Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, taikymo T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą ir gyvenančiam (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, anksčiau neteistam.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

T. B. 2022-03-14 apie 11.06 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu visuotinai pavojingu būdu padegė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko namas sudegė, tokiu visuotinai pavojingu būdu padarydamas nukentėjusiajai M. K. 4 634 Eur turtinę žalą.

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės rekomendacijas, jog dėl turimo psichikos sveikatos sutrikimo T. B. negali teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, jo parodymai vertinami kritiškai, o jo dalyvavimas teismo posėdyje netikslingas. Atsižvelgiant į tai, T. B. į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 399 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad T. B. yra jos sugyventinis, gyvena kartu apie 12 metų jai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Žino, kad jos sugyventinis turi psichikos sutrikimą, dėl kurio ne kartą buvo gydomas ligoninėje. Dėl šio psichikos sutrikimo jis turi neįgalumą. Psichikos sutrikimo paūmėjimo metu T. B. tampa agresyvus, mušasi, dėl to jam reikalingas neatidėliotinas gydymas. Po paskutinio gydymo ligoninėje jam buvo išrašyti vaistai, tačiau jis vaistų nevartojo, sakė, kad yra sveikas. Tris dienas prieš įvykį T. B. psichikos sutrikimas paūmėjo, dėl ko jis pradėjo elgtis keistai, kalbėjo nesąmones, girdėjo balsus, rinko šiukšles ir kūreno laužą. Dėl tokio sugyventinio elgesio ji iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, T. B. tapo ramus. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo T. B., tačiau atsisakė jį vežti į ligoninę, nes jų teigimu jokio pavojaus jis nekėlė, buvo neagresyvus. Sakė medikams, kad T. B. reikalingas skubus gydymas, tačiau medikai jos nepaklausė. Policijos pareigūnai pasiūlė jai tą dieną namuose nenakvoti, tą ji ir padarė. Kitos dienos ryte ji išvažiavo į darbą, o T. B. liko namuose vienas. Apie pietus paskambinusi kaimynė jai pranešė, kad jos namas dega. Atvykus prie namo, šis jau degė atvira liepsna. Buvo atvykę ugniagesiai, kurie gesino gaisrą, ir policijos pareigūnai, kurie kartu su medikais išvežė T. B. į psichiatrinę ligoninę. Iš vietoje buvusių gaisrininkų sužinojo, kad gaisras kilo sandėliuke, kad T. B. sakė matęs velnią, kurį norėjo išvaryti, o to nepavykus padaryti, padegė namo sandėliuką. Namas nebuvo apdraustas. Krosnį pavasarį kūrendavo tik vakare. Dėl šio įvykio T. B. apie mėnesį buvo gydomas ligoninėje, šiuo metu jis gyvena pas brolį. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas V. B. parodė, kad yra T. B. brolis. T. B. jau seniai serga psichine liga, dėl kurios ne kartą buvo gydomas ligoninėje, lankydavosi pas psichiatrą. Sutrikimo paūmėjimo metu brolis būna agresyvus, elgiasi keistai, dėl jo gydymo kviesdavo policiją. Brolis nuolat gyveno kartu su M. K.. 2022-03-13 atėjusi pas jį M. K. paaiškino, kad brolis pradėjo elgtis keistai, sušlapino drabužius, prie namo degina laužą. Kartu su M. K. nuėjo pas brolį, tačiau šis jų neįsileido į namus. Dėl to jis iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Tačiau po apžiūros medikai T. B. į ligoninę nenuvežė, nurodė, kad su T. B. viskas gerai. Kitą dieną būdamas darbe sužinojo apie kilusį gaisrą M. K. name. Atvykus į gaisro vietą, brolis jau buvo išvežtas į ligoninę. Po gydymo brolis buvo paleistas ir šiuo metu gyvena savarankiškai netoli kito brolio E. B.. Žino, kad po įvykio brolis buvo pats nuvykęs pas gydytojus dėl jo gydymo.

