- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-301-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- U. P.
- Atsakovas
- IĮ „Aukštaitijos nekilnojamojo turto fondas“
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo U. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo U. P. ieškinį atsakovui IĮ „Aukštaitijos nekilnojamojo turto fondas“ dėl vartojimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir sumokėto avanso bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas U. P. 2009-10-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nesąžininga 2008-03-30 sutarties dėl nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo dėl avanso sumokėjimo, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo IĮ „Aukštaitijos nekilnojamojo turto fondas“ sąlygą, numatytą 4 punkte toje dalyje, kuri numato atsakovo teisę negrąžinti ieškovui sumokėto avanso, priteisti ieškovui iš atsakovo 13 000 Lt sumokto avanso, 163,84 Lt ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.)
Teismas konstatavo, kad teisinį išsilavinimą turintys asmenys reiškia ieškinį dėl sutarties sąlygos negaliojimo ir žino, kad nekilnojamam turtui mažmeninės taisyklės negalioja. Teismo teigimu, tarp šalių vyksta ginčas dėl nekilnojamojo turto pardavimo sąlygų, todėl vartotojo teises ginančios procesinės normos (CK 6.350 str. 1 d.) dėl alternatyvaus teismingumo netaikomos. Sutarties punkto pripažinimas nesąžiningu teisinių pasekmių ieškovui nesukurs. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi kreiptis į teismą pagal atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kadangi juridinių asmenų registre atsakovo buveinė yra (duomenys neskelbtini), tai ieškovas turi kreiptis į Ukmergės rajono apylinkės teismą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas U. P. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Šalies argumentai
1) pirmosios instancijos teismas netinkami kvalifikavo sutartinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir atsakovo. Ieškovas teigia, kad ieškinyje jis nurodė, jog tarp šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi, kadangi šalių sudarytoje sutartyje nėra esminių preliminariosios sutarties sąlygų, t.y. šalių susitarimo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį bei esminių pagrindinės sutarties sąlygų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo šalis siejo tarpininkavimo sutartiniai santykiai. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nes šios sutarties dalykas buvo nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, šalys susitarė tik dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. Apelianto nuomone, ieškovo ir atsakovo 2008-03-30 sudaryta sutartis tarpininkavimo paslaugų sutartis;
Žemesnės instancijos teismas
2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vartojimo sutarties dalyku gali būti tik kilnojamieji daiktai. Apeliantas, remdamasis CK 1.39 str. 1 d., vartotojo teisių apsaugos 2 str. 14 p., bei LAT praktika pažymi, kad jog tarp šalių 2008-03-30 sudaryta sutartis pasižymi visais vartojimo sutarčiai būdingais požymiais: tarpininkavimo paslaugas perka fizinis asmuo, paslaugos perkamos asmeniniams, bei šeimos poreikiams tenkinti, o paslaugas parduoda profesionalus verslininkas. Apeliantas, remdamasis LAT Senato apžvalga, daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis yra tarpininkavimo paslaugų vartojimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, ieškovas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas ir dėl šios priežasties nepagrįstai nusprendė, jog vartotojo teises ginančios procesinės normos dėl alternatyvaus teismingumo netaikomos;
3) dėl civilinės bylos teismingumo apeliantas pažymi, kad ieškovą ir atsakovą siejo būtent vartojimo sutartiniai santykiai. Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę pasinaudoti vartotojo teises ginančiomis procesinėmis teisės normomis, tame tarpe ir galimybe pasirinkti, kuriam teismui pareikšti ieškinį dėl vartojimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-06 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo U. P. ieškinį, pareikštą atsakovui IĮ “Aukštaitiijos nekilnojamojo turto fondas” dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir sumokėto avanso bei palūkanų priteisimo. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
Ieškinio priėmimas (tai reiškia civilinės bylos iškėlimą) sukelia tam tikrus materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, todėl ši proceso stadija yra labai svarbi, kaip ir ją reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamas taikymas.
Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 30 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Vienas tokių atvejų- šio straipsnio 11 d. numatyta galimybė ieškinį dėl vartojimo sutarčių pareikšti taip pat ir pagal vartotojo gyvenamąją vietą.
Remiantis bylos medžiaga, matyti kad nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs reikalavimą juridiniam asmeniui, kurio juridinių asmenų registre nurodytas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau spręsdamas, kad ginčo dalykas yra susijęs su vartojimo sutartimi, pasirinkęs alternatyvųjį bylos teismingumą, ieškinį pareiškė pagal savo – vartotojo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir nurodė, kad ieškovas turi kreiptis į Ukmergės rajono apylinkės teismą.
Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami kvalifikavo sutartinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir atsakovo. Tačiau su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar armuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-244/2003).
Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje pagrįstai nustatė tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, bei patikrino, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į tą teismą, kadangi sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, teismas negali tinkamai nustatyti, kokie sutartiniai santykiai sieja ieškovą ir atsakovą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog vartojimo sutarties dalyku iš principo gali būti ir nekilnojamieji daiktai, kaip antai, verslininkui pastačius gyvenamąjį namą ir pardavus jį fiziniam asmeniui, jo šeimos poreikių tenkinimui, tokia sutartis aiškiai būtų kvalifikuojama kaip vartojimo. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje sutarties vertinimas išeina už procesinio pobūdžio aplinkybių konsdtatvimo ribų, kadangi vienas iš argumentų,, ginčijant sutarties sąlygą dėl avanso, būtent ir yra tai, jog sutartis yra vartojimo. Taigi, ši aplinkybė sudaro įrodinėjimo dalyką byloje, sutarties pobūdis ieškinio priėmimo stadijoje nėra akivaizdus, nes iš sutarties sąlygų matyti, jog atsakovas sutartį sudarė su ieškovu kaip buto savininko (pardavėjo) atstovas (agentas), sutartimi neprisiimti įsipareigojimai iš atsakovo pusės atstovauti ieškovą, t.y. pagal sutarties tekstą atsakovas netapo ieškovo tarpininku. Vadinasi, aplinkybė, ar tokią sutartį galima kvalifikuoti kaip vartojimo, nėra akivaizdi ieškinio priėmimo stadijoje, ją reikia įrodinėti ir nustatinėti byloje, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas dėl sutarčių aiškinimo bei jų kvalifikavimo, todėl apeliantas nepagrįstai siekia, jog tokia aplinkybė būtų konstatuota jau ieškinio priėmimo stadijoje. Tik nagrinėjant bylą iš esmės, teismas gali išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, turi galimybę vertinti ieškinio pagrįstumą pagal suformuluotus reikalavimus ir ieškinio ribas ir tinkamai išnagrinėti bylą.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pareikštą ieškinį kaip neteismingą tam teismui, nes konstatuoti, jog egzistuoja Civilinio proceso kodekso 30 str. 11 d. numatyta alternatyvaus teismingumo sąlyga, ieškinio priėmimo stadijoje nėra pakankamai duomenų.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 4,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo iš ieškovo U. P. priteistina 4,15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo U. P. 4 (keturis) litus 15 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).