Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Virginijos Pluščiauskienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą tuo, kad 2025 m. balandžio 23 d. apie 16.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje bei šio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupėje su L. U. ir M. B., be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. P. ir E. O. atžvilgiu, o būtent: L. U. gyvenamojo namo viduje sudavė kumščiais tris smūgius gulinčiam ant lovos nukentėjusiajam A. P., dėl to nukentėjusysis iškrito iš lovos ant grindų bei, pakėlęs nuo grindų, suėmė jį rankomis už rūbų ir, stumdamas į nugarą, jėga išstūmė A. P. iš namo į kiemą, parvertė ant žemės, metė į nukentėjusįjį pagalius, akmenis, užvertė ant jo karutį ir tyčiodamasis juokėsi iš nukentėjusiojo; L. U. gyvenamojo namo kieme spyrė dešimt kartų nukentėjusiajai E. O. į galvą, kairę ranką, krūtinę, nugarą, išpylė ant jos kibirą išmatų; A. T. gyvenamojo namo viduje suėmė rankomis nukentėjusiąją E. O. už rūbų ir, stumdamas į nugarą, jėga išstūmė ją į namo kiemą, stūmė rankomis nukentėjusiąją namo kieme ir parvertė ją ant žemės, spyrė penkiolika kartų E. O. į galvą, kairę ranką, krūtinę, nugarą, išpylė ant jos penkis kibirus šalto vandens, bei, nukentėjusiajai atsistojus ir bandant išeiti iš kiemo, suėmė rankomis už jos rūbų ir, stumdamas rankomis, pargriovė ant žemės; A. T. gyvenamojo namo kieme metė į nukentėjusįjį pagalius, akmenis, užvertė ant jo karutį ir tyčiodamasis juokėsi iš nukentėjusiojo; M. B. gyvenamojo namo kieme tyčiodamasi juokėsi iš mušamo nukentėjusiojo bei spyrė dešimt kartų nukentėjusiajai E. O. į galvą, kairę ranką, krūtinę, nugarą. Tokiais bendrais savo tyčiniais veiksmais L. U., A. T., M. B. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du asmenis: nukentėjusiajam A. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – nosies kaulų lūžį, kaktos žaizdą, kaktos, akių sričių ir dešiniojo skruosto poodines kraujosruvas; nukentėjusiajai E. O. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – nosikaulių, pleištakaulio, kairiojo viršutinio žandikaulio, kairiojo stipinkaulio lūžius, kraujavimą iš nosies, kairės veido pusės poodinę kraujosruvą, lūpos žaizdą.

2. Be to, A. T. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, šios naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti bei, neteisėtai panaudodamas įgytą elektroninę mokėjimo priemonę ir šios naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

2025 m. balandžio 23 d. apie 16.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. paėmė be nukentėjusiosios E. O. žinios iš jos kuprinėje buvusios piniginės banko AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. 516793******9866, išduotą E. O. vardu, bei lapelį su užrašytu šios mokėjimo kortelės PIN kodu; vėliau, laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 23 d. 17.27 val. iki 2025 m. balandžio 24 d. 12.28 val., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus A. T. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, atsiskaitydamas parduotuvėje už prekes naudodamas E. O. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ,,Debit MC“ Nr. 516793******9866 bei šios mokėjimo kortelės PIN kodą, pateikė save kaip E. O., neteisėtai prisijungė prie banko AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos E. O. vardu, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo bei atliko šias finansines operacijas:

2025 m. balandžio 23 d. 17.27 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu apgaule įgijo 100 eurų;

2025 m. balandžio 23 d. 17.31 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo prekių už 53 eurus 97 centus;

2025 m. balandžio 23 d. 17.34 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo prekių už 11 eurų 38 centus;

2025 m. balandžio 23 d. 17.35 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo prekių už 43 eurus 58 centus;

2025 m. balandžio 23 d. 18.16 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo 80 eurų;

2025 m. balandžio 23 d. 18.18 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo prekių už 71 eurą 3 centus;

2025 m. balandžio 23 d. 18.20 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo prekių už 30 eurų 87 centus;

2025 m. balandžio 23 d. 18.24 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo prekių už 28 eurus 38 centus;

2025 m. balandžio 23 d. 19.23 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo prekių už 11 eurų 62 centus;

2025 m. balandžio 24 d. 12.26 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo 80 eurų;

2025 m. balandžio 24 d. 12.28 val. inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo 10 eurų;

tokiu būdu A. T. apgaule įgijo nukentėjusiajai priklausantį turtą – 520 eurus 83 centus.

3. Be to, A. T. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tuo, kad pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent: 2025 m. balandžio 23 d. apie 16.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. pagrobė nukentėjusiajai E. O. priklausantį 179 eurų 99 centų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), tuo padarė nukentėjusiajai E. O. 179,99 eurų turtinę žalą.

4. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu A. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 97-98).

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutartimi kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos (6 t., b. l. 110-113).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kaltinamojo A. T. gynėja advokatė Virginija Pluščiauskienė skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutartį ir palikti galioti kaltinamajam A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

6.1. Gynėja teigia, kad 2026 m. vasario 26 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jai paskambino kaltinamasis A. T. ir paprašė apskųsti nutartį dėl kardomosios priemonės pakeitimo į suėmimą, nes, kaltinamojo manymu, jis nėra gavęs jokio teismo šaukimo dėl atvykimo į teismo posėdžius, jis nežinojo, kada vyks teismo posėdžiai, kaltinamojo mama nėra pasirašiusi už jį teismo šaukimuose, jokie policijos pareigūnai jo neieškojo ir nebuvo atvykę į jo namus. Kaltinamasis teigia, kad dienomis dirba statybose, todėl savo gyvenamojoje vietoje nebūna, darbovietės adreso nežino. Pasiūlius atvykti į policijos komisariatą ir pasiimti teismo šaukimą, A. T. atsisakė, jokių rašytinių dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą į teismo posėdžius, nepateikė. Gynėjos teigimu, kaltinamasis A. T. mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta vien todėl, kad jis nėra gavęs iš teismo šaukimų ir nežinojo apie vykstančius teismo posėdžius.

7. Teismo posėdyje prokuroras Aivaras Povilaitis prašė kaltinamojo A. T. gynėjos Virginijos Pluščiauskienės skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Virginijos Pluščiauskienės skundas atmetamas.

8. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri skiriama tik tuomet, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių nurodytų būtinų sąlygų (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys), skiriant suėmimą turi būti nustatytas ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo taikymo pagrindų.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. T. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis yra kaltinamas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų E. O., A. P. parodymuose, specialistų išvadose, įvykio vietos, asmens, daiktų ir kitų objektų apžiūrų protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kituose baudžiamosios bylos rašytinėje medžiagoje užfiksuotuose duomenyse. Būtina pažymėti ir tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

10. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad kaltinamajam A. T. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais, tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

11. Apie tikimybę, kad įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo/kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima prieiti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. T. kaltinamas padaręs tris tyčines baigtas apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, iš kurių viena padaryta bendrininkų grupėje (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 8 punktas, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), už kurias sankcijose numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės iki 6 metų, taip pat dvi tyčines baigtas nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis). Galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis A. T., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir tai, kad A. T. 2011-2026 m. teistas 8 kartus, paskutinis nuosprendis įsiteisėjo po skundžiamos nutarties priėmimo – 2026 m. kovo 3 d., jis taip pat 2009 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu dar viena baudžiamoji byla nagrinėjama Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose, dominuoja turtiniai ir smurtiniai nusikaltimai, naujas nusikalstamas veikas jis galimai padarė nepraėjus nei dviem mėnesiams po laisvės apribojimo bausmės atlikimo (2025 m. vasario 14 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų duomenų registro) (5 t., b. l. 101-112), turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka (5 t., b. l. 121-129). Taip pat kaltinamasis, būdamas vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)), nuo 2025 m. vasario mėn. niekur nedirba (5 t., b. l. 131, Sodros registro duomenys), taigi neturi savarankiškų pakankamo dydžio pragyventi pajamų šaltinio, nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais – nėra sukūręs šeimos. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, šaukiamas eilę kartų neatvyko į Kelmės rajono policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui (5 t., b. l. 1-2, 25-26, 35-38, 46-49, 52-55), todėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu buvo nuspręsta A. T. atvesdinti (5 t., b. l. 39), o 2025 m. spalio 1 d. buvo paskelbta jo paieška (5 t., b. l. 50). Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams, kaltinamojo A. T. elgesys iš esmės nesikeitė ir jis slapstėsi nuo teismo – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2025 gruodžio 15 d. 9.00 val. buvo paskirtas teisiamasis posėdis, į kurį kaltinamasis A. T. neatvyko, kadangi pastarajam nebuvo galimybės įteikti teismo šaukimo (pašte per siuntos saugojimo terminą jis šaukimo neatsiėmė (6 t., b. l. 72)), į telefoninius skambučius neatsiliepė), todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo nutarta A. T. į kitą teisiamąjį posėdį 2026 m. sausio 22 d. 13.00 val. atvesdinti (6 t., b. l. 68-69). 2025 m. gruodžio 17 d. apylinkės teisme gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimas, kad pareigūnai negali atvesdinti A. T. į Raseinių rūmus, kadangi jis bus vesdinamas tą pačią dieną 13.30 val. į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus (6 t., b. l. 85). Susidarius tokiai situacijai, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartimi nutarta A. T. atvesdinti į kitą posėdį 2026 vasario 19 d. 09.00 val. (6 t., b. l. 94-95), tačiau 2026 m. vasario 19 d. buvo gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tarnybinis pranešimas, kad kaltinamojo A. T. atvesdinti nėra galimybės. Paaiškinta, kad vykdant atvesdinimą buvo paskambinta A. T. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandoma su juo susitarti, jog jis atvyktų į policijos komisariatą, iš kur būtų pristatytas į teismo posėdį, taip pat A. T. buvo informuotas, kad į teismo posėdį jis gali nuvykti savo iniciatyva. A. T. nurodė, kad į teismo posėdį nevyks, nes jis turi asmeninių reikalų, šiuo metu vartoja alkoholį ir ryte dar bus girtas. A. T. buvo paaiškinta, kad jis turi nebevartoti alkoholio, jog ryte būtų blaivus ir būtų galimą jį pristatyti į teismo posėdį. A. T. paaiškino, kad alkoholį ir toliau vartos, į teismo posėdį nevyks, savo buvimo vietos adreso nenurodė (6 t., b. l. 105). 2026 m. vasario 26 d. buvo gautas pranešimas, kad vykdant A. T. atvesdinimą jis nebuvo rastas – A. T. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), negyvena, į naudojamą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepia, tačiau nurodė, kad į teismo posėdį nevyks, nes turi asmeninių reikalų, taip pat savo dabartinės gyvenamosios vietos nepasakė ir slapstosi, vengia atvykti į teismo posėdį (6 t., b. l. 118). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 26 d. nutartimi buvo paskelbta A. T. paieška (6 t., b. l. 119-121). Todėl įvertinus minėtus duomenis, sprendžiama, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis A. T., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėta, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas). Visgi BPK 122 straipsnio 4 dalis numato, kad šiuo pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. T. kaltinamas padaręs tris apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, numatytas 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 8 punkte, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 178 straipsnio 5 dalyje. Taigi jo galimai padarytos nusikalstamos veikos nepatenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas ir iš skundžiamos nutarties aprašomosios dalies pašalinama nuoroda į suėmimo skyrimo pagrindą – pagrįstą manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

14. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, kai nustatoma, jog egzistuoja bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi, teisėjų kolegijai priėjus išvadą, kad kaltinamasis A. T., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pobūdį, sprendžiama, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pagrįstai pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą.

15. Kaltinamojo A. T. gynėja skunde aukštesniajam teismui akcentuoja kaltinamojo teiginius, kad jis nebuvo gavęs jokio teismo šaukimo dėl atvykimo į apylinkės teismo posėdžius, visgi iš skundo turinio taip pat matyti, kad gynėjai pasiūlius kaltinamajam A. T. pačiam atvykti į policijos komisariatą ir pasiimti teismo šaukimą, kaltinamasis atsisakė tą padaryti, jokių duomenų, pateisinančių jo neatvykimą į teismo posėdžius, nepateikė. Kaltinamojo teiginius, kad jis nežinojo, kada vyks teismo posėdžiai, policijos pareigūnai jo neieškojo ir nebuvo atvykę į jo namus, paneigia byloje esantys duomenys apie tai, kad apie bylos nagrinėjimo datas jam buvo pranešta telefonu bei šaukimai siųsti jo paties nurodytu el. paštu ir adresu, tačiau pats kaltinamasis pareigūnams nurodė, jog jis į teismo posėdžius nevyks, nes turi asmeninių reikalų, vartoja alkoholį, savo dabartinės gyvenamosios vietos nepasakė, o pareigūnams atvykus į paskutinę žinomą kaltinamojo gyvenamąją vietą, jis nebuvo rastas, telefonu nebuvo pasiekiamas (6 t., b. l. 105, 118). Nors kaltinamasis nurodė, kad yra dirbantis, tačiau konkrečių duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikė bei tvirtino nežinantis savo darbovietės adreso. Todėl skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia anksčiau išdėstytų aplinkybių visumos ir negali būti pagrindas panaikinti kaltinamajam A. T. paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę.

16. Neabejotina, kad suėmimas varžo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo skyrimą įtakojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, yra pagrįsta. Taip pat skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo taikymo terminas 3 mėnesiams nėra per ilgas, yra adekvatus bylos eigai ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

17. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo gynėjos skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Virginijos Pluščiauskienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutarties atmesti.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutarties aprašomosios dalies pašalinti nuorodą į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą – pagrįstą manymą, kad kaltinamasis A. T., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 4 dalyje.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.