Liudytojas E. B. parodė, kad yra T. B. brolis. Šis jau seniai serga psichine liga, ne kartą buvo gydomas ligoninėje, lankydavosi pas psichiatrą. Sutrikimo paūmėjimo metu brolis elgiasi keistai, gydytis nenori, dėl jo gydymo kviesdavo policiją, dėl ko brolis labai pykdavo. Brolis nuolat gyveno kartu su M. K.. 2022-03-13 iš M. K. sužinojo, kad brolis pradėjo elgtis keistai, neduodavo jai naktimis miegoti, degina laužą. Kartu su M. K. ir kitu broliu V. B. nuėjo pas brolį, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Po apžiūros medikai nurodė, kad T. B. elgiasi normaliai, todėl į ligoninę jo neišvežė. Kitą dieną iš žmonos sužinojo, kad M. K. name kilo gaisras. Atvykus į gaisro vietą, namas jau buvo sudegęs, o brolis buvo išvežtas į ligoninę. Po gydymo brolis buvo paleistas ir šiuo metu gyvena netoli jo, kartą savarankiškai buvo nuvykęs gydytis.

Liudytojas Pavel Zmošu parodė, kad yra Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas. Įvykio dieną gavo pranešimą apie Rūdninkų kaime degantį gyvenamąjį namą. Į įvykio vietą anksčiau buvo nuvykęs kitas ekipažas. Jam atvykus į vietą, namas jau degė atvira liepsna, gaisrą gesino atvykę ugniagesiai. Vietoje buvusi namo šeimininkė M. K. paaiškino, kad gyvenamąjį namą galėjo padegti jos sugyventinis T. B., kuris serga psichine liga. T. B. įvykio vietoje nebuvo, jis buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę. Į įvykio vietą buvo iškviestas specialistas, kuris nustatinėjo gaisro priežastį.

Liudytoja I. B. parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos specialiste. Įvykio dieną gavo iškvietimą į Rūdininkų kaimą dėl degančio namo. Atvykus į vietą, gyvenamasis namas jau buvo beveik sudegęs, jį gesino gaisrininkai. Vietoje buvę kaimo gyventojai paaiškino, kad namą galėjo padegti vyras, kuris turi psichikos sutrikimų, vaistų nevartojo. Matė prie namo vaikščiojantį vyrą, kuris rankoje laikė strypą, o šalia jo sėdėjo šiuo. Dėl saugumo išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, kartu su policijos pareigūnais priėjo prie to vyro. Šis paaiškino, kad namą padegė dėl to, kad norėjo išvaryti velnius. Nuvedė vyrą prie policijos pareigūnų automobilio. Vyras bendravo ramiai, nebuvo agresyvus, buvo pasimetęs, į klausimus atsakinėjo. Po to policijos pareigūnai įsisodino tą vyrą į tarnybinį automobilį. Tuomet į vietą atvyko to vyro sugyventinė, kuri paaiškino, kad vyras jau senai serga (duomenys neskelbtini) ir paskutiniu metu nevartojo vaistų. Kartu su policijos pareigūnais nuvežė vyrą į Vilniaus psichiatrinę ligoninę.

Liudytojas Zenonas Kozlovskis parodė, kad dirba Šalčininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Įvykio dieną gavo pranešimą apie degantį namą Rūdninkų kaime. Atvykus į vietą, namas buvo apdegęs, be stogo. Dėl kilusio gaisro atliko įvykio vietos apžiūrą, kurios metu nustatė, kad gaisras kilo šiaurinėje namo pusėje, sandėliuke, ką patvirtino ir kaimo gyventojai, ir gaisrininkai. Sandėliuke medžiagų ar įrenginių, dėl kurių galėjo kilti gaisras, nebuvo, ant grindų aptiko kiaurai išdegtą vietą. Krosnis nuo tos vietos buvo toliau, nebuvo požymių, kad ji buvo kūrenama. Dujų balionas nebuvo sprogęs, buvo išneštas į lauką. Kadangi pareiškimas dėl gaisro nebuvo pateiktas, ekspertizės neatlikinėjo.

