- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-08
- Bylos Nr.
- N1-172-725/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- A. U., O. U.
- Kaltinamasis
- R. Ž.
sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui T. D., nukentėjusiesiems A. U., O. U., VTAS atstovei S. Č., kaltinamajam R. Ž., jo įstatyminiams atstovams N. Ž., R. Ž., gynėjui advokatei D. J.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž., būdamas nepilnametis, 2011-04-09 apie 18.00 val. viešoje vietoje, prie prekybos centro „Express Market“, esančio Veiverių g. 112, Kaune, esančio visuomeninio transporto sustojimo, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojant fizinį smurtą, t.y. bendrai suduodami nukentėjusiajam nepilnamečiui A. U. ne mažiau kaip pora kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami apatinio žandikaulio 1, 2, 3 dantų išmušimą iš alveolinio kaulo ir dantų lanko dešinėje pusėje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą - nukentėjusiajam A. U. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną “Sony Ericson W 580“, IMEI Nr. 35348020016642, 200 litų vertės
Kaltinamasis R. Ž. neprisipažino padaręs nusikaltimą, parodė, kad įvykio metu Aleksoto mikrorajone net nebuvo. Tą dieną mama dirbo, o kai mama dirba, tomis dienomis, kad namuose nebūtų vienas, kaltinamasis būna pas tėtį ir brolį, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu mokinosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, kuri yra Aleksote. 2011 m. balandžio 9 d. buvo savaitgalis. Daugiausia savaitgalius jis praleidžia pas tėtį. Ten turi draugų ir būna su jais toje vietoje. Aleksote gyvena neseniai, draugų nelabai turi, bendrauja tik su klasiokais. Telefoną turi asmenišką. Būna kartais, kad valandai ar dviem telefonas būna pas mamą, kartais pasinaudoja brolis, kai kaltinamasis būna pas jį.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jo kaltė įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2011 m. pavasarį, šeštadienį apie 16-17 val., šviesiu paros metu ėjo į „Express Market“ parduotuvę, esančią Veiverių g. Stotelėje matė grupelę jaunuolių. Nuo stotelės iki parduotuvės yra 5 m atstumas. Apsipirkęs grįždamas namo, nukentėjusysis ėjo pro minėtus jaunuolius. Tuo metu jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, žiūrėjo į nukentėjusįjį ir susidarė įspūdis, kad jie laukia nukentėjusiojo. Priėjus prie jų, pastarieji nukentėjusiojo paklausė, kodėl pastarasis žiūrėjo, apstojo nukentėjusįjį ir pradėjo mušti. Vaikinų klausimą nukentėjusysis suprato kaip prisikabinimą. Nuo smūgių nukentėjusysis buvo parkritęs. Pirmi smūgiai buvo į smakrą, nukritus - spardė į šonus, bet nedaug. Nukentėjusysis prarado orientaciją. Jaunuoliams nuėjus nuo nukentėjusiojo, pastarasis atsistojęs pradėjo bėgti. Atsisukęs pamatė, kad R. Ž. laikė nukentėjusiojo telefoną ir su draugais jį apžiūrinėjo, matė, kaip R. Ž. atsitūpė ir paėmė nukentėjusiojo telefoną. Nukentėjusiojo telefonas buvo „Sony Ericson W 580“. Nuo pirmo smūgio į smakrą, kurį sudavė R. Ž., nukentėjusysis prarado orientaciją, bet sąmonės neprarado. Smūgių neskaičiavo, mušė jį trise. Policijoje kaltinamąją tikrai atpažino iš veido bruožų – R. Ž. išsiskiria veido bruožais, kuriuos nukentėjusysis ir įsiminė. Įsiminė ir kitus vaikinus.
