Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Sigitos Vainauskienes, teiseju Vladislavo Lenciko, Viktoro Dovidaicio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, gynejui adv. Valdui Burneikiui, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios K. M. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-11-25 nuosprendžio, kuriuo K. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 1 metams 6 menesiams laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

Taip pat iš K. M. Vilniaus teritorines ligoniu kasos naudai priteista 14 770, 84 Lt (keturiolika tukstanciu septyni šimtai septyniasdešimt litu ir aštuoniasdešimt keturi centai) turtines žalos atlyginimo.

K. M. nuteista už tai, kad 2007-09-04 apie 15.30 val., budama neblaivi (2,48 promiliu), bute, esanciame Medžiotoju g. 52-2, Vilniuje, išgertuviu metu tycia viena karta dure peiliu V. G. i krutines sriti padarydama jam durtine – pjautine kiaurymine krutines lastos žaizda, lydima kraujo susikaupimu kaireje krutinpleves ertmeje, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdydama nukentejusiojo V. G. sveikata, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistoji K. M. teismo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-11-25 nuosprendi pakeisti, t.y. sušvelninti paskirta bausme neskiriant realaus laisves atemimo ir sumažinti priteista civilinio ieškinio suma. Nurodo, kad padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. Pasak apeliantes, nukentejusiojo sužalojimas buvo ivertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taciau tai neatitinka realios nukentejusiojo sveikatos bukles ivykio metu ir po jo. Pažymi, jog nukentejusysis „VUL Santariškiu klinikose“ gydesi tik tris paras, po ko grižo namo ir nebuvo jokiu pasekmiu, kurios atsirastu del sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nurodo, kad slauge klinikose gulinti nukentejusiji, po ivykio jie susitaike. Teigia, kad del šio sužalojimo nukentejusysis neprarado darbingumo, taip pat nebuvo kitu LR BK 135 str. 1 d. nurodytu padariniu, todel nusikalstama veika turi buti perkvalifikuota i LR BK 139 str. 1 d. Apylinkes teismas nepagristai netikejo nukentejusiojo teisiamajame posedyje duotais parodymais, kad jis smauge nuteistaja prašydamas durti peiliu, todel ji gindamasi netycia dure nukentejusiajam. Taip pat, pasak nuteistosios, teismas nepagristai netikejo ir jos duotais parodymais apie ivykio aplinkybes del butinosios ginties panaudojimo. Teismas neivertino, jog pats nukentejusysis jai nereiškia jokiu pretenziju, kad jie susitaike ir jis prisieme dali kaltes. Apeliacines instancijos teismui pripažinus, jog visgi padarytas sveikatos sutrukdymas yra sunkus, nusikalstama veika turetu buti kvalifikuota pagal LR BK 136 str. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus. Pasak apeliantes, iš byloje esanciu duomenu matyti, kad butent nukentejusysis išprovokavo konflikta ja smaugdamas. Ji buvo labai išsigandusi, susijaudinusi ir nesuvokdama savo veiksmu bei gindamasi netycia sužalojo nukentejusiji. Apeliantes nuomone, paskirtos bausmes dydis bei priteista civilinio ieškinio suma neatitinka sažiningumo ir protingumo kriteriju bei padarytos žalos dydžio. Prašo pritaikyti LR BK 39 str., taip pat atsakomybe lengvinancias aplinkybes (LR BK 59 str. 1, 2, 6, 9, 10 p.). Pažymi, jog turi legalu pragyvenimo šaltini, pastovia gyvenamaja vieta, globoja sunkiai sergancia I gr. invalide nerege seseri bei jos nepilnamete dukra. Nurodo, kad netycini nusikaltima padare pirma karta, nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti žala, taciau prašo sumažinti civilinio ieškinio dydi. Jos finansine padetis labai sunki ir priteista suma jai butu per didele našta, nes jos uždarbis yra minimalus.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistosios gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Nuteistosios K. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Del nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 135 str. 1 d.