Pranešimo registravimo duomenyse (ROIK 0122000152620) ir greitosios medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad 2022-03-13 18.47 val. E. B. pateikė Bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad jo brolis (T. B.) elgiasi neadekvačiai, turi psichikos sutrikimų, kažką daro su ugnimi prie namų. Analogišką informaciją policijos pareigūnams vietoje pateikė ir V. B.. Greitosios medicinos pagalbos brigadai apžiūrėjus T. B., psichikos sutrikimų nenustatė, T. B. jokių sveikatos sutrikimų neišsakė, vaistų nevartoja, jaučiasi gerai, orientuotas laike ir vietoje (t. I, b. l. 4-7, 148, 149).

Apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, reagavusių į 2022-03-13 E. B. pranešimą, kūno kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų peržiūra, kurios metu nustatyta, kad policijos pareigūnai bendrauja su dviem vyrais, kurie paaiškino, kad jų brolis turi psichikos sutrikimų, elgiasi neadekvačiai. T. B. policijos pareigūnams nurodė, kad prie namo degino šiukšles, kad jaučiasi normaliai, vartoja vaistus. M. K. policijos pareigūnams nurodė, kad T. B. prasidėjo psichikos sutrikimo paūmėjimas, dėl kurio jis degino šiukšles prie namų ir visko pridarė namuose, kad anksčiau ne kartą buvo gydomas ligoninėje ir dėl ligos paūmėjimo jį vėl reikia nugabenti į ligoninę. Policijos pareigūnai pasiūlo M. K. nenakvoti namuose, o dėl T. B. apžiūros iškviečia greitosios pagalbos ekipažą (t. I, b. l. 160-163).

Pranešimo registravimo duomenyse (ROIK 0122000153525) ir greitosios medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad 2022-03-14 11.16 val. G. B. pateikė Bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir dėl jo kilimo gali būti atsakingas T. B., galimai turintis psichikos sutrikimų. Atvykus į vietą, gaisras buvo užgesintas, namo savininkė M. K. paaiškino, kad pati buvo darbe, o namuose buvo sugyventinis T. B., turintis psichikos sutrikimų, kuris grasino, kad sudegins namus. Iš kaimynų žodžių taip pat pasitvirtino, kad gaisrą sukėlė T. B.. Šis atrodė agresyvus, turintis regos ir klausos haliucinacijų, nurodė, kad „velniai padegė namus“. Nustačius (duomenys neskelbtini) simptomus, T. B. buvo pristatytas į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę (t. I, b. l. 8, 150, 151).

Apžiūros protokole užfiksuota pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garo įrašo perklausa, kurios metu nustatyta, kad 2022-03-14 11.08 val. Bendrajam pagalbos centrui pateiktas pranešimas apie tai, kad Rūdninkų kaime T. B. padegė gyvenamąjį namą, kuriame pats ir gyveno (t. II, b. l. 51, 52).

Apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, reagavusių į 2022-03-14 pranešimą apie gaistą, kūno kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų peržiūra, kurios metu nustatyta, kad policijos pareigūnai bendrauja su greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, kuri policijos pareigūnams paaiškino, kad T. B. turi psichikos sutrikimų, dėl kurių jis padegė sugyventinės namus ir jį reikia vežti į ligoninę. T. B. policijos pareigūnams nurodė, kad namuose buvo daug velnių, kurie namą ir padegė. Po to T. B. buvo nuvežtas į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę (t. I, b. l. 170-172).

Apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, reagavusių į 2022-03-14 pranešimą apie gaistą, kūno kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų peržiūra, kurios metu nustatyta, kad policijos pareigūnai bendrauja su T. B., kuris policijos pareigūnams nurodė, kad namuose buvo daug velnių, kurie namą padegė (t. I, b. l. 175-177).

