- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- 1-1161-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37879-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- I. G.
- Advokatai
- Danguolė Elena Mikalauskaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, šiuo metu (duomenys neskelbtini), iki tol nedirbęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 12 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-19 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-26 nutartimi ši bausmė subendrinta su to paties teismo 2014-01-06, 2014-03-19 ir 2014-04-29 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 10 MGL dydžio bauda;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-26 nutartimi subendrintomis bausmėmis ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams bei 10 MGL dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutartimi patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-09 nutartimi nustatyta likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – I. G. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią neatliktos 4 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. 2017-03-30 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (iš viso 2 nusikalstamos veikos) – subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Taip pat I. G. įpareigotas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neturėti, nevartoti ir neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų bei alkoholinių gėrimų bei jam paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 3 (trejus) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuotas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-29 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir I. G. pasiųstas atlikti 2017-11-21 nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, BK 243 straipsnį – subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme (pritaikius BK 64¹straipsnio nuostatas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir I. G. paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalyje - 50 parų arešto bausmė;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-29 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-22 baudžiamuoju įsakymu ir 2019-02-11 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (nuosprendis neįsiteisėjęs);
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. vengė atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendžiu, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2018-08-07, apie 20.07 val., Vilniuje, Studentų g., ties pastatu Nr. 47, vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais I. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Taip pat I. G. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2018-08-07, apie 20.07 val., Vilniuje, Studentų g., ties pastatu Nr. 47, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0758, patikros sertifikatas Nr. 0804047, pagalba nustatytas 2,23 promilių girtumas, atėmus paklaidą – 2,19 promilių girtumas). Šiais savo veiksmais I. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. G., prokurorui paskelbus kaltinimus, nurodė kaltu prisipažįstantis. Apklausiamas parodė, jog įvykio dieną kartu su draugais atvažiavo į Žvėryną, norėjo ten susirasti vieną draugą. Atvyko automobiliu „Toyota Prius“, jį vairavo E. V. Minėtas automobilis buvo būtent E. V., kuriuo šis teikė pavežėjimo paslaugas. Žvėryne įvažiavo į vieną kiemą, pro kurį nebuvo išvažiavimo. E. V. išlipo paklausti kažkokio vyriškio, kaip važiuoti, pastarieji lauke apsipyko. Matydamas, jog vyksta konfliktas, jis (I. G.) iš keleivio sėdynės persėjo už automobilio vairo. Tada atėjo E. V., jis liepė pastarajam greičiau sėstis į automobilį (E. V. atsisėdo į keleivio sėdynę) ir išvažiavo. Kaltinamojo teigimu, jis tiesiog norėjo perstatyti automobilį, matė, jog kyla konfliktas, norėjo greičiau išvažiuoti iš to kiemo. Automobilį nuvairavo į stovėjimo aikštelę, pravažiavo daugmaž apie pusę kilometro. Taigi, anot kaltinamojo, jis pilnai pripažįsta vairavęs automobilį „Toyota Prius“, ikiteisminio tyrimo metu tokią aplinkybę neigė, norėjo prisipažinti būtent teisme. Paklaustas, ar vairavimo metu vartojo alkoholį, buvo vartojęs prieš tai, kaltinamasis I. G. nurodė dar būdamas Burbiškėse pas močiutę gėręs alų, iš viso suvartojo 3 skardines (po 0,7 l). Alų buvo gėręs daugmaž valandą iki vairavimo. Daugiau iki tol, kol atsisėdo prie vairo, jokio alkoholio nevartojo. Jokių alkoholinių gėrimų negėrė nei kieme, nei automobilio viduje, juo labiau, vairuodamas. Tik tada, kai jis pastatė automobilį, ir kartu su E. V. bei gale važiavusiu S. A. išlipo iš jo, paėję nuo automobilio gėrė degtinę. Trise išgėrė visą butelį (0,7 arba 1 l talpos). Tik tada juos, bebūnančius netoli prekybos centro „Panorama“, sulaikė policijos pareigūnai. Nesutinka, jog vairavimo metu buvo taip stipriai apsvaigęs nuo alkoholio kaip nurodyta kaltinime, to negalėjo būti, nes jis buvo išgėręs tik 3 skardines alaus. Vėliau, kai išgėrė degtinę, apgirto, tačiau tai buvo tada, kai jis automobilio nebevairavo. Kaltinamasis I. G. nurodė dėl savo veiksmų besigailintis. Pilnai pripažino, jog neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, tokios teisės niekada nebuvo įgijęs, dėl anksčiau buvusių vairavimo atvejų teismas jam buvo uždraudęs naudotis teise vairuoti transporto priemones (b. l. 92-95).