Ivertinusi byloje esancius duomenis, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir konstatuoja, kad nuteistosios K. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. Butina salyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal mineto straipsnio 1 dali yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. LR BK 141 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo požymius apibudina Lietuvos Respublikos Vyriausybes ar jos igaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. isakymu Nr. V-298/158/A1-86. Ivertindamas veikos kvalifikacija pirmosios instancijos teismas remesi teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 6560/07 (01), kurioje nurodoma, kad V. G. nustatyta durtine – pjautine kiaurymine krutines lastos žaizda, lydima kraujo susikaupimu kaireje krutinpleves ertmeje, kad sužalojimas padarytas veikiant durianciai – pjaunanciu savybiu turinciu daiktu, galimai ivykio aplinkybese nurodytu laiku ir vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal minetu Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.6.9. punkta – krutines lastos ertmes ar pilvapleves ertmes kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organu pažeidimu, priskiriamas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tokiu atveju neturi reikšmes apeliantes skunde nurodytos aplinkybes, o butent, kad nukentejusysis del jam padaryto sužalojimo ligonineje gydesi tik trumpa laika, kad po sužalojimo neliko jokiu neigiamu padariniu, kad neprarado darbingumo. Del nurodytu motyvu apeliantes prašymas veika kvalifikuoti pagal LR BK 139 straipsni, t. y. kaip nesunku sveikatos sutrikdyma, atmestinas. Byloje teisingai nustatyta, kad V. G. del durtines žaizdos krutines srityje sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.

Savo skunde apleliante taip pat prašo kvalifikuoti jos veika pagal LR BK 136 str. , t. y. kaip sunku sveikatos sutrikdyma labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal LR BK 136 straipsni (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentejusiajam sunkiai sutrikdoma sveikata kaltininkui esant fiziologinio afekto busenos, kuria sukele neteisetas ar itin ižeidžiantis ji ar jo artima asmeni nukentejusiojo poelgis. Tokia busena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Neteisetas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininka ar jo artima asmeni nukreiptas priešingas teisei nukentejusiojo elgesys, kuris gali reikštis kesinimusi i asmens gyvybe, sveikata, turta, smugiu sudavimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurta ir pan. Sunkus sveikatos sutrikdymas pripažistamas padarytu staiga labai susijaudinus tuomet, kai jis ivyko tuoj po nukentejusiojo neteiseto ar itin ižeidžiancio kaltininka poelgio kaip greitas atsakas i tai. Jei nuo nukentejusiojo poelgio iki sutrikdymo praejo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks sutrikdymas paprastai negali buti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybes rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo busena daugeliu atveju jau buvo praejusi. Taigi veika pagal LR BK 136 straipsni gali buti kvalifikuojama tik nustacius, kad padaryta esant visoms salygoms: 1) neteisetu ar itin ižeidžianciu nukentejusiojo veiksmu buvimas, 2) staigus kaltininko susijaudinimas del tokiu nukentejusiojo veiksmu, 3) nedelsiant ivykdytas atsakas – sunkus sveikatos sutrikdymas. Nesant bent vienos iš šiu aplinkybiu kvalifikuoti veika pagal BK 136 straipsni negalima.

Byloje iš K. M. parodymu nustatyta, kad 2007 09 04 ji ir jos vyras, budami abu išgere, pradejo konfliktuoti. Vyras sudave jai su kede, o ji jam – i veida, veliau V. G. pradejo ja smaugti. Prieš tai ji pjauste pomidorus, todel rankoje turejo peili. Šiuo peiliu ir dure V. G.. Teismas garsino nukentejusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur nukentejusioji parode, kad su vyru dažnai konfliktuoja, kai abu buna išgere. 2007 09 04 taip pat buvo išgere, iš pradžiu tarp ju buvo žodinis konfliktas. Konflikto metu vyras pradejo metytis peiliais. Jie tarpusavyje dar labiau pradejo bartis. K. M. atsistojo, nes norejo išeiti iš kambario, kadangi atsibodo pyktis, tuomet vyras paeme taburete ir nestipriai sudave jai per nugara. Iš pykcio ir skausmo ji griebe nuo stalo peili, kuriuo pjauste užkanda prie degtines ir dure vyrui. Nesitaike i širdies sriti, tai nutiko atsitiktinai. Nenorejo vyro nužudyti, taip pasielge del nervinio streso. Tokiu budu konstatuotina, kad K. M. apie galimus neteisetus vyro veiksmus jam bunant išgerus žinojo iš ankstesniu konfliktu, taigi galejo numatyti toki savo vyro elgesi. V. G. veiksmai – sudavimas kede vertintini kaip neteiseti, taciau jau ir prieš ši veiksma, begeriant abiems alkoholinius gerimus, K. M. buvo itampos busenoje. Susijaudinimas nekilo staiga tik sudavus K. M. kede, konfliktiška atmosfera, taigi ir nervinio streso ar susijaudinimo busena buvo viso K. M. bendravimo su vyru metu.