Nukentėjusioji O. U. parodė, kad 2011-04-09 apie 17-18 val. sūnus išėjo į parduotuvę. Grįžo labai greitai, kruvinais baltiniais, pasakė, kad jį sumušė iš matymo matyti jaunuoliai, bet ne pažįstami, pavogė telefoną. Sūnaus paklausė, ko jis žiūri, ir pradėjo spardyti. Vakarop sūnui pradėjo skaudėti. Nuvažiavus į traumatologinį skyrių, nustatė, kad žandikaulis sulaužytas nebuvo. Bet kitą dieną sūnui ir toliau skaudėjo, taip pat sūnus pasakė, kad jam juda dantys. Jie kreipėsi į mokamą odontologijos įstaigą. Visą vasarą sūnus vaikščiojo pas gydytojus, teko važiuoti į klinikas. Jam klibėjo keturi dantys. Trys dantys prigijo. Pareiškė ieškinį sūnaus interesais. Telefonas kainavo apie 200 Lt, odontologui išleido apie 700 Lt. Materialinė žala 900 Lt, ją prašo priteisti. Kita suma sudaro moralinę žalą. Sūnus pergyveno dėl įvykio. Visą vasarą sūnus niekur nevažiavo. Porą kartų per mėnesį lankėsi pas odontologą. Po įvykio sūnus vienas bijojo eiti į parduotuvę. Visą vasarą jautė baimę. Visą vasarą reikėjo rinkti tinkamą maistą. Dar iki šiol neaišku, ar atsistatė paskutinis dantis. Moralinė žala padaryta dviem asmenims: jai ir jos sūnui, abiems po 2000 Lt. Dėl įvykio ji pergyveno, buvo blogai su širdimi, dėl ko kreipėsi pas gydytojus, tačiau jiems nepaaiškino, kad pergyvenimai dėl vaiko. Užpuolikus sūnus pavadino „treninguotaisiais“. Konkrečiai su sūnumi nesiaiškino, kaip minėti asmenys buvo apsirengę.
Liudytojas R. Ž. parodė, kad apie įvykį sužinojo, praėjus gal keletui mėnesių, vasaros metu. Tuo metu R. Ž. mama dirbo. Kai ji dirbdavo, sūnus R. Ž. būdavo pas liudytoją (tėvą). Tos konkrečios dienos liudytojas neprisimena. Tuo metu nebuvo geri orai ir nebuvo, kur teiti. Geriausias užsiėmimas sūnui liudytojo namuose yra kompiuteris, tačiau prie jo sėdi ne visada. Sūnui viešint pas liudytoją, jis taip pat būna namuose. Jai tuo metu kur nors iškeliauja, tai visi kartu ar dviese. Tuo metu sūnus turėjo savo telefoną. Viešėdamas pas liudytoją, sūnus kartais išeina į laiką, ten turi draugų. Tačiau ilgesniam laikui neišeina – pusvalandžiui-valandai, išeina trumpam.
Liudytojas E. Ž. parodė, kad įvykio dieną brolis R. Ž. buvo pas jį su tėvu - (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepamena, ką tą dieną jie veikė, bet buvo namie. Apie įvykį sužinojo tik tada, kada gavo šaukimą į policiją. Tuo metu mama dirbo. Kai mama dirba, brolis būna namie pas tėvą. Liudytojas tuo metu taip pat sėdi namie ir prižiūri brolį. Būna, kad kažkuris ir išeina. Ten, kur tėtis gyvena, brolis turi draugų, todėl kartais išeina su draugais. Liudytojas taip pat eina kartu, nes draugai yra bendri. Būna, kad brolis ir vienas eina pas draugus. Išeina po valandą, po dvi. Nebūna, kad pastoviai sėdi kambaryje. Brolis tuo metu turėjo savo net du telefonus. Nebuvo kažkuris telefonas bendras. Turėjo „Nokia“ ir „Sony Ericsoon“. Brolis telefoną nešiojasi su savimi. Nebūna, kad būdami tose pačiose patalpose rašytų vienas kitam žinutes. Nebuvo tokio atvejo, kad brolis, būdamas pas tėvą, būtų pasišalinęs 3-4 val.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie Veiverių g. 112, Kaune (1 t., b.l. 11-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad A. U. konstatuota apatinio žandikaulio 1, 2, 3 dantų išmušimas iš alveolinio kaulo ir dantų lanko dešinėje pusėje, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku – 2011-04-09 (1 t., b.l. 26-27).