Ikiteisminiame tyrime kaltinamasis I. G. kaltės nepripažino. Parodė 2018-08-07 dienos metu buvęs Burbiškėse, kur kartu su draugais S., R. ir E. tvarkė garažą. Apie 15.00 val. pas jį į Burbiškes automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo draugas E., dirbantis taksi įmonėje. E. paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini), pastarasis sutiko ir, vairuodamas automobilį, nuvežė juos į Žvėryną. I. G. teigimu, važiuojant jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, kiti draugai - ant galinės automobilio sėdynės. Vakare, apie 19.00 val. (tikslaus laiko nepamena), jie atvažiavo į Žvėryną. Automobilį stovėti paliko ten, kur vėliau jis buvo sulaikytas. Anot kaltinamojo, Žvėryne visi kartu vartojo alkoholį, išgėrė apie 1 litrą brendžio. Vėliau, apie 22.00 val., kieme, kartu su automobilyje buvusiais vyrais vartojo alkoholį, kilo žodinis konfliktas. Po to jie visi kartu nuėjo į PC „Panorama“, kur atvažiavę policininkai juos sulaikė. Patikino automobilio nevairavęs jau apie 7 mėnesius. 2018-08-07 dieną ir vakare minimą automobilį vairavo tik E. (E. V.). Pažymėjo buvęs teistas, jam buvo uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones (b. l. 31-33, 73).
Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas kaip liudytojas E. A. parodė, jog įvykio vakarą per langą pamatė, kaip 4-5 neblaivūs asmenys priekabiauja prie jo kaimyno. Išėjęs į lauką, liepė šiems skirstytis, antraip nurodė pranešiantis policijai. Pamatę, kaip jis išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną, vyrai greitai sulipo į stovėjusį „Toyota Prius“ taksi automobilį. Už vairo atsisėdo vaikinas, kuris ėmė pavojingai važiuoti (užvažiavo ant šaligatvio bortų, vos neatsitrenkė į garažą). Be to, matė, kaip tas vaikinas, būdamas už vairo, gėrė alkoholį iš tamsaus stiklinio butelio. Praėjus daug laiko, liudytojas teisme nebegalėjo nurodyti automobilį vairavusio asmens požymių (neatsiminė), tačiau pabrėžė, kad juos buvo nurodęs apklausiamas ikiteisminiame tyrime. Tada jis (E. A.) atbėgo pas draugą, laukusį automobilyje prie jo namų, liepė važiuoti paskui. „Toyota Prius“ automobilis nuvažiavo link Edukologijos žiedo, jie judėjo paskui, tačiau pametė tą automobilį iš akiračio. Apsukę porą ratų, minėtą automobilį pamatė stovintį aikštelėje, prie Edukologijos universiteto. Kiek pamena, pačiame automobilyje jau nieko nebebuvo; matė nueidinėjančius du asmenis, vairuotojas jau buvo pasišalinęs. Dar važiuojant paskui, buvo paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui, dėl ko netrukus pasirodė policijos pareigūnai, kuriems jie nupasakojo aplinkybes, kaip atrodė vairavęs asmuo. Neilgai trukus kitas ekipažas atvežė asmenis (atrodo, iš viso jų buvo 4). Tarp tų asmenų buvo ir automobilį vairavęs vaikinas, kurį jie su M. P. iš karto atpažino. Tiksliau aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Teismui perskaičius tuos jo parodymus, E. A. patvirtino kaip surašytus teisingai (b. l. 134-140).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. A. parodė, 2018-08-07, apie 20.20 val., Vilniuje su draugu M. P. atvažiavę į (duomenys neskelbtini), kur jis trumpam nuėjo į namus. Eidamas link namų, kieme matė kaimyną (vardo nežino), kuris konfliktavo su kažkokiais vyrais. Šalia stovėjo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo sėdėjo apie 30 metų amžiaus trumpai kirptas vaikinas, dėvėjo baltos spalvos marškinėlius. Matė, kaip prie vairo sėdėjęs vaikinas iš butelio gėrė alkoholinį gėrimą (brendį arba viskį). Kai jis pasakė iškviesiantis policiją, visi vaikinai, išskyrus jo kaimyną, nubėgo prie automobilio, įsėdo ir pradėjo važiuoti link Vytauto gatvės. Tada jis pribėgo prie M. P. ir pasakė, kad minėto automobilio vairuotojas neblaivus. Jie pradėjo važiuoti paskui tą automobilį, taip pat paskambino tel. 112. Ties Studentų g. 47 pastatu pastebėjo, kad iš minėto automobilio išlipo vairuotojas ir keleiviai, kurie nuėjo link PC „Panorama“. Liudytojo teigimu, atstumas buvo nedidelis, jis gerai matė, kad iš minėto automobilio vairuotojo vietos išlipo apie 30 metų amžiaus, trumpai kirptas vaikinas, kuris dėvėjo baltos spalvos marškinėlius. Jie liko sėdėti savo automobilyje. Atvažiavus pareigūnams, nurodė, kur pastarieji nuėjo. Maždaug po 4-5 min. pareigūnai automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė važiavusius asmenis. Tarp jų buvo ir automobilį vairavęs vaikinas, kurį jiedu su M. P. atpažino. Minimas vaikinas buvo sulaikytas (b. l. 10).