Policijos pareigūno Pavelo Zmošu tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-03-14 gavo pranešimą, kad gaisrą tyčia sukėlė name gyvenęs T. B., kurio psichika galimai yra sutrikusi. Atvykus nurodytu adresu, namas degė atvira liepsna, gaisrą gesino ugniagesiai. Prie namo buvusi namo šeimininkė M. K. paaiškino, kad apie 12 metų gyvena kartu su T. B., šis turi psichikos sutrikimų ir anksčiau grasino, kad padegs namus, todėl įtaria, kad T. B. galėjo padegti namus. M. K. nurodė, kad gaisro kilimo metu namuose nebuvo. T. B. buvo išvežtas į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę (t. I, b. l. 9).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota sudegusio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apdegęs namas yra medinis, jo stogas visiškai sudegęs, išorinės ir vidinės sienos apanglėjusios. Namo viduje įrengtos dvejos krosnys su bendru dūmtraukiu. Namo medinės perdangos perdegė kiaurai, daugiausia šiaurinėje ir vakarinėje pusėse. Tyčinio padegimo pėdsakų neaptikta. Gaisro židinys galimai yra šiaurinėje namo pusėje, nuo kurios tolstant medienos sudegimo ir apanglėjimo sluoksnis mažėja (t. I, b. l. 45-58).

2022-03-14 akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad 2022-03-14 11.06 val. buvo pastebėtas gaisras, kilęs gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu sudegė medinio gyvenamojo namo stogas, išdegė vidus, apdegė sienos. Gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Gyvenamojo namo savininkės M. K. teigimu, gaisrą galėjo sukelti jos sugyventinis T. B. dėl paūmėjusio psichikos sutrikimo (t. I, b. l. 131).

Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Zenono Kozlovskio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-03-14 atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2022-03-14 11.06 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gaisrą pastebėjo I. B., pastebėjimo metu pro dūmtraukį rūko dūmai, o pastato šiaurinėje pusėje virš medinio priestato stogo pasirodydavo atviros liepsnos, traškėjo šiferis. Namo gyventojas T. B. buvo kieme. Gelbėjimo pajėgų atvykimo metu 11.11 val. visas pastatas skendėjo liepsnose, daugiausia degė šiaurinė pastato dalis. T. B. apie gaisro kilimą aiškino neadekvačiai. Gaisro židinys buvo priestato viduje, sandėliuke. Tikėtina, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio, nes sandėliuko viduryje medinės grindys pradegė kiaurai apie 1 kv. m ploto. Kitose patalpose, atkasus grindis nuo degėsių, pradegimų nenustatyta. Patalpų apdailos ir daiktų išdegimo ir apanglėjimo sluoksnis tolstant nuo virtuvės ir sandėliuko mažėja. Tikėtina, kad gaisro židinys buvo sandėliuke ant grindų, po to gaisras išsiplėtė į virtuvę. Pradegus dujinės viryklos žarnai ir užsidegus dujoms iš baliono, liepsnos išplito į stogą. Durys buvo uždarytos, liepsnos dėl oro trūkumo plito labai lėtai, o stipriausiai išdegusios sandėliuko ir virtuvės patalpos liudija, kad degimas viduje vyko labai lėtai, kol išsiveržė į išorę. Gaisro metu išdegė gyvenamojo namo vidus, pradegė perdanga, apdegė name buvę baldai ir namų apyvokos daiktai. Gaisro židinio vieta yra sandėliuke, nes tolstant nuo gaisro židinio vietos, medienos sudegimo ir apanglėjimo sluoksnis mažėja, ką patvirtina ir gaisrą gesinę ugniagesiai. Gaisro židinio vietoje jokių medžiagų ir įrenginių, dėl kurių galėjo kilti gaisras, neaptikta. Techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta. Tikėtina, kad gaisras kilo dėl žmogaus veiklos (t. I, b. l. 132-134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. B. parodė, kad gyveno kartu su sugyventine M. K.. 2022-03-14 ryte buvo pas sugyventinę M. K. namuose. Namuose buvo vienas, sugyventinė M. K. buvo darbe. Neatsimena, kaip sudegė sugyventinės M. K. namas. Atsimena, kad 2022-03-14 ryte miegojo, o atsibudęs pamatė, kad policijos pareigūnai jį veža į ligoninę. Kas padegė sugyventinės namą, nežino, namo nepadegė. Nematė jokios ugnies, nematė, kaip sudegė namas. Nieko neprisimena, todėl kas įvyko 2022-03-14, papasakoti negali (t. II, b. l. 101, 102).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismui nėra abejonių dėl to, kad T. B. 2022-03-14 apie 11.06 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu visuotinai pavojingu būdu padegė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko namas sudegė, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai M. K. 4 634 Eur turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes nagrinėjamu atveju patvirtina nukentėjusiosios M. K., liudytojų V. B. ir E. B. parodymai, policijos pareigūno Pavelo Zmošu ir greitosios medicinos pagalbos specialistės I. B. parodymai, Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno Zenono Kozlovskio parodymai, šiuos parodymus papildo rašytinė bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolas, aktas dėl kilusio gaisro, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, pranešimų registravimo duomenys, greitosios medicinos pagalbos kortelių duomenys. Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo T. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla. Duomenų, jog gaisras nukentėjusiosios name galėjo kilti dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ar netinkamo įrenginių naudojimo, elektros instaliacijos gedimų, byloje nenustatyta, Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Zenono Kozlovskio, atlikusio gaisravietės apžiūrą, konstatuota, kad gaisro priežastimi buvo aktyvi žmogaus veikla. Šią išvadą byloje papildo ir ta aplinkybė, jog 2022-03-14 į gaisro vietą atvykusiems ugniagesiams, greitosios medicinos pagalbos specialistams ir policijos pareigūnams T. B. pripažino, jog padegė gyvenamąjį namą, šią aplinkybę po įvykio jis pripažino ir nukentėjusiajai M. K. (t. I, b. l. 81), broliui E. B. (t. I, b. l. 114), broliui V. B. (t. I, b. l. 119).

