Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-08 · Civilinė byla Nr. 2A-657-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-08
Bylos Nr.
2A-657-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
Atsakovas
G. A.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-657-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5, 42.8, 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjos Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovo atstovei J. S.,atsakovei G. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei G. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2008-06-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės G. A. 298,14 Lt skolą už šilumos energiją bei namo šildymo sistemos priežiūrą, 18,16 Lt delspinigių. Nurodė, kad jis teikė centralizuotą šilumą daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). 2001 m. atsakovė atsijungė nuo bendros centralizuotos daugiabučio namo sistemos ir įsirengė autonominį šildymą. Pagal pasirašytą atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr.2927782, atsakovė privalo kas mėnesį mokėti už suteiktas paslaugas, todėl nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. mokesčiai atsakovei už teikiamą šilumos energiją ir sistemų aptarnavimą buvo skaičiuojami pagal ieškovo specialistų apskaičiuotą 2,65 kv. m sąlyginį šildomą plotą, o nuo 2006 m. lapkričio mėn., įrengus name daliklinę šilumos paskirstymo sistemą, atsakovei mokesčiai yra skaičiuojami už 66,77 kv. m pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimą Nr.03-86, kuriuo patvirtintas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr.6, metodo Nr.6 C variantą. Kadangi atsakovė nuo 2006-07-01 iki 2008-04-30 už šilumos energiją mokėjo nereguliariai ir nepilnai, susidarė 289,14 Lt skola.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, t.y. priteisė iš atsakovės G. A. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 289,14 Lt skolą, 18,16 Lt delspinigių. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos, su atsakove 2005-10-10 buvo sudaryta nauja Pastato šildymo sistemų priežiūros sutartis Nr.2927782, nuo 2005-11-01 ieškovo sprendimu atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui nustatytas sąlyginis šildomas plotas – 2,65 kv. m. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. lapkričio mėn. buvo įrengta daliklinė šilumos paskirstymo sistema. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr.03-86 patvirtinta šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodika, apskaičiuoti už minėtam namui suteiktą šilumos energiją pasirinktas metodo Nr.6 variantas C, kadangi ne visi šilumos vartotojai yra centralizuotai tiekiamos energijos abonentai, šis metodas atitinka namo technines sąlygas, o kelių metodų tam pačiam namui taikymas nėra numatytas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo mokesčius nuo 2006-07-01 iki 2008-04-30 už atsakovei suteiktas paslaugas, delspinigius.

Šalies argumentai

Atsakovė G. A. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokios kategorijos bylose, CK 1.2, 6.156, 6.156, 6.383, 6.384 str., netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino 2005-10-10 pastato šildymo sistemos priežiūros sutarties Nr.2927782 5 p., kuriame aiškiai yra susitarta, kad sąlyginis šildomas plotas, už kurį turi mokėti atsakovė, yra 2,65 kv. m, gali keistis tokio ploto apmokestinimo tarifas, tačiau sutarties šalys nenumatė galimybės vienašališkai keisti sudarytos sutarties, galiojančios 10 metų, sąlygas. Teismo sprendimas suteikia visišką laisvę ieškovui savavališkai iš esmės pažeidinėti vartotojų teisėtus interesus, nes 2008 m. balandžio mėnesį ieškovas vienašališkai trečią kartą pakeitė mokesčio dydį ir dabar skaičiuoja mokesčius už visą 