2011-06-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole konstatuota, kad nukentėjusysis A. U. atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 3, t.y. R. Ž., kaip vaikiną kuris įvykio metu pirmas jam sudavė į veidą, vėliau spardė su kitais dviem vaikinais, taip pat nukentėjusysis matė, kad jis rankose laiko jo mobilaus ryšio telefoną. Šį vaikiną nukentėjusysis atpažino pagal bendrus veido bruožus, akis ir kategoriškai tvirtina, kad tai tas pats vaikinas, tuo neabejoja (1 t., b.l. 49-50).
2011-09-05 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis A. U. atpažino R. Ž. kaip asmenį, kuris įvykio metu jį sumušė bei pagrobė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, nurodė, kad minėtą asmenį atpažino iš veido bruožų, kuriuos gerai įsidėmėjo (1 t., b.l. 73-75).
2011-11-11 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu A. U. parodė vietą Veiverių g. prie pastato 108 ant šaligatvio ir paaiškino, kad toje vietoje jį užpuolė nukentėjusiojo atpažintas R. Ž., sumušė bei pasisavino nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson“ (1 t., b.l. 41-44).
Iš SIM kortelės (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinių matyti, kaip R. Ž. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas 2011-04-09: 15.45 val. jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Bitė GSM“ bazinės stoties Nr. MOB02A ryšiui su kaltinamojo mamos N. Ž. telefonu; 17.48 val. – jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Bitė GSM“ bazinės stoties Nr. MOB02A su kaltinamojo brolio telefonu; 17.50 val. – jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Bitė GSM“ bazinės stoties Nr. KNO25B; 17.51 val. iki 17.57 val. – jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Bitė GSM“ bazinės stoties Nr. MOB02A, iš kurių vienas ryšis buvo su kaltinamojo brolio telefonu; 18.08 val. ir 18.09 val. jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Bitė GSM“ bazinės stoties Nr. KNO67C ryšiams su kaltinamojo brolio ir mamos telefonais; nuo 20.31 iki 20.43 val. jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Bitė GSM“ bazinės stoties Nr. MOB02A , iš kurių vienas ryšis su kaltinamojo mama (1 t., b.l. 58-60).
Iš UAB „Bitė Lietuva“ rašto matyti, kad celė Nr. MOB02A yra S.Dariaus ir S.Girėno g. 42, Kaune, celė KN025B yra J.Gruodžio g. 12, Kaune, celė KN067B yra Europos pr. 91, Kaune, celė KN068B yra Kalvarijos g. 28D, Kaune (1 t., b.l. 136).
Nors kaltinamasis R. Ž. nepripažino padaręs nusikaltimą, teigdamas, kad įvykio metu toje vietoje net nebuvo, tačiau šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiojo A. U. parodymai. Nukentėjusysis A. U., nupasakojęs jo užpuolimo, telefono pasisavinimo aplinkybes, patvirtino, kad jį užpuolusių asmenų tarpe buvo ir R. Ž.: šis asmuo nukentėjusiajam sudavė pirmą smūgį į smakrą, po ko mušė su kitais asmenimis, taip pat R. Ž. laikė nukentėjusiojo telefoną ir su draugais jį apžiūrinėjo. Nukentėjusysis R. Ž. atpažino vykstančio atpažinimo pagal įtariamo asmens nuotrauką metu, vėliau asmens parodymo atpažinti metu: nukentėjusysis buvo tvirtai įsitikinęs, kad jo atpažintasis asmuo, kaip matyti iš protokolų – tai R. Ž., ir buvo tas asmuo, kuris nukentėjusiajam sudavė pirmą smūgį, mušė su kitais asmenimis, laikė nukentėjusiojo telefoną. Nukentėjusysis šį asmenį atpažino iš veido bruožų, kuriuos gerai įsidėmėjo. Nors nukentėjusysis ir negalėjo nurodyti pagal būtent