Teisme apklaustas kaip liudytojas M. P. parodė įvykio vakarą sėdėjęs automobilyje prie savo draugo E. A. namų, laukė, kol šis ateis. Matė, kad stovėjo taksi automobilis, tačiau jo nestebėjo ir nekreipė dėmesio. Šiam automobiliui pradėjus išvažinėti, atbėgo E. A., kuris pasakė, kad minimos mašinos vairuotojas yra girtas, prieš tai kieme kabinėjosi prie Ernesto kaimyno, po to sėdo už vairo ir pradėjo važiuoti. Atrodo, E. A. jau buvo spėjęs paskambinti policijai arba skambino iškart, kai tik jie ėmė važiuoti paskui tą automobilį. Kažkiek pavažiavo iš paskos, tačiau po to pametė automobilį iš akiračio. Liudytojas pažymėjo matęs už vairo sėdintį asmenį – pastarasis buvo skustas, atsimena, kad ant rankos ar tai netoli kaklo matė tatuiruotę (tiksliai nurodė ikiteisminio tyrimo apklausoje). Dar kiek pavažiavę pamatė tą automobilį netoli Edukologijos universiteto bendrabučių. Tolesnių tikslių detalių nepamena, tačiau gali nurodyti, jog netrukus pasirodė policijos pareigūnai. Vienas ekipažas nurodė parašyti paaiškinimus, kitas ekipažas pagal jų su E. A. nurodytus požymius sulaikė vaikinus ir atvežė juos parodymus. Jiedu su E. A. atpažino asmenį, kuris vairavo automobilį. Liudytojas pabrėžė tikslesnius parodymus davęs ikiteisminiame tyrime; teismui juos perskaičius, patvirtino kaip teisingus ir prašė jais vadovautis (b. l.134-140).
Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas M. P. parodė 2018-08-07, apie 20.20 val., kartu su draugu E. A. atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kur E. A. trumpam nuėjo į namus. Tuo metu, liudytojo teigimu, jis pastebėjo iš prie (duomenys neskelbtini) namo esančios parkavimo vietos išvažiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo apie 30 metų amžiaus trumpai kirptas vaikinas, vilkintis baltos spalvos marškinėliais. Netrukus pribėgęs E. A. pasakė matęs, kaip minėto automobilio vairuotojas, sėdėdamas vairuotojo vietoje, gėrė alkoholinį gėrimą, o, kilus konfliktui, vairuodamas automobilį nuvažiavo link Vytauto gatvės. Jie pradėjo važiuoti paskui šį automobilį, paskambino tel. 112. Ties Studentų g. 47 pastatu pastebėjo, kad minėto automobilio vairuotojas su keleiviais išlipo iš automobilio ir nuėjo link PC „Panorama“. Atstumas buvo nedidelis ir liudytojas M. P. nurodė puikiai matęs, kad iš vairuotojo vietos išlipo apie 30 metų amžiaus trumpai kirptas vaikinas, kuris dėvėjo baltos spalvos marškinėlius. Jie su E. A. liko sėdėti savo automobilyje; atvažiavus pareigūnams, nurodė, kur nuėjo minėti asmenys. Maždaug po 4-5 min. pareigūnai pristatė automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusius asmenis, tarp kurių buvo ir automobilio vairuotojas, kurį jie atpažino (b. l. 10).
