- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-13
- Bylos Nr.
- ATP-439-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01477-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto P. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo P. K.:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, skirta administracinė nuobauda 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 30 Lt dydžio bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta nuobauda paskirta 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 22 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis (2,01 promilių) girtumo laipsnis, taip pat vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nebausti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį arba pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Mano, kad objektyvių jo kaltės įrodymų byloje nėra. Teigia, kad priimant skundžiamą nutarimą nepagrįstai nesivadovauta nei jo, nei liudytojo A. S. parodymais, ir jie neįvertinti. Pažymėjo, jog nėra neabejotinai patvirtinta, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo A. S. parodymais nesivadovavo, nes įvykio metu liudytojo kartu su juo nebuvo, ir pastarasis negali patvirtinti, kad įvykio metu jis, t. y. P. K., buvo blaivus, tačiau šią aplinkybę teismas grindė vadovaudamasis policijos pareigūnų, kurie taip pat įvykio metu su juo nebuvo, parodymais. Mano, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
Nurodo, kad jo neblaivumo testo parodymai, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą po maždaug 20 minučių, negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai. Mano, jog byloje esančios faktinės aplinkybės įrodo, jog administracinis protokolas ir nutarimas buvo paremti prielaidomis ir pareigūnų nurodymais, kuriuos jis neprotingai vykdė. Jo parodymai, kad transporto priemonę vairavo blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo vėliau, yra nepaneigti, todėl neturėtų būti nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliaciniame skunde išsamiai ir nuosekliai išdėstė savo duotus parodymus teisme teismo posėdžio metu. Pažymėjo, kad jokio eismo įvykio nebuvo, kadangi ant kelio pasimaišė šuo, ir automobilis nuvažiavo į kelkraštį. Jo automobilis neapgadintas, jokių sužalojimų, nukentėjusiųjų, žalą patyrusių asmenų nėra.
Atvykę policijos pareigūnai jam padiktavo pasiaiškinimo tekstą ir liepė parašyti savo ranka: „Išgėręs alaus vairavau, nuoširdžiai gailiuosi“. Teisme nesiaiškinta aplinkybė, kad pareigūnai liepė rašyti. Pareigūnai jo vairuojančio neblaivaus nesustabdė ir neklausė, kada jis vartojo alkoholį, todėl neteisingai preziumuota jo kaltė dėt neblaivaus vairavimo. Neįvertinta, kad jis buvo visiškai sutrikęs ir išsigandęs, nes pareigūnams atvykus tikrai buvo neblaivus ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nors jį turėjo piniginėje, ir tik vykdė pareigūnų nurodymus. Atvykę policijos pareigūnai pamatė jį vaikštantį šalia automobilio, o ne sėdintį už automobilio vairo, tačiau teismas suponavo jo kaltę dėl neblaivaus vairavimo, nors neblaivus jis nevairavo.
Mano, kad skirta per griežta nuobauda ir nepagrįstai netaikytas ATPK 30¹ straipsnis. Pažymėjo, jog galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vairuoja automobilį kasdien, jis jam reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti bei slaugyti neįgalią motiną, yra neteistas, alkoholiu nepiktnaudžiauja, problemų su alkoholio vartojimu niekada neturėjo. Teigia, jog tai rodo jo atsakingumą bei teigiamas nuostatas laikytis įstatymų ir nedaryti žalos visuomenei. Pažeidimo padarymo aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio.
Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtinas darbinėms funkcijoms atlikti, nes kitu atveju praras darbą. Jis slaugo savo mamą, pas kurią būtina kasdien nuvykti, nuvežti pas gydytojus ir pan. Jo sutuoktinė vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo ir neturi. Mano, kad nuobauda, kurios taikymas ilgesnį laiką jam neproporcingai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių su darbo funkcijų atlikimu, ir atimtų galimybę rūpintis šeimos nariu, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Prašo nustatytas aplinkybes laikyti išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikant ATPK 30¹ straipsnį, ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, nustatyti žymiai trumpesnį jam paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – terminą, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti P. K. apeliacinio skundo ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, t. y. laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.
ATPK 256 straipsnis nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).