kokius veido bruožus jis įsiminė R. Ž., tačiau kaltinamasis neturi kažkokių ypatingų ar išskirtinių požymių veide ar kurioje kitoje matomoje vietoje, kurie kristų į akis ir galėtų būti tuo požymiu, pagal kurį toks asmuo lengvai būtų identifikuojamas. Tačiau nukentėjusiojo atmintyje išliko kaltinamojo veido atvaizdas, kurį nukentėjusysis neabejodamas ir parodė atpažinimo metu. Nukentėjusysis ir bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat patvirtino, kad R. Ž. neabejotinai yra vienas iš prieš nukentėjusįjį nusikaltimą padariusių asmenų. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra vienodi, nuoseklūs, logiški tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis jokių priešiškumų su kaltinamuoju iki įvykio nėra turėjęs, taigi ir neturėjo jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Teismas laiko, kad neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais dar ir dėl tos aplinkybės, kad kaltinamojo R. Ž. telefonas tiek iki įvykio ir po jo, tiek maždaug paties įvykio metu jungėsi prie UAB „Bitė GSM“ bazinių stočių, esančių Aleksoto mikrorajone: S.Dariaus ir S.Girėno g. 42, Europos pr. 91, Kalvarijos g. 28D, Kaune, vieną kartą visiškai prie minėto mikrorajono esančio bokšto J.Gruodžio g. 12, Kaune, tai yra veikė būtent tame mikrorajone, kuriame buvo padarytas nusikaltimas, o ne Baršausko gatvės, kur tuo metu, pasak kaltinamojo, jo artimųjų parodymų, turėjo būti kaltinamasis, rajone. Iš kaltinamojo, jo artimųjų parodymų matyti, kad šeimos nariai kiekvienas turėjo savo telefonus ir jais patys naudojosi. Nors kaltinamojo šeimos nariai: liudytojai R. Ž., E. Ž. tvirtino, kad įvykio dieną, kai kaltinamojo mama dirba, kaltinamasis vieši pas tėvą ir brolį, gyvenančius Baršausko gatvėje, tačiau minėti asmenys yra labai artimi kaltinamajam asmenys, taigi, jie yra suinteresuoti padėti savo šeimos nariui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vis tik minėti asmenys tiksliai įvykio dienos neatsiminė, ką tuo metu pas juos veikė kaltinamasis irgi negalėjo nupasakoti, jie tik tvirtino, kad paprastai kaltinamasis, mamai dirbant, laiką leidžia pas tėvą namuose, tačiau taip pat patvirtindami, kad kaltinamasis ne tik laiką leidžia patalpoje, bet ir išeina į lauką susitikti su draugais, susitinka su draugais ir be tėvo ar kito brolio dalyvavimo, būna, kad su draugais būna ir valandą, ir dvi. Taigi liudytojų R. Ž., E. Ž. parodymai nepaneigė nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, taip pat nepatvirtino ir kaltinamojo nurodytos versijos.
Patį užpuolimo, smurto naudojimo, telefono praradimo faktą taip pat patvirtina nukentėjusioji O. U., specialisto išvada, kiti rašytiniai įrodymai.
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog R. Ž., veikdamas bendrai su kitais asmenimis, panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, ko pasėkoje pasisavino nukentėjusiojo turėtą mobiliojo ryšio telefoną. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų kaltinamojo bei kartu veikusių asmenų veiksmų akivaizdu, kad jie veikė sutartinai – kartu pripuolę prie nukentėjusiojo, sutartinai jį mušė, vėliau apžiūrinėjo pasisavintą telefoną. Nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusysis savo daiktą prarado, taigi akivaizdu, kad pagrobtu turtu kaltinamasis bei su juo buvę asmenys elgėsi pagal savo valią. Tokiu būdu kaltinamasis R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.