Teisme apklausta kaip liudytoja K. S. (vyriausioji patrulė) parodė įvykio aplinkybes beatsimenanti tik bendrai. Atvykus pagal pranešimą, bendravo su dviem pranešėjais vaikinais, kurie nurodė matę, kaip automobilį vairuoja neblaivus vairuotojas; sakė matę, kaip pastarasis vairuodamas gėrė iš butelio. Jie apibūdino vairuotojo požymius. Nei vairuotojo, nei kitų kartu su juo važiavusių asmenų automobilyje nebebuvo (jie buvo spėję pasišalinti); pats automobilis stovėjo paliktas prie kelio (stovėjimo vietoje). Pagal pranešėjų apibūdintus požymius, taip pat nurodytą informaciją, kuria kryptimi asmenys pasišalino, buvo sulaikyti vaikinai (atrodo, 4). Kai asmenys buvo atvesti pranešėjams, jie iš karto atpažino vieną iš vaikinų, kaip vairavusį automobilį. Teismui perskaičius liudytojos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, K. S. patvirtino, kad visi parodymai užfiksuoti teisingai, tąkart aplinkybes atsiminė konkrečiai, prašė tais parodymais vadovautis (b. l. 134-140).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos K. S. parodymų matyti, kad 2018-08-07 ji patruliavo kartu su policijos vyr. patruliu V. L., kai apie 20.10 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų taksi vairuotoją, kuris pilkos spalvos automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja link PC „Panorama“. VPK OVS budėtojas patikslino, kad minėtas automobilis važiuoja link Studentų g. 41 pastato. Nuvykus minėtu adresu, automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado prie Studentų g. 47 pastato, kur jų laukė 2 liudytojai, t. y. E. A. ir M. P. Pastarieji nurodė, kad minėto automobilio vairuotojas ir keleiviai nuėjo link Narbuto g. Važiuodami link Narbuto g., jie sulaikė tris asmenis – I. G., S. A., ir E. V. Visi šie asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, jų kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Įtarė, jog būtent šie asmenys važiavo automobiliu „Toyota Prius“. Liudytoja pažymėjo, jog prieš tai įvykio vietoje laukę liudytojai buvo nurodę, jog ant vairuotojo rankos yra tatuiruotė, o pas I. G. jie kaip tik ir pastebėjo tatuiruotę. Minėti asmenys buvo sulaikyti ir nuvežti prie automobilio, stovėjusio prie Studentų g. 47 pastato. Priėję E. A. ir M. P. atpažino I. G., kaip automobilį vairavusį asmenį. Taip pat liudytojai paaiškino matę, kaip I. G., vairuodamas automobilį, vartojo alkoholį, t. y. gėrė iš butelio, ant kurio buvo romo etiketė. Apžiūrėjus vairuotoją, I. G. dešinėje kelnių kišenėje buvo rasti „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo spynelės raktai. Kiti asmenys buvo paleisti. I. G. alkotesteriu nustatytas 2,23 prom. girtumas. Pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, I. G. kategoriškai atsisakė duoti kraują (b. l. 15).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas E. V. (E. V.) parodė, jog kaltinamasis I. G. yra jo draugas, pastarieji pažįstami ilgą laiką, konfliktų tarp jų nėra kilę. Paprašytas papasakoti su įvykiu susijusias aplinkybes, E. V. tvirtino beveik nieko nebeatsimenantis, pabrėžė viską nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, prašė remtis jo ankstesniais parodymais. Teismui perskaičius minėtus parodymus, liudytojas nurodė, kad viskas, kas užfiksuota apklausoje, yra teisingai, dar kartą prašė tais jo parodymais vadovautis. Pažymėjo, kad automobilis „Toyota Prius“ yra jo draugo žmonos. Tuo automobiliu jis (E. V.) įvykio metu naudojosi, teikė pavežėjimo paslaugas (b. l. 134-140).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas E. V. parodė 2018-08-07 dienos metu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs į Burbiškes, kur susitiko su I. G. ir šio draugais. I. G. paprašė nuvežti į Žvėryną, pastarasis su savimi turėjo stipraus alkoholio butelį. Jis (E. V.) automobiliu I. G. ir jo draugus nuvežė į Žvėryną, kur sustoję kažkokio namo kieme visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Automobilio užvedimo spynelės raktas buvo paliktas automobilio salone matomoje vietoje. Vėliau, apie 21.00 val., tarp jų ir kažkokio vyro įvyko žodinis konfliktas, kurio metu I. G. atsisėdo prie automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir sėdėdamas vartojo alkoholinius gėrimus. Konfliktui pasibaigus, visi kartu atsisėdo į automobilį ir I. G., vairuodamas automobilį, nuvežė juos link prekybos centro „Panorama“. Pastačius automobilį, netrukus juos visus sulaikė pareigūnai. Nuo tada, kai buvo pastatytas automobilis iki juos sulaikė policija, niekas iš jų alkoholio nevartojo (b. l. 17).
Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARBL0758 rodmenimis (patikros sertifikato Nr. 0804047), 2018-08-07, 20.41 val., I. G. nustatytas 2,23 promilių girtumas (b. l. 21-22).
Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-03-08 įsakymu Nr. V-21 alkotesteris „Alcotest 6810“ patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą (b. l. 27).
2006-03-08 Valstybinės metrologijos tarnybos išduotame „Alcotest 6810“ matavimo priemonės tipo tyrimo pažymėjime Nr. 2089 yra nurodyta, kad alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklis „Alcotest 6810“ skirtas alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimui, t. y. greitam testuojamo asmens alkoholio koncentracijos organizme nustatymui. Kiekybinis alkoholio nustatymas atliekamas elektrinį jutiklio signalą mikroprocesoriui perskaičiuojant į alkoholio koncentraciją kraujyje (AKK) ir gautas rezultatas pateikiamas šviesos diodų indikatoriuje. Oro įpūtimas vykdomas nepertraukiamai nustatytą laiko tarpą. Prietaiso veikimą kontroliuoja mikroprocesorius ir, esant bet kokiam techniniam neatitikimui, bandymas nutraukiamas. Tokiu būdu išvengiama neteisingų analizės rezultatų (b. l. 26).
UAB „Alkotesteris“ direktoriaus M. A. 2017-12-30 atsakyme Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai į paklausimą nurodyta, kad tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Acotest 6810“, „Drager Alcotest 7510“ yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis ‰ (b. l. 25).
Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabineto 2018-08-07 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog 2018-08-07, 21.07 val., I. G., pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, atsisakė apžiūros ir duoti kraują tyrimui (b. l. 24).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. N. (b. l. 18).
VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Toyota Prius“ (kėbulo tipas – hečbekas, kuras – hibridas, variklio darbinis tūris – 1 497 cm³, variklio galia – 57 kW, gamybos metai - 2006) kaina yra 3 087 eurų (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad I. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), yra pilnai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nors byloje nėra I. G. atlikto laboratorinio kraujo tyrimo alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikytina, jog alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2007).
Iš byloje esančio UAB „Alkotesteris“ direktoriaus M. A. 2017-12-30 rašto matyti, kad tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Alcotest 6810“, „Drager Alcotest 7510“ yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdintas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis (‰)?. Papildomų skaičiavimų alkotesterį naudojančiam asmeniui alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti dėl to atlikti nereikia, nes perskaičiavimą alkotesteris atlieka automatiškai dar prieš parodant rezultatą. Rašte pažymima, kad standartinis prietaiso naudojamas alkoholio koncentracijos kraujyje/iškvėptame ore perskaičiavimo koeficientas (2100) yra taikomas Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ir kt. Taip pat pabrėžta, kad nustatant neblaivumą alkoholio matuokliu, turi būti įvertinta šio matavimo prietaiso paklaida, kuri yra nurodyta metrologinės patikros sertifikatuose (b. l. 25). Taip pat pažymėtina, jog Valstybinės metrologijos tarnybos Matavimo priemonės „Drager Safety AG“ Alcotest 6810 tipo tvirtinimo sertifikate Nr. 2089 yra nurodyta, kad alkotesteris veikia elektrocheminiu principu. Kiekybinis alkoholio nustatymas atliekamas elektrinį jutiklio signalą mikroprocesoriui perskaičiuojant į alkoholio koncentraciją kraujyje (AKK), po ko gautas rezultatas pateikiamas šviesios diodų indikatoriuje (b. l. 25).
