Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-100-1036/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-28
Bylos Nr.
AN2-100-1036/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00059-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Pažeidėjas
E. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-100-1036/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00059-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės Dalios Luganavičienės 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-17922-2023 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir E. B. skundas netenkintas.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-17922-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) E. B. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 50 (penkiasdešimties) eurų bauda už tai, kad ji 2023 m. rugpjūčio 30 d. 17.46 val., Giedraičių g. 45, Vilnius, vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą, 1 priedo 332 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos Skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ant to paties stulpo iš abiejų pusių buvo įrengti kelio ženklai, kurie galiojo ir E. B. pastatytai transporto priemonei administracinio nusižengimo padarymo metu, transporto priemonė buvo palikta stovėti kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, t. y. E. B. pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį teisėtai ir pagrįstai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Iš apeliacinio skundo (kuris E. B. klaidingai įvardinamas – skundu) turinio galima daryti išvadą, kad apeliantė prašo panaikinti jai nepalankią Skundžiamą nutartį. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių. E. B. teigia, kad jos automobilis stovėjo aikštelėje, padengtoje šaligatvio plytelėmis, turinčią atskirtą įvažiavimo kelią, šalia Giedraičių gatvės. Toje vietoje, 2023 m. rugpjūčio 30 d. vyriausiasis specialistas padarė stovinčio automobilio nuotrauką be ženklo „Sustoti draudžiama“, kadangi apeliantės vertinimu, tuo metu ten minimo ženklo nebuvo. Anot E. B. ženklai, reguliuojantys tvarką, atsirado vėliau, o tikslios atsiradimo datos ir priežasties Institucija nepateikė. Kartu apeliantė nurodo, jog būdama atsakinga pilietė supranta, jog pažeidus tvarką, reikėtų atsisakyti, tačiau turi būti pateikti faktai apie automobilio stovėjimą po konkretaus ženklo veikimo zona ir ginčo nebūtų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu Institucija prašo E. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą.

1.1. Pažymima, kad apeliantės minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje automobilių stovėjimas buvo draudžiamas iki 2023 m. rugsėjo 18 d. įrengtais kelio ženklais Nr. 332 „Sustoti draudžiama“. Tai, kad po 2023 m. rugsėjo 18 d. minėtoje aikštelėje yra įrengtos mokamos automobilių stovėjimo vietos, negali turėti ir neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui ir niekaip nelengvina apeliantės atsakomybės, kadangi nagrinėjamu atveju yra svarbus kelio ženklinimas, buvęs administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d., o ne esantis šiuo metu.

1.2. Atsiliepime akcentuojama, kad administracinio nusižengimo fiksavimo metu – 2023 m. rugpjūčio 30 d. darytoje nuotraukoje matomas stulpas su kelio ženklais iš abiejų pusių, kurie Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinių sistemų duomenimis yra įrengtas 2022 m. liepos 7 d. Tai, kad minėtas stulpas nufotografuotas tik iš vienos pusės (važiuojant Giedraičių g. link Žalgirio g.), o ne iš abiejų (trūksta nuotraukos važiuojant Giedraičių g. nuo Žalgirio g.), nepaneigia to fakto, kad ant to paties stulpo kitoje pusėje taip pat yra kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, kuris galiojo E. B. pastatytai transporto priemonei, ir nešalina apeliantės atsakomybės.

1.3. Nurodoma ir tai, jog apeliantė daugkartiniuose paaiškinimuose ir skunduose, teikiamuose Institucijai, ne kartą minėjo, kad į šią vietą atvyko iš Žalgirio gatvės. Įvažiuojant į Giedraičių g. iš Žalgirio g., ties įvažiavimu nuo 2012 metų („Google Maps“ duomenimis) yra įrengtas kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, o už keliolikos metrų yra įrengtas antras kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 807 „Galiojimo zona į priekį ir atgal“ bei kelio ženklas Nr. 517 „Eismo kryptys eismo juostose“. Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinių sistemų duomenimis šie ženklai įrengti 2022 m. liepos 7 d. Kadangi E. B. administracinis nusižengimas yra padarytas 2023 m. rugpjūčio 30 d., todėl važiuodama Giedraičių gatve iš Žalgirio gatvės, ji galėjo ir turėjo matyti įrengtus tris kelio ženklus, kurie draudžia transporto priemonių stovėjimą šioje atkarpoje.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

3. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Skundžiamą nutartį, neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliantės veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, ir (ar) padaryti esminiai materialiosios teisės pažeidimai. Analizuojamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pagrįstai netenkino E. B. skundo dėl jos atžvilgiu priimto Institucijos nutarimo ir paliko jį nepakeistu. Žemesnės instancijos teismas patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu, ir padarė pagrįstą išvadą dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Priimdamas Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas iš esmės visais apeliaciniame skunde paminėtais klausimais pateikė aiškius ir išsamius motyvus, o naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos apylinkės teismo, E. B. apeliaciniame skunde nenurodė.

4. Kaip jau minėta E. B. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios KET, kurių 8 punkte įtvirtinta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 1 priede įtvirtinta, kad Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ nustato, jog „Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos“.

5. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, E. B. neginčija, jog transporto priemonė sustojo ir stovėjo ginčijamoje vietoje, tačiau nurodo, jog minėto kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galimo nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d., toje vietoje nebuvo. Kartu iš kitų apeliantės skundų bei prašymų, esančių administracinio nusižengimo byloje, matyti, kad E. B. teigė, jog atvyko iš Žalgirio gatvės pusės, kur ties automobilių stovėjimo aikštele nebuvo pastatyto ženklo „Sustoti draudžiama“, o Institucijos nuotraukoje užfiksuotas minimas kelio ženklas buvo iš kitos pusės, t. y. važiuojant Giedraičių gatve link Žalgirio gatvės, todėl ji negalėjo matyti ženklo „Sustoti draudžiama“. Vis tik, paminėtas apeliantės teiginys, kad kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ važiuojant Giedraičių gatve nuo Žalgirio gatvės pusės nebuvo, atmestinas kaip deklaratyvus. Kaip pagrįstai nurodoma tiek pirmosios instancijos teismo Skundžiamoje nutartyje, tiek Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, iš administracinio nusižengimo padarymo bei fiksavimo metu – 2023 m. rugpjūčio 30 d., darytos nuotraukos matyti, kad stulpas su kelio ženklais buvo iš abiejų pusių, t. y. važiuojant tiek link Žalgirio g., tiek nuo Žalgirio g. (b. l. 70, 71). Nustatyta, jog važiuojant Giedraičių g. link Žalgirio g. ant stulpo buvo kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ su informaciniu skydu, o iš kitos pusės, važiuojant Giedraičių g. nuo Žalgirio g., ant to paties stulpo įrengti kelio ženklai – Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 808 „Galiojimo zonos pabaiga“, Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos geltona zona“ ir papildoma lentelė „Stovėjimo būdas“ (b. l. 70, 71). Taigi, nors apeliantė ir atvažiavo bei automobilį pastatė iš priešingos gatvės pusės, nei užfiksuota padaryto nusižengimo nuotraukoje, tai nešalina E. B. atsakomybės.

6. Be kita ko, įvertintina ir tai, kad aptariamas kelio ženklas įrengtas matomoje vietoje, apeliantės automobilis buvo pastatytas prie pat šio kelio ženklo, kurio niekas neužstojo, šio kelio ženklo matomumas nebuvo ribojamas kitais pašaliniais objektais. E. B. net ir atvažiavusi iš priešingos kelio pusės, iš kurios, kaip jau minėta, irgi ant to paties stulpo buvo kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, negalėjo nematyti apvalios formos ženklo, stovinčio už kelių metrų nuo jo automobilio stovėjimo vietos, todėl privalėjo įsitikinti, koks tai kelio ženklas, ar jis nedraudžia automobilių stovėjimo. Pabrėžtina, jog transporto priemonės vairuotojo pareiga įsitikinti, kad automobilį palieka transporto priemonėms leidžiamoje stovėti vietoje kyla iš bendrųjų eismo dalyvių ir vairuotojo pareigų būti atsargiems, atidiems dalyvaujant eisme, realizuojant savo teisę naudotis keliais privalomai laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų, nepriklausomai nuo to, kaip atvažiavo į automobilio statymo vietą. Vis tik, apeliantė tokių reikalavimų nesilaikė, nebuvo atidus, neįsitikino, kad palieka automobilį stovėti nedraudžiamoje vietoje.

7. Taip pat aukštesnės instancijos teismas, atsakydamas į esminį apeliacinio skundo argumentą ir pritardamas Skundžiamos nutarties išvadoms, akcentuoja, jog bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu 2023 m. rugpjūčio 30 d., šioje situacijoje aktualus kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ jau buvo įrengtas. Nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys duomenys, o būtent informacija iš Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinės sistemos patvirtina, jog stulpas su kelio ženklais minėtais šio procesinio sprendimo 8 punkte buvo įrengtas 2022 m. liepos 7 d., t. y. prieš 2023 m. rugpjūčio 30 d., kuomet buvo padarytas nagrinėjamas administracinis nusižengimas (b. l. 10, 71). Taigi aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis konstatuoja, kad E. B. nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta visiškai pagrįstai.

8. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog E. B. į bylą pateiktos nuotraukos, darytos po administracinio nusižengimo padarymo dienos, t. y. 2023 m. spalio 20 d. ir 2023 m. lapkričio 2 d., ir kuriose užfiksuota ta pati gatvė su tapačia stovėjimo vieta, kurioje jau yra įrengtos mokamos automobilių stovėjimo vietos (b. l. 19, 20), nepaneigia aplinkybės, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo pažeistas draudžiantis sustoti ženklas. Pritartina Institucijos atsiliepime nurodytai pozicijai, jog nagrinėjamu atveju yra svarbus kelio ženklinimas, buvęs administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d., o ne esantis šiuo metu.

9. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos administracinės nuobaudos aspektu. Abejonių tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Skundžiamu nutarimu paskirta bausmė atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei E. B. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos E. B. buvo siūloma savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos – 15 (penkiolika) eurų, t. y. administracinis nurodymas (b. l. 4, 6–8). Iki nurodyto laikotarpio nesumokėjus administracinio nurodymo, jis buvo laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi Institucija apeliantei paskyrė ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą 50 (penkiasdešimties) eurų baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. B. paskirtas minimalus straipsnio sankcijoje numatytas baudos dydis nėra laikytinas neproporcingu ar per griežtu.

10. Nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl E. B. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutartį, o apeliacinio skundo argumentai neleidžia daryti priešingų išvadų, negu Skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas