- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-593-312-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Pavelas Frolovas, Stasys Punys
- Civilinis ieškovas
- S. B.
- Nuteistasis
- A. V.
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-593/2009
Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.2.7; 1.1.8.11; 1.2.4.1.
2009 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (A. V. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtosios laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y jis, 2008 m. balandžio 13 d., apie 1 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, peiliu dūrė S. B. į nugaros paviršių, kairę krūtinės ląstos pusę, padarydamas jam kūno sužalojimus - kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairės pusės nugariniame paviršiuje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtąja laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo jam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, nevertino jo asmenybės ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės paskyrimui.
Šalies argumentai
A. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo poziciją dėl jam pareikšto kaltinimo. Paaiškina, jog ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ne dėl to, kad būtų ketinęs išvengti baudžiamosios atsakomybės, o dėl to, jog nieko neprisiminė ir nenorėjo klaidinti pareigūnų. Dėl tos pačios priežasties negalėjo patvirtinti ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, duotų teisme.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad skiriant bausmę, visiškai nebuvo įvertinta apelianto asmenybė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. V. yra registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su tėvais, turi sveikatos problemų, nusikaltimą padarė neplanuotai, jokios išankstinės nuostatos neteisėtai elgtis neturėjo, dėl nusikaltimo padarymo gailisi, stengiasi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Skunde pažymima, kad nors apeliantas yra anksčiau teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimą.
Nuteistasis prašo įvertinti ir tai, kad nukentėjusiajam neatsirado nepataisomų ar sunkių padarinių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis negalėjo nurodyti nusikaltimo padarymo aplinkybių. Tokia nuteistojo pozicija paskirtosios bausmės dydžiui įtakos neturėjo.
Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog nuteistasis norėtų, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtų pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi.
Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nagrinėjamu atveju, iš paties apeliacinio skundo teiginių matyti, jog nuteistasis savo kaltę pripažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, pats nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo nurodyti, jokių nusikaltimo padarymo aplinkybių. Toks nuteistojo prisipažinimas padarius nusikaltimą, vertintinas kaip formalus, todėl jis negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kita vertus, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina konstatuoti ne tik tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir tai, kad jis gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog A. V. nedirba, yra baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, naują nusikaltimą, kuris yra priskiriamas prie sunkių, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis nėra linkęs elgtis socialiai, laikytis visuomenėje nusistovėjusios tvarkos, yra linkęs nusikalsti, todėl jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė, o nuteistojo atžvilgiu taikyti BK straipsnius, leidžiančius švelninti jam paskirtąją bausmę, nėra atitinkamuose straipsniuose numatytų sąlygų bei pagrindų. Pastebėtina, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytas šios bausmės vidurkis, todėl teigti, jog A. V. paskirta per griežta bausmė, nėra jokio pagrindo.
Apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė turėtų būti švelninama atsižvelgus į tai, kad jis yra registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su tėvais, turi sveikatos problemų, nusikaltimą padarė neplanuotai, jokios išankstinės nuostatos neteisėtai elgtis neturėjo, dėl nusikaltimo padarymo gailisi, stengiasi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Kolegija pastebi, kad nuteistasis darbo biržoje registruotas tik po nusikaltimo padarymo. (b. l. 161) Aplinkybė, jog nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais neapibūdina jo nei teigiamai, nei neigiamai, todėl bausmės skyrimui reikšmės neturi. Dar labiau švelninti paskirtąją bausmę, atsižvelgus į nuteistojo sveikatos problemas nėra tikslinga. Kaip jau minėta byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistasis galisi dėl nusikaltimo padarymo. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jis yra bent iš dalies atlyginęs nukentėjusiajam padarytą žalą.
Pažymėtina, kad iš tikrųjų, nors nusikaltimas ir nebuvo planuotas, tačiau jo padarymo aplinkybės (nuteistasis peiliu dūrė, užpuolimo nesitikėjusiam nukentėjusiajam, į nugarą, tokius veiksmus atliko be aiškesnės priežasties) rodo nuteistojo įžūlumą, atsainų požiūrį į esmines įstatymais saugomas vertybes.
Taigi, įvertinus visa, kas aptarta, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankami pagrindai švelninti nuteistajam paskirtąją bausmę.
Aplinkybė, kad nusikaltimu nukentėjusiajam nebuvo padaryta nepataisomų ar sunkių padarinių, taip pat nėra pakankamas pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, tuo pačiu sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo bausmės rūšies ir dydžio nustatymą, tačiau nagrinėjamu atveju, toks pažeidimas vertintinas, kaip formalus. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendis nėra keistinas.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, tenkinti apeliacinį skundą dėl jame nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.