Bylos proceso metu surinkti duomenys patvirtina, jog alkotesteriu „Alcotest 6810“ I. G. nustatytas vidutinis, 2,23 promilių (atėmus prietaiso paklaidą – 2,19 promilių), neblaivumo laipsnis. Pats kaltinamasis I. G., ikiteisminio tyrimo metu neigęs vairavimo faktą, teisme toks kategoriškas nebebuvo. Pastarasis pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį „Toyota Prius“, neneigė, jog buvo išgėręs, tačiau tvirtino, kad jo neblaivumas buvo ženkliai mažesnis. Kaltinamojo teigimu, iki pradėdamas vairuoti jis buvo išgėręs 3 skardines alaus (jas suvartojo būdamas pas močiutę Burbiškėse, daugmaž apie valandą iki vairavimo), tuo tarpu Žvėryne su draugais jokio alkoholio iki tol, kol E. V. automobilį nuvairavo iki stovėjimo aikštelės, negėrė. Tik tuomet, kai transporto priemonė buvo pastatyta, kartu su draugais gėrė degtinę (trise išgėrė 0,7 l talpos butelį), po ko visi trys buvo sulaikyti prie prekybos centro „Panorama“ (b. l. 92-95). Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo siekį sušvelninti savo veiksmus, atitinkamai tikintis palankesnės proceso baigties. Nors kaltinamasis ir tikino, jog iki to momento, kol Žvėryno mikrorajone sėdo prie draugo naudojamo automobilio vairo, buvo išgėręs tik 3 skardines alaus, kurį neva suvartojo prieš valandą, bebūdamas Burbiškėse, tačiau apklaustų liudytojų parodymai rodo situaciją buvus kur kas kitokią. Iš naujo nebeatkartojant liudytojų parodymų, kurie yra išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje, taip pat detaliai užfiksuoti apklausų bei teismo posėdžio protokoluose (b. l. 10, 13, 134-140), trumpai paminėtina, jog liudytojas E. A. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė tiesiogiai matęs, jog automobilį vairavo būtent kaltinamasis (nurodė charakteringus požymius – apsivilkęs baltos spalvos marškinėlius, trumpai kirptų plaukų, su tatuiruote, ką įvardijo iškart rašytame paaiškinime), kuris važiuodamas gėrė iš stiklinio tamsaus butelio (sprendžiant iš butelio, tai galėjo būti viskis arba romas). Apklausiamas vos po kelių dienų nuo įvykio, liudytojas E. A. nurodė matęs, kaip vėliau kaltinamasis išlipo iš prie Studentų g. 47 pastato pastatyto automobilio vairuotojo vietos bei kartu su automobilio keleiviais nuėjo link prekybos centro (b. l. 13). Tokiu būdu E. A. patvirtino tiek vairavimo faktą, taip pat aplinkybę, jog vairavimo metu kaltinamasis gėrė iš butelio (sprendžiant, jog buvo vartojamas būtent alkoholis, kartu vertintini ir kiti tokią išvadą suponuojantys duomenys), tiek ir momentą, kada kaltinamasis išlipo iš automobilio. Liudytojas M. P. parodė, jog atbėgęs E. A. pasakė matęs, kaip iš (duomenys neskelbtini) kiemo išvažiuojančio automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas, sėdėdamas prie vairo, gėrė alkoholį. E. A. atsisėdus į automobilį, ėmė važiuoti paskui „Toyota Prius“, buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui. M. P. taip pat patvirtino, jog kaltinime nurodytą automobilį vairavo I. G., įvardino, kaip pastarasis buvo apsirengęs, kokių plaukų, paminėjo, jog šis turėjo tatuiruotę (posėdžio metu kaltinamasis pademonstravo ant kairės rankos esančias 2 tatuiruotes). Galiausiai liudytojas matė, kaip vėliau iš vairuotojo vietos išlipo kaltinamasis bei kartu su vykusiais asmenimis pasišalino prekybos centro kryptimi (b. l. 10, 134-140). Teismas neturėjo pagrindo netikėti tokiais E. A. ir M. P. parodymais. Nė vienas iš jų nepažįsta kaltinamojo, jų nesieja jokie tarpusavio ryšiai, įvykio vakarą abu liudytojai kaltinamąjį matė pirmą kartą. Nenustatyta, kad minimi liudytojai bent dėl kokių priežasčių gali būti suinteresuoti, siekti apkaltinti I. G., tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Matyti, kad apie įvykį iš karto buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui, analogiškas aplinkybes liudytojai nurodė ir atvykusiems pareigūnams. Pagal bylos duomenis matyti, jog pareigūnai į įvykio vietą atvyko per pakankamai trumpą laikotarpį, apklausta liudytoja K. S. patvirtino, jog vietoje laukė E. A. ir M. P., nurodę automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo bei jo bendrakeleivių pasišalinimo kryptį, vairuotojo požymius. Kaltinamąjį kartu su dar dviem asmenimis sulaikė Narbuto gatvėje, netoli prekybos centro „Panorama“. Visi trys buvo akivaizdžiai neblaivūs, pristačius juos pranešėjams, abu iškart atpažino I. G. kaip asmenį, vairavusį automobilį „Toyota Prius“. Vairuotojo kišenėje rasti automobilio