66,77 kv. m buto plotą maksimaliu 0,24 Lt tarifu. Sutinka, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti už suteiktą šilumos energiją po 0,53 Lt per mėnesį, t. y. 11,66 Lt už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2008-04-30. Ieškovas nepateikė kas mėnesį fiksuojamo įvadinio skaitiklio rodmenų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvadą, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-10-30 nutarimas Nr.03-86, skaičiuojant jai tenkantį mokestį už šilumos energiją, buvo taikomas teisingai. Teismas visiškai nenagrinėjo metodo taikymo teisingumo, pripažindamas minėtą metodiką teisėta ir teisinga pažeidė Konstitucijos 46, 109, 110 str., CK 1.3, 6.187, 6.188 str. 6 d., 6.189 str. 1 d., 6.193 str. 4 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad grindų šildymo faktas yra įrodytas, kad iki 2007 m. gruodžio mėn. galiojo Vilniaus miesto savivaldybės 2004-03-29 sprendimas Nr.535V, kurio pagrindu ieškovas privalėjo skaičiuoti grindų šildymo mokestį tiems asmenims, kurie įrengė šildomas grindis, kad namas, kuriame yra atsakovės butas, yra 4 laiptinių, todėl taikytinas koeficientas yra 0,14, o ne 0,18. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintas rekomendacinio pobūdžio metodas buvo taikomas neteisėtai, nes 1997-05-08 sutartyje yra ne jos parašas, ieškovas 2006-03-20 aktais nustatė, kad name, kuriame yra atsakovės butas, butų šildomas plotas yra padidintas, neaišku, ar nurodyta šiluminė laiptinės radiatoriaus galia, šilumos mazgo šiluminė galia atitinka tikrovę, nes jos skiriasi nuo žiniaraštyje nurodytų galių. Teismas neįvertino, kad ieškovas nevykdo namo administratoriaus sprendimų dėl atsakovės butui priskirtos šilumos energijos apskaičiavimo, kad ieškovas, skaičiuodamas mokestį už šilumą, sunaudotą bendrosioms patalpoms šildyti, visiems to paties namo gyventojams taiko 0,10 koeficientą, išskyrus atsakovę, kuriai taikomas 0,18 koeficientas. Teismas netinkamai nustatė, kad atsakovė delspinigius turi mokėti ir už mokesčius už šilumos tinklų aptarnavimą, ir už mokesčius už suteiktą šilumą, nes raštiškas susitarimas tarp šalių yra tik dėl mokesčio už šilumos tinklų aptarnavimą.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai nustatė ir išnagrinėjo visas bylai svarbias aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai nusprendė, kad ieškovas pagrįstai mokesčius atsakovės butui skaičiavo pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-12-30 nutarimu patvirtintą šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr.6 C variantą, pagrįstai sutarties pagrindu priteisė delspinigius. Apeliantė apeliaciniame skunde neįvertina aplinkybės, kad nuo 2006 m. lapkričio mėn. name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengta daliklinė sistema. Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad turi būti padidintas bendras namo plotas, nes kai kuriuose butuose įrengtos šildymo grindys, kadangi šildomos grindys įrengtos pažeidžiant Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių 37 p. reikalavimus, todėl jų šildymas turi būti atjungtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovo UAB „Vilniaus energija“ šioje byloje pareikštą ieškinį.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ teikia centralizuotą šilumą daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (T. 1, b. l. 7) matyti, kad atsakovei G. A. nuosavybės teise priklauso šiame name esantis 70,17 kv. m bendro ploto butas Nr. 7, kuriam šildymas tiekiamas iš centralizuotų sistemų. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės butas nėra šildomas iš centralizuotų sistemų, ieškovas mokesčius skaičiuoja pagal 1997-05-08 sutartyje Nr. 2927782 nurodytą atsakovės buto bendrą (naudingą) plotą - 66,77 kv.m.