Kaltinamasis R. Ž. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2011-09-12 charakteristikoje nurodoma, kad mokinys neturi mokymosi motyvacijos, sąmoningai nesimoko, be priežasties praleidžia daug pamokų, dėl tokio elgesio mokinys keturis kartus svarstytas, tačiau išvadų nedaro; jei sėdi pamokoje, tai nieko nedirba, dažnai net neatsineša mokymosi priemonių, linkęs trukdyti pamokas – garsiai kalba apie pašalinius dalykus, nesusijusius su mokslu, keikiasi, netgi agresyviai puola mušti klasės draugus; tėvai išsituokę, sūnaus elgesiu ir mokymusi nesidomi, į klasės tėvų susirinkimus nevaikšto, dažnai į klasės auklėtojos skambučius neatsiliepia, mama, kaip pastebėta, sūnaus elgesiui įtakos neturi (1 t., b.l. 87), priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS rašte nurodoma, kad R. Ž. šeima skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje nėra registruota, pats R. Ž. žinomas skyriaus specialistams, kaip socialinės rizikos grupės vaikas, darantis teisės pažeidimus, N. Ž. bausta administracine tvarka keturis kartus dėl sūnaus padarytų įstatymų pažeidimų (1 t., b.l. 85).
Kaltinamojo įstatyminis atstovas R. Ž. nurodė, kad sūnų charakterizuoja teigiamai, mokosi neypatingai gerai, tačiau neturi kvailų idėjų, jis nėra toks vaikas, kuris šlaistytųsi gatvėmis, negali išskirti jo blogybių.
Kaltinamojo įstatyminė atstovė N. Ž. parodė, kad pradinėse klasėse sūnui mokslai sekėsi gerai, po skyrybų pakeitus mokyklą, sūnus į tą mokyklą nelabai norėjo eiti, nes nesutarė su klasės auklėtoja. Sūnui po skyrybų buvo sunkus periodas. Dabar sūnus pakeitė mokyklą, susirado darbą - dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, darbdavio atsiliepimai yra geri. Namie sūnus jai viską padeda. Apie sūnų nieko blogo negali pasakyti, išskyrus dėl mokslų. Sūnui yra suteiktos visos gyvenimo sąlygos, turi visas priemones mokslui. Jei sūnus nusikaltimą padarė, tai su ieškiniu sutinka, tik gal kiek per didelis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.
Kaltinamasis R. Ž. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, tačiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametis. Kai asmuo yra neteistas, vadovaujantis BK 55 str., tokiam asmeniui turėtų būti skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tačiau BK 180 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos tik arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Nors arešto bausmė – yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau, paskyrus šią bausmę kaltinamajam, pastarojo laisvė būtų apribota – jis būtų laikomi izoliuotas nuo visuomenės. Tuo tarpu kaltinamasis ir nusikaltimo, ir šiuo metu yra nepilnametis, mokosi, kaip nurodo pats kaltinamasis, jo įstatyminė atstovė, jo mokslai, pakeitus mokyklas, žymiai pagerėjo, be to, šiuo metu kaltinamasis ir dirba, pasak įstatyminės atstovės, darbdavys apie sūnų atsiliepia teigiamai, todėl teismas laiko, kad jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam realiai neatliekant laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės (arešto), ir laiko, kad kaltinamojo atžvilgiu šiuo atveju yra švelnesnė ir palankesnė laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (ko nenumato įstatymai, vykdant arešto bausmę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-138/2011), bei kurios dydį bei atidėjimo terminą, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatant mažesnius, nei bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimo termino laikotarpio vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiojo A. U. įstatyminė atstovė O. U. prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt civilinį ieškinį: 900 Lt materialinei žalai atlyginti, 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti: 2000 Lt jai, 2000 Lt sūnui A. U.
LR BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei, kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo R. Ž. (bei kartu su juo veikusių asmenų) veiksmais, įrodytas nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais įrodymais, todėl nukentėjusysis A. U. turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
Pareikštas civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais rašytiniais dokumentais: nusikaltimo metu iš kaltinamojo buvo pavogtas telefonas, 200 Lt vertės, taip pat nukentėjusiajam buvo suteiktos odontologo paslaugos, kurios kainavo 700 Lt, todėl šioje dalyje tenkintinas 900 Lt sumai. Tačiau iš O. U. parodymų matyti, kad civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje yra 1000 Lt, bet nukentėjusiajai nepateikiant likusią 100 Lt materialinę žalą patvirtinančių duomenų bei taipogi nenurodant, kokia materialinė žala, atitinkanti šią sumą, buvo padaryta, civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas dalinai.
Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d., CK 6.250 str., 6.282 str. 3 d.).
Nukentėjusysis A. U. nurodė, kad dėl įvykio metu patirto smurto jam buvo įskeltas žandikaulis, nuskeltas dantis, taip pat patyrė psichologinį sukrėtimą, apie savaitę laiko negalėjo normaliai valgyti, skausmas tęsėsi apie dvi savaites, apie tris kartus lankėsi pas stomatologę dėl to paties danties. Gydytojai prognozuoja, kad ateityje gali reikėti dantį traukti, jei jis neprigytų. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė O. U. parodė, kad po įvykio sūnui klibėjo keturi dantys. Šiuo metu trys dantys prigijo. Tačiau visą vasarą sūnus vaikščiojo pas gydytojus, teko važiuoti į klinikas, todėl vasarą niekur negalėjo išvažiuoti. Sūnus pergyveno dėl įvykio. Po įvykio sūnus vienas bijojo eiti į parduotuvę. Tą baimę jautė visą vasarą. Visą vasarą sūnui reikėjo rinkti tinkamą maistą. Dar iki šiol neaišku, ar jam atsistatė paskutinis dantis. Mano, kad ji taip pat patyrė moralinę žalą, nes dėl įvykio ji pergyveno, buvo pablogėję su širdimi, dėl ko kreipėsi pas gydytojus, tačiau jiems nepaaiškino, kad pergyvenimai dėl vaiko.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. U. patyrė sunkias dvasinio ir fizinio pobūdžio pasekmes: stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, bendravimo bei judėjimo galimybių sumažėjimą, įvairius nepatogumus dėl nuolatinio priverstinio lankymosi pas gydytojus dėl patirtų sužalojimų, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis nors šiuo metu yra nepilnametis, tačiau sveikas - jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis asmenys asmuo, galintis įsidarbinti ir dirbti, todėl nukentėjusiojo įstatyminės atstovės vertinimu nustatytas 4000 Lt neturtinės žalos dydis laikytinas kaip neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, atitinkantis įstatymo reikalavimus, tačiau, teismo nuomone, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės sprendimas, kad šis neturtinės žalos dydis turėtų būti padalintas ir priteistas per pusę tiek jai, tiek nukentėjusiajam, yra neapgalvotas, niekuo nepagrįstas, nelogiškas ir neteisingas. Teismas laiko, kad neturtinė žala, įvertinta 4000 litų, yra padaryta tik nukentėjusiajam A. U. dėl pastarojo patirtų sunkių dvasinio ir fizinio pobūdžio pasekmių. Be to, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, ir teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Teisė gauti neturtinės žalos atlyginimą tretiesiems asmenims yra numatyta tik dėl šiems asmenims artimų asmenų gyvybės atėmimo (ir ši teisė taip pat nėra absoliuti). Todėl įstatyminės atstovės ieškinys neturtinės žalos dalyje tenkintinas dalinai – 4000 Lt priteistini nukentėjusiajam A. U. (padidinant jam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į jo patirtas dvasinio ir fizinio pobūdžio pasekmes, taip pat į susiformavusią teismų praktiką, iki 4000 Lt), dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo O. U. – atmestinas (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
O. U. 4900 Lt civilinis ieškinys priteistinas iš R. Ž., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – N. Ž. ir R. Ž.: 4000 Lt nukentėjusiojo A. Ž. naudai, šių lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiojo įstatyminį atstovą – O. U., bei 900 Lt nukentėjusiosios O. U. naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu arba darbu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios O. U. civilinį ieškinį tenkinti dalinai - priteisti 4900 Lt iš R. Ž., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – N. Ž. ir R. Ž.: 4000 Lt nukentėjusiojo A. U. naudai, šių lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiojo įstatyminį atstovą – O. U., 900 Lt nukentėjusiosios O. U. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.