užvedimo raktai (b. l. 15, 134-140). Kaip reikšmingi yra ir šioje byloje apklausto liudytojo E. V. parodymai. Pastarasis paneigė kaltinamojo parodymus, tuo pačiu patvirtindamas liudytojo E. A. įvardintą aplinkybę, ir nurodė, kad I. G. ne tik vairavo automobilį, tačiau tą darė jau po to, kai jie visi Žvėryne (kažkurio namo kieme) vartojo alkoholį, maža to, kaltinamasi gėrė ir sėdėdamas už vairo. Tiesa, apklausiamas teisme liudytojas E. V. tikino įvykio aplinkybes atsimenantis itin sunkiai, pabrėždamas, kad viską nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Teismui perskaičius tuos parodymus, E. V. patvirtino, kad jie yra teisingi ir prašė jais vadovautis (b. l. 17, 134-140). Tokiu būdu ne tik pašaliniai asmenys (liudytojai E. A., M. P.), tačiau net ir paties kaltinamojo draugas E. V., su kuriuo kaltinamasis nėra nei susipykęs, nei tarp jų susiklostę kokie nors priešiški santykiai, patvirtino alkoholio vartojimo faktą prieš kaltinamajam vairuojant (tą patį ikiteisminio tyrimo metu aiškino ir pats kaltinamasis), taip pat ir esant už vairo, žinoma, ir tai, jog kaltinamasis, sėdęs prie E. V. naudoto automobilio vairo, nuvažiavo iki Studentų g., kur pastatė automobilį. Tuo pačiu E. V. paneigė kaltinamojo parodymus esą alkoholis buvo vartojamas jau po automobilio pastatymo. Akivaizdu, kad to padaryti kaltinamasis su draugais net ir nebūtų spėjęs, kadangi netrukus prisistatė policijos pareigūnai. Įvertinus nedidelį laiko tarpą, sulaikymo aplinkybes (asmenys sulaikyti gatvėje, jokių alkoholinių gėrimų neturėjo), nustatytą girtumo laipsnį, taip pat aptartus liudytojų parodymus, nekyla abejonių, jog kaltinamasis I. G. vairavo automobilį (to fakto teisme kaltinamasis ir pats beneigė) ir tą darė, būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,23 prom. girtumas. Kaltinamojo I. G. veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Teismas tikslina vienintelę kaltinimo aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymo laiką. Iš bylos surinktų įrodymų matyti, jog I. G. automobilį vairavo apie 2018-08-07, 20.07 val., ką patvirtina išrašai iš įvykių registro, kuriuose atsispindi E. A. skambučių laikas (b. l. 5-7). Tuo tarpu kaltinime inkriminuota, jog vairavimas vyko 2018-08-07, 22.23 val. Akivaizdu, kad toks veikos laikas yra klaidingas, neatitinkantis objektyvių duomenų, dėl ko tikslintinas, laikant, jog I. G. automobilį vairavo būtent 2018-08-07, apie 20.07 val. Analogiška aplinkybė tikslintina ir BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atveju.
Taip pat pilnai pasitvirtino kaltinimas pagal BK 243 straipsnį. Šis baudžiamojo įstatymo straipsnis numato atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamoj poveikio priemonę (išskyrus, turto konfiskavimą).
Šį kaltinimą I. G. pripažino pilnai. Ikiteisminiame tyrime neigęs vairavimo faktą, teisme kaltinamasis parodė kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis vairavęs iš E. V. paimtą automobilį „Toyta Prius“, valst. (duomenys neskelbtini) Tą darė, nors jam ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo uždrausta naudotis minėta specialia teise, taigi, sutiko tokiu būdu nevykdęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 92-95). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendžiu I. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (b. l. 44-46). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šis nuosprendis įsiteisėjo 2017-12-12 ir buvo pradėtas vykdyti. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nuosprendyje yra nurodyta, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriuje 2018-01-10 I. G. buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 63 66). Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis žinojo tiek apie jam priimtą 2017-12-21 nuosprendį ir juo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek teisines pasekmes už jos nevykdymą. Nepaisant to, I. G. bent kelis kartus vairavo transporto priemonę, dėl ko jam buvo taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė (b. l. 38-43, 47-52). Akivaizdu, jog kaltinamasis piktybiškai ir sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Primintina, jog pats kaltinamasis ir neneigia, jog jam buvo žinoma apie teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, I. G. teigimu, jis vis tiek nusprendė važiuoti, kadangi „jau nuo vaikystės jam labai norisi važinėtis automobiliu“ (b. l. 91-84). Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.