Vilniaus šilumos tinklų įmonė, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovas, 1997-05-08 sudarė su atsakove G. A. atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr.2927782, kuria atsakovė įsipareigojo už buto šildymą ir karštą vandenį mokėti Vilniaus šilumos tinklų įmonei Vyriausybės nustatytomis kainomis pagal atsiskaitymo knygelę iki poataskaitinio mėnesio 15 d., jei Vyriausybė nėra nustačiusi kitų atsiskaitymo terminų (1 p.), atsiskaityti už buto šildymą pagal bendrąjį (naudingą) plotą, t. y. 66,77 kv. m, už karštą vandenį – pagal skaitiklių parodymus, o jų neturint – pagal normatyvinį kiekį vienam gyventojui, įrašant skaitiklio parodymus ir sumas į atitinkamą atsiskaitymo knygelės eilutę (2 p.) (T. 1, b. l. 9). Ši sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, nebuvo nuginčyta. Atsakovė nurodo, kad ji nepripažįsta šios sutarties, nes joje yra ne jos (atsakovės) parašas, tačiau atsakovė neginčijo šios sutarties. Pagal bylos duomenis atsakovė 2001 m. atsijungė nuo bendros, centrinės daugiabučio namo šildymo sistemos ir įsirengė autonominį šildymą (T. 1, b. l. 1, 21, 50). 2005-10-10 ieškovas ir atsakovė pasirašė Pastato šildymo sistemų priežiūros sutartį Nr. 2927782, kuria buvo susitarta, kad atsakovė, kuri turi 2,65 kv.m bendrojo ploto, mokės už pastato šildymo sistemų priežiūrą po 0,20 Lt be PVM už kvadratinį metrą bendrojo (sąlyginio) ploto per mėnesį, o ieškovas šia sutartimi įsipareigojo vykdyti pastato šildymo sistemų priežiūrą (aptarnavimą) (T. 1, b. l. 152-153). UAB „Vilniaus energija“ technikos direktorius M. B. (B.) ir komercijos direktorius R. G. patvirtino, kad atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), sąlyginis šildomas plotas yra 2,65 kv. m (T. 1, b. l. 11). Toks atsakovei priklausančio buto šildomas plotas nustatytas, atsižvelgiant į Projektavimo tarnybos vadovo ir inžinierės projektuotojos atliktus skaičiavimus, šilumos kiekis, tenkantis atsakovės butui, apskaičiuotas nuo bendro naudojimo šildomos laiptinės (T. 1, b. l. 12-13). 2006 m. spalio - lapkričio mėn. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengta daliklinė sistema. Atsakovė, kaip 565-osios daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau DNSB) pirmininkė, 2007-02-16 prašyme ūkio ministrui nurodė, kad šilumos paskirstymo sistema įdiegta gyventojų sutikimu, gyventojai dešimčiai metų su ieškovu sudarė šilumos tinklų priežiūros sutartis (T. 1, b. l. 60-61). Mokesčiai šiam daugiabučiam gyvenamajam namui, įrengus daliklinę šilumos apskaitos sistemą, paskirstomi pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr.O3-86 patvirtintas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 bendrąsias nuostatas (toliau Nuostatos), taikant metodo Nr. 6 C variantą. UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, 565 - oji DNSB 2006-06-02 pasirašė sutartis Nr.356-358 dėl šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo ir mokesčiams skaičiuoti pasirinko metodo Nr. 6 C variantą (T. 1, b. l. 51). Dėl to ieškovas UAB „Vilniaus energija“ nuo 2006 m. lapkričio mėn. mokesčius už atsakovės butui suteiktą šilumos energiją skaičiavo ne už aukščiau nurodytą 2,65 kv. m sąlyginį plotą, taikė koeficientą 0,18, numatytą Nuostatų 27.1.1 p. Atsakovė su tuo nesutinka, 2007-02-16 rašte ieškovui nurodė, kad 565-oji DNSB nesirinko metodo Nr.6 C varianto, apeliaciniame skunde nurodoma, kad rekomendacinio pobūdžio metodas taikomas neteisėtai. Taip pat atsakovė savo argumentus, kad ieškovas nepagrįstai skaičiuoja mokesčius šilumos energiją už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, grindžia tuo, kad 2007-03-02 bendrijos narių susirinkime gyventojai nusprendė, jog kiekis bendrųjų patalpų šildymui nuo centrinio šildymo atsijungusiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), turi būti skaičiuojamas pagal 2005-10-24 UAB „Vilniaus energijos“ technikos direktoriaus ir komercijos direktoriaus patvirtintą lentelę, t. y. už 2,65 kv. m sąlyginį plotą, kad ieškovas vienašališkai pakeitė šalių sulygtą apmokėjimo sistemą.

