 val., buvo registruotas pranešimas telefonu, kad Lentvario g. važiuoja automobilis MB, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuriame įrengta spec. garsinė signalizacija, pokalbio metu girdėjosi jos garsas (administracinė byla Nr. 15000372605, 8 b. l.). Apie tai pranešęs asmuo A. S., dirbantis policijos pareigūnų, tačiau apie įvykį pranešęs ne tarnybos metu, apklausos metu teisme parodė, kad netoli V., ties Statoil degaline, išgirdo garsinį signalą, kokį naudoja spec. transportas-policijos automobiliai, jis sustojo šalikelėje, tai padarė ir kiti automobiliai, tačiau pro juos pravažiavo automobilis, kuris nebuvo pažymėtas juokiais skiriamaisiais ženklais, tai sukėlė jam įtarimą, jis pradėjo važiuoti paskui tą automobilį, išgirdo, kaip tas automobilis dar kelis kartus panaudojo tą garsinį signalą, važiuodamas paskambino pagalbos Nr.112, susisiekę su V. AVPK Operatyvaus valdymo poskyriu, papasakojo situaciją, visą laiką važiavo iš paskos to automobilio, o G. gatvėje tą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, pranešant apie įvykį to automobilio garsinę signalizaciją girdėjo ir telefonu atsiliepęs pareigūnas, jam sekant automobilį MB, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) jis garsinę signalizaciją naudojo 6-7 kartus, automobilis sudarinėjo avarines situacijas, vietomis jis važiavo apie 150 km/h greičiu. Tvirtino, kad pranešdamas negalėjo minėti šviesos signalų, nes jis to negalėjo matyti, kadangi automobilį matė iš šono, o vėliau važiavo iš paskos (65-66 b. l.). Analogiškas aplinkybes A. S. nurodo ir tarnybiniame pranešime (administracinė byla Nr. 15000372605, 27 b. l.). Liudytoju apklausiamas pareigūnas A. M. teisme parodė, jog 2015 m. liepos mėnesį dirbo su stažuotoju K. K., buvo gautas pranešimas, kad G. gatve važiuoja Merecedes markės automobilis, kuris naudoja specialius garso signalus, jie pasivijo tą mašiną ir sustabdė G. gatvėje, vietoje patikrino automobilį, rado tik senus laikiklius nuo švyturėlių, nes kažkada toje mašinoje yra buvę švyturėliai, vairuotojui liepė vykti į kelių policiją, policijoje specialistas apžiūrėjo automobilį, po kapotu rado kažkokią papildomą įrangą, padarė nuotraukas, įjungus rastą jungtuką užsidegė lemputė, bet jokio garso neskleidė (41 b. l.). Analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir pareigūnas stažuotojas K. K. (41-42 b. l.). Teisme apklausiamas V. S., kuris apžiūrėjo automobilį Mercedes – Benz ir jį fotografavo, parodė, kad apžiūrėjus automobilį buvo rasti du garso skleidėjai ir ne gamyklinis jungiklis, kuris buvo įrengtas peleninėje, tas jungiklis buvo aktyvus- įjungus jį degė raudona lemputė, tačiau garso nebuvo, apžiūrint automobilį įjungti to garso signalo nepavyko, mano, kad tas garsinis signalas galėjo būti atjungtas vykstant iš automobilio sustabdymo vietos iki policijos komisariato (53 b. l.). Byloje esančiose fotografijose užfiksuotas automobilio Mercedes – Benz peleninėje įrengtas jungiklis, po variklio gaubtu įrengti garsiakalbiai (administracinė byla Nr. 15000372605, 18, 19 b. l.). Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kaip A. S. praneša apie įvykį, nurodo, kad seka paskui automobilį Mercedes – Benz, nurodo jo važiavimo kryptį, operatoriai paklausus, ar jo sekamas automobilis įjungė garsinį signalą, koks naudojamas policijos pareigūnų automobiliuose, A. S. patvirtina tai, taip pat nurodo, kad jo sekamas automobilis vietomis važiuoja net 130 km/h greičiu (administracinė byla Nr. 15000372605, 21 b. l.).

Aukščiau aptarti duomenys paneigia O. K. tvirtinamas aplinkybes, jog jo vairuojamame automobilyje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo jokio spec. signalo ir šiuo automobiliu vykdamas jis spec. signalo nenaudojo. Ir nors perklausius garso įrašą girdėti, jog A. S., pranešdamas apie įvykį, nurodo, kad naudojami švyturėliai, tačiau įraše fiksuotas būtent garsinis signalas, kurį naudoja spec. tarnybų automobiliai, o A. S. patvirtina, jog šis garsas sklinda iš automobilio Mercedes – Benz, paskui kurį jis seka.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad A. S. pranešime mini švyturėlius, o jų automobilyje nebuvo, bei tai, kad automobilio apžiūros metu nepavyko įjungti įvykio metu naudoto spec. signalo, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju, A. S. apkalbėjo O. K., be jokio pagrindo skambino pagalbos telefonu ir sekė paskui O. K. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz 320 CDI“, valst./nr. (duomenys neskelbtini) o garso įraše fiksuotas spec. garsinis signalas buvo iš kito, o ne iš O. K. vairuojamo automobilio Mercedes – Benz. Automobilio apžiūros metu fiksuoti du garsą skleidžiantys įrenginiai bei automobilio salono peleninėje įrengtas ne gamyklinis jungiklis taip pat patvirtina, kad automobilyje buvo įrengta speciali garso įranga, kuriai būtinas leidimas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. S. siektų nekaltai apkalbėti O. K., jų nepateikia ir apeliantas, todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė pagrįstą išvadą dėl O. K. kaltės pagal ATPK 123 str. 4 d.

Taip pat atmestinas apelianto teiginys, jog jo veikoje nėra nustatyta jam inkriminuoto ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes šis argumentas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį numatyta už šias alternatyvias veikas vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui arba vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Byloje nustatyta, jog O. K., vairuodamas automobilį, kuris naudojo spec. signalą, vertė kitus automobilius sukti į kelkraštį ir stoti, ką patvirtino liudytojas A. S., taip užleidžiant kelio važiuojamą dalį O. K. vairuojamam automobiliui, kuris važiavo viršydamas leistiną greitį, tuo be aiškių tikslų ar motyvų sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina teisės pažeidimo įvykį, veika pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį aukščiau aptartaisiais įrodymais įrodyta.

ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities VPK administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžino Vilniaus apskrities VPK tuo pagrindu, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas tinkamai, kadangi nebuvo tinkamai kvalifikuoti O. K. veiksmai. Ir nors O. K. skunde nurodo, kad jis nebuvo papildomai paklaustas prieš surašant naują 2015-09-03 protokolą, taip užkertant kelią jam tinkamai gintis, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, ką patvirtino ir pats O. K., jis rugsėjo mėnesį surašant protokolą buvo iškviestas į komisariatą, jis pats jokių paaiškinimų pareigūnams neteikė, po protokolu pasirašyti atsisakė (administracinė byla Nr. 15000372605, 1 b. l.).

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog naujo protokolo 2015-09-03 surašymas tuo pačiu numeriu O. K. atsakomybės nešalina ir nebuvo padarytas esminis pažeidimas, dėl ko buvo pažeisti ATPK 259, 260 straipsniai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį nepakeistą ir O. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.