Skunde apeliante taip pat tvirtina, kad nukentejusiji peiliu sužalojo gindamasi, nes pastarasis ja smauge, taciau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai tokia K. M. teisminio bylos nagrinejimo metu iškelta butinosios ginties versija atmete. Butinoji gintis – tai tokia situacija, kai žala padaroma ginant save, kita asmeni ir pan. nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi. Besiginanciojo veiksmai padarant žalos kitam asmeniui negali buti laikomi butinaja gintimi, kai pavojingas kesinimasis jau buvo atremtas ar pasibaiges ir besiginantysis tai suprato, todel aiškiai nebuvo reikalo gintis. Tokiu atveju atsakomybe už padarytus veiksmus atsiranda bendrais pagrindais. Byloje, iš K. M. parodymu nustatyta, kad nukentejusysis nestipriai sudave jai i nugara, o ji iš pykcio ir skausmo griebe nuo stalo peili ir dure nukentejusiajam. Tokios byloje nustatytos aplinkybes nurodo i tai, kad kaltininke veike nesant butinosios ginties situacijai. Iš jos parodymu aišku, kad nukentejusysis jai sudave tik karta, jo smugis buvo nestiprus. Po smugio, t. y., kai pavojingas kesinimasis jau buvo pasibaiges ir nuteistoji turejo galimybe imtis kitu priemoniu kilusiam konfliktui išspresti ar jo išvengti, pvz. išeiti iš kambario, kviestis pagalbos ar pan., ji dure savo vyrui peiliu i gyvybei pavojinga krutines sriti. Tokie kaltininkes veiksmai aiškiai neatitinka kesinimosi pobudžio ir pavojingumo.

Dauguma apeliacinio skundo argumentu susije su tuo, kad K. M. nurodo netycia sužalojusi nukentejusiji, taciau pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo veika pagal LR BK 135 str. 1 d., t. y. kaip tycini sunku sveikatos sutrikdyma. Kaltininke veike netiesiogine tycia, t. y. suvoke pavojinga nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad del jos veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, t. y. kad nukentejusiojo sveikata del durio peiliu i krutines sriti gali buti sutrikdyta sunkiai, ir nors tokiu pasekmiu nenorejo, taciau samoningai leido joms atsirasti.