Atsakovės argumentai, kad ieškovas nuo to laiko, kai daugiabučiame gyvenamajame name buvo įrengta daliklinė šilumos apskaitos sistema, jai skaičiavo mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pagal Nuostatas, o ne pagal sutartį, sudarytą 2005-10-10, susitartą sąlyginį plotą, 2007-03-02 bendrijos narių susirinkime priimtą nutarimą, kad neteisėtai taikomas metodas Nr. 6 (C variantas), nepripažintini pagrįstais. Iš byloje pateiktų įrodymų, iš jų ir atsakovės, kaip buvusios 565 -osios DNSB pirmininkės, raštų matyti, kad daugiabučio namo bendrasavininkiai pasirinko minėtą metodą tam, kad būtų apskaičiuota sunaudota namui ieškovo tiekiama šilumos energija, kai buvo įrengta daliklinė šilumos apskaitos sistema. Iš pateiktų ieškovo su 565 - ąja DNSB pasirašytų sutarčių 2006-06-02 Nr.356 - 358 (T. 2, b. l. 18-21, 27-31, 35-38) matyti, kad šios sutartys buvo pasirašytos vadovaujantis Namo savininkų sprendimu 2006-03-08 (sutartyje Nr.357 ir Nr. 358 nurodoma 2006 m. kovo mėn.), protokolu, priimtu įstatymo nustatyta tvarka. Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutarties Nr.356 1.2 p. UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo naudoti įdiegtą ir Bendrijai (konkrečiam savininkui) perduotą naudoti paskirstymo sistemą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos energijai reguliuoti, mokėjimų už sunaudotą šilumą bei karštą vandenį skaičiuoti. Įdiegus paskirstymo sistemą skirstyti šilumą šildymui pagal paskirstymo metodą Nr.6, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr.03-86 (1.3 p.). Šiuo nutarimu patvirtintos Nuostatos, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Pagal minėtų Nuostatų 25 p. metodo Nr. 6 C variantas taikomas, kai ne visi šilumos vartotojai yra centralizuotai teikiamos šilumos abonentai; dalikliai įrengti ant mažiau kaip ½ pastato vartotojų nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo prietaisų. Šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad šis metodas buvo pasirinktas neteisėtai, kad nėra sąlygų, jog šis metodas galėtų būti taikomas. Taigi suvartotas kelių vartotojų pastate šilumos kiekis turi būti paskirstytas tokiomis metodikomis ar tvarkomis ir taip, kad visas pastate suvartotas kiekis būtų paskirstytas ir dėl jo atsiskaityta su tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-154/2004). Kadangi metodo taikymas susitartas minėtomis sutartimis, todėl daryti išvadą, kad ieškovas, apskaičiuodamas atsakovei sunaudotos šilumos kiekį, nepagrįstai taiko šį metodą, o turi taikyti 2005-10-10 Pastato šildymo sistemų priežiūros sutarties Nr. 2927782 sąlygas, apskaičiuoti mokesčius, atsižvelgdamas į plotą – 2,65 kv. m, kai yra visiškai kita šilumos apskaitos sistema, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Minėtų Nuostatų 27 p. nurodoma, kad šilumos kiekio dalis bendrojo naudojimo patalpų šildymui vartotojui, atsijungusiam nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, apskaičiuojama pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų šildymui dalies koeficientų (nurodomas apskaičiavimo būdas). 27.1 p. įtvirtinta, kad pastato šilumos vartotojų šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas nustatomas: pagal šio metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, atsižvelgiant į laiptinių skaičių nurodytas koeficientas (27.1.1 p.); pagal pastato energetinio audito duomenis (27.1.2 p.) arba vartotojų sprendimu (27.1.3 p.). Nuostatų 27.1.1 p. yra nustatytas koeficientas 0,18, kuris yra taikomas atsakovei, t. y. koeficientas, kuris numatytas, jei name yra 2 laiptinės.