ATPK 284 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios turi būti išsiaiškintos bei turės reikšmę bylai teisingai išspręsti, t. y. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Bylos duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (2–3 b. l.), asmens blaivumo testas – nustatytas 2,01 promilių neblaivumas (6 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (7 b. l.), paaiškinimas (8 b. l.), tarnybiniai pranešimai (9, 10 b. l.), pažyma apie registruotą kelių transporto priemonę (12 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (14 b. l.), „Sodros“ pažyma (15 b. l.), kompaktinis diskas su garso įrašu (24 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma (25 b. l.), ir teisme ištirtų įrodymų bei apklaustų proceso dalyvių parodymai patvirtina, kad P. K. 2013 m. gegužės 22 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis (2,01 promilių) girtumo laipsnis, taip pat vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Apeliaciniu skundu P. K. neneigia nepateikęs vairuotojo pažymėjimo pareigūnams, todėl nesant ginčo dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies pažeidimo apeliacinės instancijos teismas dėl šio padaryto pažeidimo nepasisako.
Administracine tvarka nubaustas P. K. neigia vairavęs transporto priemonę neblaivus, nurodo, kad alkoholinius gėrimus gėrė po to, kai jo vairuojamas automobilis įklimpo ir jam nepavyko išvažiuoti. Apeliacinės instancijos teismas lyginamuoju aspektu įvertinęs administracine tvarka nubausto P. K. pirminius parodymus bei teisme duotus parodymus, konstatuoja, kad jie yra akivaizdžiai prieštaringi, nenuoseklūs, ir kyla pagrįstų abejonių dėl P. K. iškeltos versijos gėrus alų ir degtinę po įvykio.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, P. K. tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek paaiškinime nurodė, jog „išgėręs alaus vairavau. Nuoširdžiai gailiuosi“, „išgėręs alaus važiavau namo su savo automobiliu“. Iš CD garso įrašo, kuriame užfiksuotas pranešimas policijos pareigūnams apie galbūt įvykusį eismo įvykį, matyti, kad asmuo praneša matęs automobilį vienoje vietoje, o vėliau pastebėjo tą patį automobilį kitoje vietoje jau esantį sankasoje ir šalia vaikštant galbūt neblaivų vairuotoją, šis asmuo baiminosi, kad gali kilti sunkesni padariniai. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad P. K. neblaivumas įtartas bendravimo su P. K. metu, todėl jo neblaivumas patikrintas, nustatytas 2,01 promilės girtumas, P. K. sutiko padaręs pažeidimą. Teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, bei nurodė, kad P. K. jiems neminėjo, jog būtų gėręs alkoholį po įvykio, t. y. po įvažiavimo į griovį. Liudytoju apklaustas pareigūnas Ž. M., dalyvavęs transporto priemonės apžiūroje, akivaizdžiai besimėtančių alkoholio butelių nematė.
Įvertintina ir tai, kad 2013 m. gegužės 22 d. yra trečiadienis, t. y. vidurys darbo savaitės, įvykis užfiksuotas apie 13 val., t. y. darbo dienos vidury. 13.12 val. gautas telefoninis pranešimas apie galbūt įvykusį eismo įvykį, šalia esant asmenį, tikėtina, kad jis neblaivus (pateikta subjektyvi nuomonė stebint maždaug 100 metrų atstumu, neminima apie tai, kad asmuo vartoja kokį nors gėrimą). Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai nustatė šias aplinkybes, t. y. užfiksavo eismo įvykį, bendraujant asmenį, prisistačiusį vairuotoju, įtarė esant neblaivų, nuo jo sklido alkoholio kvapas, 13.29 val. patikrino vairuotojo blaivumą, nustatė 2,01 promilės girtumą, pats vairuotojas jiems paaiškino, kad padarė eismo įvykį važiuodamas namo, būdamas gėręs alaus, gailisi padaręs pažeidimą, o automobilio apžiūros metu, prieš transportavimą, akivaizdžiai nestebimos jokios išgertos ar iš dalies išgertos alaus skardinės, nugertas degtinės butelis (tara) (išskyrus 0,33 taros stipraus gėrimo), taip pat neužfiksuojama įvykio vietoje buvus alaus išgertų ar iš dalies išgertų skardinių (taros). P. K. nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodo minėjęs pareigūnams aplinkybės, jog vartojo alkoholį po eismo įvykio. Taigi, darytina išvada, kad P. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus.
Skunde akcentuojama, kad nuo kelio į griovį P. K. vairuojamas automobilis nuvažiavo dėl šuns išbėgimo į kelią. Šios aplinkybės, išskyrus patį P. K., niekas nepatvirtina. Be to, P. K. šią aplinkybę nurodė jau nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, tačiau apie tai neužsiminė policijos pareigūnams, tiriantiems eismo įvykį. P. K. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo klausimą teisme netikslino su pareigūnais visų su eismo įvykiu susijusių aplinkybių, kaip nurodo apeliaciniame skunde, nors turėjo ir galėjo objektyviai realią galimybę išsiaiškinti visus netikslumus ir neaiškumus apklausiant teisme kaip liudytojus pareigūnus, atvykusius į eismo įvykio vietą.