Asmens sveikatos klinikos rašte nurodyta, kad T. B. nuo 1989 metų įrašytas į stebimų ir gydomų asmenų įskaitą. 1990 metais jam nustatyta diagnozė F20.0, nuo 1990 iki 2022 metų gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 7 kartus, nuo 2004 metų buvo gydomas priverstinai. Vaistų po stacionarinio gydymo T. B. nevartodavo, ligos remisija jam nenustatyta. Paskutinė hospitalizacija buvo 2022-02-03. Ambulatorinio gydymo atsisakė, paskutinis apsilankymas psichiatro kabinete buvo 2022-04-04 (t. II, b. l. 38).

2022-06-20 teismo psichiatrijos specialisto išvadoje nurodyta, kad T. B. dėl diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. II, b. l. 59).

2022-12-29 teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad T. B. psichikos liga susirgo 1989 metais, nuo 1990 metų jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu T. B. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu T. B. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Su T. B. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų bei šaukti jo į teismą, jis nesugebės būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, dėl savo psichikos būklės jis negalės atlikti bausmės, nesupras jos esmės ir tikslų. T. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu reiškėsi lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimas, aplinką jis suvokė ir vertino iškreiptai, todėl jo parodymus rekomenduojama vertinti kritiškai. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu T. B. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam reiškėsi lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimas – jo tuometinį elgesį sąlygojo lėtiniam psichikos sutrikimui būdingi patologiniai mąstymo, emocijų, valios sutrikimai, kurie trikdė jo gebėjimą suvokti savo elgesį ir numatyti jo pasekmes. Dėl konstatuojamo lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo T. B. šiuo metu taip pat negali suprasti savo veiksmų reikmės ir jų valdyti. (t. II, b. l. 81-86).

Teismo posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė Aurelija Survilaitė iš esmės patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytas išvadas, jog T. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurio aptariamo įvykio metu jis negalėjo ir šiuo metu negali suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Po gydymo T. B. tam tikri psichikos sutrikimo simptomai išliko.

Taigi, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog T. B. dėl savo psichikos būklės tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (BK 17 straipsnio 1 dalis), todėl daroma išvada, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas nepakaltinamas ir šiuo metu yra nepakaltinamas.

Asmeniui, teismo pripažintam nepakaltinamu, teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 straipsnio 2 dalis).

Pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte T. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertizės akte nurodyta, kad T. B. psichikos liga susirgo 1989 metais, nuo 1990 metų jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nuo 1993 iki 2019 metų T. B. 12 kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, į ligoninę dažnai atvežtas dėl neadekvataus, agresyvaus ar pavojingo elgesio. Remiantis medicininės dokumentacijos duomenimis, T. B. ambulatorinio gydymo rekomendacijų nesilaiko, ambulatoriškai skirtų vaistų nevartoja, dėl ko jo psichikos būklė pablogėja. 2022-03-14 – 2022-03-31 gydymo metu T. B. buvo agresyvus, stebėta psichozinė simptomatika, įtakojanti elgesį, kritiškumo stoka.

Poreikį T. B. stebėti stacionariai teismo posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė Aurelija Survilaitė patvirtino akcentuodama, kad medicininiai dokumentai rodo, jog T. B. nėra linkęs atsakingai ir sąžiningai vartoti vaistus, nėra kritiškas savo būklei. Jei vaistai nevartojami, liga progresuoja, psichikos būklė blogėja. Psichikos sutikimas netrukdo tvarkytis buityje. Ambulatorinis gydymas nepadėtų, nes savo ligai T. B. nėra kritiškas, o nereguliaraus vaistų vartojimo šiuo atveju nepakanka. Ambulatorinio stebėjimo sąlygomis reguliarus vaistų vartojimas nebūtų užtikrintas, nes T. B. gyvena vienas.

Ekspertės išvadą dėl T. B. stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis būtinumo papildomai patvirtina nukentėjusiosios M. K. parodymai apie tai, kad po paskutinio gydymo ligoninėje T. B. buvo išrašyti vaistai, tačiau jis vaistų nevartojo, sakė, kad yra sveikas, taip pat liudytojų V. B. ir E. B. parodymai apie tai, kad brolio T. B. gydymas daugeliu atveju buvo inicijuojamas priverstinai kviečiant policijos pareigūnus dėl jo žalingo ir pavojingo elgesio, nes pats T. B. atsakingai nesigydo, taip pat greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuota aplinkybė, jog 2022-03-13 T. B. greitosios medicinos pagalbos brigados specialistams nurodė, jog vaistų nevartoja, taip pat asmens sveikatos klinikos rašte nurodytos aplinkybės, jog T. B. nuo 2004 metų buvo gydomas priverstinai, o po stacionarinio gydymo vaistų nevartodavo, ligos remisijos jam nebuvo. Aplinkybę, jog T. B. yra linkęs ne tik nevartoti vaistų, bet ir neigti/nuslėpti turimą lėtinę psichikos ligą, patvirtina 2022-03-13 pranešimo registravimo duomenyse ir greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuota aplinkybė, jog greitosios medicinos pagalbos brigados specialistams T. B. jokių sveikatos sutrikimų neišsakė, nurodė, kad vaistų nevartoja, jaučiasi gerai, o policiją sugyventinė iškvietė dėl to, kad jis su ja susipyko (t. I, b. l. 4-7, 148, 149).

Taigi, įvertinus išvardintų aplinkybių visumą, darytina neabejotina išvada, jog T. B. nėra kritiškas savo ligai ir nėra motyvuotas reguliariai ir savarankiškai tirtis ir gydytis, kas iš esmės skatina tik turimo lėtinio psichikos sutrikimo progresavimą ir paūmėjimus, kurių metu T. B. elgesys yra pavojingas, todėl teismas taiko T. B. priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad po įvykio T. B. vieną kartą savarankiškai kreipėsi į gydytoją dėl psichikos sutrikimo gydymo, nėra pakankama konstatuoti, jog jo požiūris į turimą ligą pasikeitė. Kaip nustatyta byloje, T. B. šiai dienai gyvena vienas, tai yra be nuolatinės gydymo kontrolės, todėl ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nebus pakankama priemonė, siekiant visiškai eliminuoti T. B. pavojingą elgesį.

T. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus, panaikinama.

Skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Nutaria:

Pripažinti, kad T. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

T. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Skaitmeninę laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o T. B., nedalyvavusiam teismo posėdyje - nuo šios nutarties nuorašo išsiuntimo jam dienos, gali būti apskųsta apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.