565-osios DNSB susirinkimo 2007-03-02 protokolo 12.1.4 p. nurodyta, kad nuspręsta, jog kiekis bendrųjų patalpų šildymui nuo centrinio šildymo atsijungusiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (atsakovės butui), skaičiuojamas pagal lentelę, kurią 2005-10-24 patvirtino UAB Vilniaus energija“ technikos direktorius M. B. (B.) ir komercijos direktorius R. G.. Iš šios lentelės matyti, kad buvo apskaičiuotas sąlyginis šildomas plotas – 2,65 kv. m, skaičiavimas atliktas remiantis Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, STR 2.09.02:1998 „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“, STR 2.09.04:200 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“, STR 2.05.01:1999 „Pastatų aitvarų šiluminė technika“, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis 2000-01-12 (T. 1, b. l. 11-13). Iš atliktų skaičiavimų matyti, kad jie visiškai neatitinka metodo Nr. 6 C varianto skaičiavimo sąlygų, lentelėje nėra nurodomas koeficientas. Iš Nuostatų 27 p. matyti, kad turi būti nustatytas pastato šilumos vartotojų šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas tam, kad būtų teisingai išskirstyta visam pastatui patiekta ir sunaudota šilumos energija tarp jos vartotojų (butų savininkų). Kadangi daugiabučio namo bendrasavininkiai (vartotojai) nenustatė minėto koeficiento, kuris turėtų būtų taikomas vartotojui, atsijungusiam nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, todėl ieškovas pagrįstai nesirėmė minėtu 565-osios DNSB sprendimu kaip vartotojų sprendimu, numatytu Nuostatų 27.1.3 p. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog daugiabučio namo bendraturčiai yra atsidaliję bendrojo naudojimo patalpas ar nusistatę bendrojo naudojimo patalpų dalis, kurios jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,65 kv. m laiptinės. Šilumos ūkio įstatymo 25 str. (redakcija, galiojusi 2006-07-01 - 2008-04-30) numatė, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 565-osios DNSB susirinkimo 2007-03-02 protokolo 12 p. nurodyta šilumos paskirstymo tarp šilumos vartotojų tvarka nebuvo suderinta su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri prižiūri šilumos ūkio rinką, tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas (T. 1, b. l. 249-250, 252).

Be to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apeliacinės instancijos teismui 2009-07-16 nurodė, kad atsakovei priklausančiam butui, atsijungusiam nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, šilumos kiekio dalis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, priklauso nuo šio buto dydžio ir šilumos kiekio dalies, kuri nustatoma pagal minėtame metode pateiktą rekomendaciją (0,18). Visiems kitiems šio pastato butams, kurie šildomi centralizuotai tiekiama šiluma, šilumos kiekio dalis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, neišskiriama – ji tolygiai pasiskirsto reguliuojamuose ir nereguliuojamuose sąnaudose, apskaičiuojamose pagal Nuostatų 31-32 p. Bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir reguliuojamų ir nereguliuojamų sąnaudų prasmė bei jų nustatymo proporcijos skiriasi, todėl atsakovės argumentas, kad ieškovas nevykdo namo administratoriaus sprendimų dėl atsakovės butui priskirtos šilumos energijos apskaičiavimo, kad ieškovas, skaičiuodamas mokestį už šilumą, sunaudotą bendroms patalpoms šildyti, visiems to paties namo gyventojams taiko 0,10 koeficientą, išskyrus atsakovei, kuriai taikoma 0,18 koeficientas, yra nepagrįstas (T. 1, b. l. 249-250). Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi atsakovės G. A. skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2008-03-19 sprendimo (T. 1, b. l. 19-28), 2008-04-29 sprendime nurodė, kad metodo Nr. 6 C variantas gali būti taikomas daugiabučiam gyvenamajam namui, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, nes G. A. yra atsijungusi nuo centrinės namo šildymo sistemos, o kiti namo gyventojai - ne. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr.O3-121 patvirtintomis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėmis, paskirstymo metodai nustatomi šios komisijos rekomenduojamais ar su ja suderintais paskirstymo metodais (8 p.), o toks metodas, kokį nurodo G. A., nėra suderintas su komisija. Taip pat konstatavo, kad vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., CK 4.82 str. 1, 3, 5 d. G. A. už šildymo, karšto vandens sistemos priežiūrą turi mokėti pagal jai nuosavybės teise priklausantį 66,76 kv. m bendrą buto plotą. Byloje nėra duomenų, kad šis Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas būtų apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad namas yra 4 laiptinių, todėl turėtų būti taikomas koeficientas 0,14, tačiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokią išvadą, ji nepateikė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo suteikta galimybė šalims teikti papildomus įrodymus, susijusius su laiptinių skaičiumi. Atsakovė pateikė kompaktinį diską su nuotraukom ir filmuota medžiaga apie tai, kaip atrodo sujungti daugiabučiai namai. Šis įrodymas nepatvirtina, kad daugiabutis namas, kuriam tiekiama šilumos energija, yra techniškai suformuotas taip, kad turi 4 laiptines. Ieškovas pateikė 2009-07-23 aktą Nr. 30 „Dėl 565-DNSB (duomenys neskelbtini) laiptinių skaičiaus“, kurį pasirašė 565 - osios DNSB valdybos pirmininkė O. R. ir UAB „Vilniaus energija“ atstovė, ir kuris patvirtina, kad gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra po vieną laiptinę kiekviename name, šilumos punktas ir vidaus šildymo sistema yra bendra abiems namams (T. 2, b. l. 44). Dėl to darytina išvada, kad yra 2 laiptinės, o ne 4 laiptinės, ir bendras šilumos punktas, pagrįstai taikomas koeficientas O,18.

Atsakovė taip pat nurodo, kad name asmenys yra įsirengę šildomas grindis, arba pasididinę butų plotus, sujungdami kambarius su balkonais, dėl to yra padidėjęs šildomas plotas, o ieškovas mokesčius už šilumos energiją, suvartotą grindims šildyti, paskirsto visiems gyventojams. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė aktus (T. 1, b. l. 131-141). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad namo plotas yra tikslus, ieškovas neturi pagrindo didinti bendrąjį namo plotą, kadangi butų vonių patalpose šildomos grindys yra įrengtos pažeidžiant Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių 37 p. Valstybinė energetikos inspekcija 2008-03-19 sprendime (T. 1, b. l. 36-37) nurodė, kad butų vonių patalpose šildomos grindys yra įrengtos pažeidžiant Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių 37 p., todėl turi būti atjungtos nuo karšto vandens tiekimo sistemos Bendrijos sprendimu, buto padidinimas prijungiant balkoną yra rekonstrukcija, todėl tam yra būtini Bendrijos ir kitų institucijų leidimai. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad daugiabučio namo bendraturčiai teisėtai pasididino butų plotus, įsirengė šildomas grindis, kad padidinti butų plotai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas turėtų skaičiuoti kitokį šildomą plotą, yra nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad nepagrįstai buvo apskaičiuoti delspinigiai už tiektą šilumos energiją, nes nėra raštiško susitarimo, tačiau 1997-05-08 sutartyje, kurios pagrindu tiekiama šilumos energija, yra nurodytas susitarimas dėl delspinigių mokėjimo (8 p.). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad šis sutarties punktas buvo pakeistas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjos Romualda JanovičienėDalia Kačinskienė