Apeliacinė instancijos teismo nuomone, šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių P. K. versiją, iškeltą teisminio nagrinėjimo metu bei nurodytą apeliaciniame skunde, neva jis vairavo būdamas blaivus, o po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų iš skardinės ir degtinę.
Apeliantas nurodo, jog būtent policijos pareigūnai P. K. nurodė paaiškinime rašyti „išgėręs alaus vairavau, nuoširdžiai gailiuosi“. Pastebėtina, kad pats apeliantas akcentuoja, jog policijos pareigūnai nesustabdė jo vairuojančio išgėrusio, o atvykę į įvykio vietą turėjo tik galimybę bendraujant su juo konstatuoti jį esant neblaivų patikrinimo metu. Būtent todėl policijos pareigūnai, nežinodami visų aplinkybių, be paties P. K. jiems duoto žodinio paaiškinimo įvykio vietoje, negalėjo jam nurodyti, ką jis turi rašyti paaiškinime. Be to, tiek pats P. K., tiek kaip liudytojas apklaustas A. S. nurodė nebuvus jokios prievartos rašyti policijos pareigūnų diktuojamą tekstą paaiškinime. Juo labiau, kad minimu metu buvo ne vienas P. K., bet ir šalia A. S.. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. S. teisme duotų parodymų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jais vadovautis negalima, kadangi A. S. yra P. K. giminaitis ir suinteresuotas palankia P. K. bylos baigtimi. Be to, A. S. negali patvirtinti P. K. automobilio vairavimo metu buvus blaivų, negali patvirtinti šuns išbėgimo į kelią ar to, kad P. K. gėrė alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, ar kitų duomenų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, P. K. padaryta veika kvalifikuota tinkamai, ji atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimą, įrodyta surinkta, ištirta, išanalizuota bei įvertinta administracinio teisės pažeidimų bylos medžiaga, nustatytomis aplinkybėmis, teisme apklaustų P. K. ir liudytojų duotais parodymais.
Apeliaciniu skundu sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnio nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Skundžiamu nutarimu žemesnės instancijos teismas P. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą – 2500 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą – 30 Lt dydžio baudą, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrino apėmimo būdu, galutinę nuobaudą paskyrė 2500 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad P. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skyrė straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį.
Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra P. K. darbo sutarties, pareigybinės instrukcijos, šie dokumentai nepateikti ir kartu su apeliaciniu skundu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, kad P. K. dirba darbininku. Duomenų, patvirtinančių P. K. darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatskirtinai susijusias su transporto priemonės vairavimu, nėra. Pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 31 d. rašte nurodoma, kad P. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba beveik 10 metų (25 b. l.), tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad P. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2011 m. birželio 1 d. (50 b. l.), kai „Sodros“ pateiktoje pažymoje nurodoma, kad P. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2012 m. kovo 19 d. (15 b. l.). Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja. Nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog P. K. motina ir žmona yra sergančios, jog būtent P. K. jas slaugo ir jomis rūpinasi, nustatyta globa ar rūpyba.
Pažymėtina, kad administracine tvarka nubausto P. K. darbas nėra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, be to, jei darbas ir būtų siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, tai panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Asmens teigiama charakteristika ir galbūt sergantys artimieji nėra išskirtinės aplinkybės, nes panašiai gali būti apibūdinta daugelio asmenų situacija. Be to, P. K. už vairavimą esant neblaiviam baustas 1994 metais, jam buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, tai rodo, jog asmuo, žinodamas bausmės griežtumą, sėsdamas už automobilio vairo, numatė galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes, nes to norėjo, o už ankstesnį analogišką pažeidimą paskirta bausme nebuvo pasiekti bausmės tikslai.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Skundą nagrinėjančio teismo manymu, vidurkis sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos ir sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – vairuoti transporto priemones atėmimas, paskyrimas – atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 str. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad P. K. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra teisinga, atitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas nekeistinas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257, 284 str. nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog administracinių teisės pažeidimų byloje yra patikimų ir pakankamų leistinų įrodymų, tvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamą P. K. padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimas yra teisėtas, teisingas, pagrįstas ir naikinti ar keisti jį nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.