2008 11 25 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendžiu Vilniaus teritorines ligoniu kasos (toliau VTLK) naudai priteista 14 770 litai 84 centai. Tokia suma priteista patenkinus VTLS ieškini, kuriame nurodoma, jog nukentejusiajam V. G. 2007 09 04 – 2007 09 10 VšI Vilniaus universiteto ligonines „Santariškiu klinikos“ buvo suteiktos asmens sveikatos priežiuros paslaugos: reanimacija (šios paslaugos bazine kaina 2643,00 balai), širdies chirurgija (šios paslaugos bazine kaina 10885,00 balai). Paslaugos kodai yra priskirti vad. Valstybines ligoniu kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 12 28 isakymu Nr. 1K-196 „Del valstybines ligoniu kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005 06 30 isakymo Nr. 1K-81 „Del asmens sveikatos priežiuros paslaugu ir sveikatos programose numatytu paslaugu, už kurias mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, klasifikatoriaus patvirtinimo“ pakeitimo“. Paslaugos bazine kaina nustatyta LR Sveikatos apsaugos ministro 2007 05 03 Nr. V-333 „Del privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lešomis apmokamu stacionariniu asmens sveikatos priežiuros paslaugu ir baziniu kainu sarašo patvirtinimo“. V. G. gydymo išlaidos sudare: reanimacija 2885,82 Lt, širdies chirurgija 11885,02 Lt, bendra suma – 14 770,84 Lt. Asmens sveikatos priežiuros paslaugu išlaidos buvo apmoketos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lešu. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žala, padaryta asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Prie VTLK ieškinio prideti jo dydi pagrindžiantys dokumentai. Taigi mineta suma iš kaltininkes K. M. priteista pagristai.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmes ruši ir dydi, nurode bausmes skyrimo motyvus, ivertindamas LR BK 54 str. 2 d. numatytu aplinkybiu reikšme: K. M. anksciau neteista, iki nusikalstamo padarymo dirbo. Buvo nustatyta viena jos atsakomybe sunkinanti aplinkybe, t.y. kad nusikalstama veika padare budama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, taciau nustatyta ir atsakomybe lengvinanti aplinkybe – nuteistosios veikai padaryti turejo itakos nukentejusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Teismas pagristai nepripažino kaltininkes atsakomybe lengvinancios aplinkybes, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamoji nurodo, jog gailisi padariusi nusikaltima, norint konstatuoti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybe lengvinancia aplinkybe, butina nustatyti abu momentus: ir kaltininko prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi. Ivertinus K. M. parodymus, darytina išvada, kad jie teisingi tik iš dalies. Tuo tarpu prisipažinimui padarius nusikalstama veika, kaip vienam iš BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinancios aplinkybes turinio elementui, vienas iš keliamu reikalavimu yra prisipažinimo išsamumas. Šiuo atveju dali padarytos nusikalstamos veikos kaltininke pateikia neteisingai, t. y. tikslu sušvelninti atsakomybe nurodo, jog nukentejusysis, jos vyras V. G. smauge ja prašydamas durti peiliu, ka ji gindamasi ir padare. Pirmosios instancijos teismas pagristai kaltinamosios parodymus vertino kaip prieštaringus ir nenuoseklius ir juos atmete. Ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamosios parodymai skyresi nuo duotu teisminio nagrinejimo metu. Tokia kaltinamosios pozicija parodo, jog ji nepripažista esminiu nusikalstamos veikos aplinkybiu. Taigi byloje buvo nustatytos ir kaltininkes atsakomybe lengvinancios, ir atsakomybe sunkinancios aplinkybes. LR BK 135 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra sunkus, jo sankcija numato vienintele laisves atemimo bausme. Teismas padare teisinga išvada, kad K. M. turetu buti paskirta žemesne nei sankcijoje numatytas vidurkis bausme. Kolegija, atsižvelgdama i pirmosios instancijos nuosprendyje nepaminetas aplinkybes, o butent i kaltininkes elgesi po nusikaltimo padarymo, t. y. i tai, kad ji po sužalojimo rupinosi nukentejusiuoju, slauge ji, kad nukentejusysis jokiu pretenziju jai neturi, taip pat atsižvelgdama i aplinkybes nurodytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: iki šio nusikaltimo padarymo K. M. nebuvo teista, nebuvo bausta administracine tvarka, dirbo, gailisi del nusikaltimo padariniu, daro išvada, kad sunkaus nusikaltimo padarymas nebuvo K. M. gyvenimo budo padarinys, juolab, kad kaip pripažinta teismo, veikos padarymui dideles itakos turejo provokuojantis paties nukentejusiojo elgesys. Kolegijos nuomone, K. M. skirtina artimesne sankcijos minimumui laisves atemimo bausme, nes vieneriu metu šešiu menesiu nuteistajai paskirta laisves atemimo bausme, atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, laikytina yra per griežta.

Apeliaciniame skunde nurodytas prašymas taikyti K. M. atžvilgiu LR BK 39 str. negali buti tenkinamas, nes K. M. pripažinta kalta padariusi tycini sunku nusikaltima, o ne baudžiamaji nusižengima ar neatsargu nusikaltima.

Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo nuosprendis keistinas dalyje del bausmes.

nuteistosios K. M. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2008 11 25 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendi dalyje del bausmes: už nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d., padaryma paskirti K. M. 7 (septynis) menesius laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2008 11 25. I bausmes laika iskaityti laikino sulaikymo laika nuo 2008 09 04 iki 2008 09 05, suemimo laika nuo 2008 09 05 iki 2009 03 20.