Dėl bausmės
Kaltinamojo I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltę dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, tačiau tokią poziciją išreiškė tik teisme, t. y. būtent teisminio nagrinėjimo metu pripažino vairavęs automobilį. Kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, savaime suprantama, nedraudžia kaltės pripažinimą išsakyti nagrinėjant bylą teisme, tačiau toks pozicijos kitimas turi būti įvertintas, sprendžiant klausimą dėl galimybės konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, tai, jog pastarasis kritiškai nevertina savo veiksmų, nekeičia elgesio ir nuoširdžiai neapgailestauja, nėra pagrindo laikyti esant anksčiau nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kaltinamojo I. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), vairuotojui nustatytą girtumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: I. G. praeityje ne kartą teistas (b. l. 38-43, 44-46, ), taip pat daug sykių baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 47-52), šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, iki tol vykdęs individualią veiklą, vedęs, turi mažamečių vaikų, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam su laisvės atėmimu susijusias bausmes, t. y. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skiriant laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 243 straipsnį – areštą. Teismo įsitikinimu, tik tokiomis bausmėmis galima įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Matyti, jog šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos yra neatsitiktinės. Kaltinamasis sistemingai ignoruoja teisės aktų reikalavimus, neblaivus vairuoja ne pirmą kartą, paskirtų baudų nemoka. Matyti, jog I. G. savo veiksmų kritiškai nevertina, nėra linkęs spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, to nedarė netgi priverstinai nukreiptas lankytis pas psichologą (vykdant ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-29 nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, bausmių, paskirtų šiuo bei minėtu 2019-04-29 nuosprendžiu, bendrinimo klausimas nespręstinas.
Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamasis yra jau ne sykį teistas, tačiau nei švelnesnės bausmės rūšys, nei pastarajam jau taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas didesnio poveikio nepadarė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 nuosprendžiu I. G. buvo pritaikytas paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant keletą įpareigojimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. G. iš pat pradžių ignoravo teismo skirtus įpareigojimus, vengė bendradarbiauti su probacijos įstaiga, iš esmės nerodė jokio noro taisytis. Būtent dėl to, jog nuteistasis nevykdė teismo įpareigojimų ir nesilaikė probacijos sąlygų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-29 nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dar anksčiau kaltinamajam taip pat buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau toks institutas I. G. nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė. Taigi ankstesnis nuteistojo elgesys, esami teistumai, atsakomybę sunkinanti aplinkybė tik patvirtina, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti vykdoma realiai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Nors kaltinamasis I. G. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, tai neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę ką tik suvartojęs didelį kiekį alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,23 promilių (po paklaidos – 2,19 promilių) girtumas. Būdamas neblaivus, be to, neturėdamas teisės vairuoti, kaltinamasis vairavo miesto teritorijoje, kartu su juo automobilyje važiavo kiti asmenys. Nekyla abejonių, kad tokie kaltinamojo veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant maksimalų terminą (taikant nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 68 straipsnio redakciją). Atsižvelgus į tą faktą, kad I. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis I. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 805, priklauso ne kaltinamajam I. G., o kitam asmeniui (A. N.). Byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkė, kuri savo automobilį buvo patikėjusi kaltinamojo draugui E. V., būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, jog jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, dėl ko taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis dėl vidutinės transporto priemonės vertės, nagrinėjamu atveju išieškotina iš kaltinamojo 3 084 eurų suma (be PVM).
Dėl į bausmę įskaitytino laiko ir kardomosios priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu I. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-08-07, 22.00 val., iki 2018-08-08, 12.04 val. (b. l. 34, 36). Šis laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
I. G. (I. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
I. G. (I. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti I. G. (I. G.) subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-08-07, 22.00 val. iki 2018-08-08, 12.04 val., t. y. vieną dieną, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. G. (I. G.) uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemonę), nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išieškoti iš I. G. (I. G.) valstybės naudai 3 084 (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt keturių) eurų sumą, atitinkančią automobilio „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.