Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo psichiatrei ekspertei Laurai Andriuškevičienei (vaizdo konferenciniu būdu ZOOM programa),

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo,

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą, neteistas, 2014-06-04 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi pripažintas, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 140 str. 2 d., padarė nepakaltinamumo būsenoje ir taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A.​ 2022 m. spalio 21 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas neblaivus, konflikto metu, pastūmė nukentėjusįjį brolį D. A., nukentėjusiajam D. A. nugriuvus ant grindų, sudavė nukentėjusiajam broliui D. A. kumščiais ne mažiau penkių kartų į kairį šoną bei ne mažiau penkių kartų į dešinį petį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. A. fizinį skausmą bei dėl odos nubrozdinimo kairiame smilkinyje ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairės plaštakos I piršto muštinės žaizdos padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais S. A. įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ekspertė L. Andriuškevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktą išvadą palaiko, nurodė, kad S. A. serga psichikos sutrikimu, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas ir negali dalyvauti teismo posėdžiuose. S. A. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Byloje apklausti liudytojai A. A., D. A. ir D. D., palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu, S. A. parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutinka, savo kaltę visiškai pripažįsta. Lankosi pas psichologą periodiškai, jam yra skiriami vaistai, turi antros grupės invalidumą, nes mokykloje buvo stipriai sumušę. Kartu su D. A., broliu A., tėvais gyvena kartu, bendrai veda bendrą ūkį. Santykiai su broliais yra geri. Vakar, vakare (2022-10-21), apie 21-22 val., buvo išgertuvės namuose, visi gėrė alų ir degtinę. Jis išgėrė daugiau nei du butelius alaus ir du stikliukus degtinės. Išgertuvių metu kilo konfliktas tarp brolio D. ir tėvų, nes D. bandė trenkti tėvams medine šluota. Jis pribėgo prie D., atėmė iš jo šluotos kotą ir atstūmė jį nuo tėvų, o tada D. puolė jį. Iš pradžių D. jam smogė du kartus kumščiu į dešinį šoną ir spyrė į dešinę koją, pataikydamas į šlaunį arčiau kelio. Tada jis jam smogė kumščiais, pataikydamas į pilvo sritį, šonus ir tris kartus į veido sritį. Brolis nuo smūgių buvo pargriuvęs, o jis pats, sudavęs smūgius, išėjo ir atvyko policija, jis buvo sulaikytas. Po suduotų smūgių matė, kad broliui D. iš nosies bėgo kraujas. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai, bet brolio mušti nenorėjo, jį sumušė, gindamas savo tėvus. Atsiprašys savo brolio D.. Konfliktą matė brolis A., bet pastarasis nieko nedarė, taip pat kartu su jais prieš konfliktą gėrė (II tomas, b. l. 15-18).

2022-10-21 Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. D. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2022-10-21, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje neblaivus S. A., gim. (duomenys neskelbtini) (2,68 prom.), abiejų rankų kumščiais ne mažiau nei 10 kartų sudavė savo neblaiviam broliui D. A., gim. (duomenys neskelbtini) (1,87 prom.) į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (I tomas, b. l. 19-22).

Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis D. A. parodė, kad S. A. yra jo brolis. Tarpusavio santykiai yra normalūs. Jam išaiškinta, kad prieš savo šeimos narius ir artimus giminaičius turi teisę neduoti parodymų, parodymus duoti sutinka. Gyvena kartu su tėvais - D. A. ir P. A. bei broliais S. A. ir A. A.. 2022 m. spalio 21 d., vakare, kiek buvo valandų, neatsimena, bet kambaryje jau degė šviesa, kartu su broliais S. ir A. išgėrinėjo degtinę. Tėvai su jais negėrė, bet jie prieš tai buvo išgėrę alkoholio. Kai su broliais išgėrinėjo, tėvai miegojo kitame kambaryje. Vienu metu su broliais S. ir A. pradėjo per S. telefoną žiūrėti filmą. Filmą žiūrėjo sėdėdami kambaryje prie stalo. Vienu metu, bežiūrint filmą, jis užsimanė parūkyti, o cigarečių neturėjo. Brolio S. paprašė cigarečių, pakvietė parūkyti, o šis pasakė, kad parūkyti neis, cigarečių neduos. Jis supyko ant brolio S. ir pasakė jam rusišką keiksmažodį "eik tu nachui" ir nuėjo į tą kambarį, kuriame miegojo tėvas ir mama. Brolis S. atėjo paskui jį ir, kai jau buvo kambaryje, S. pastūmė rankom už nugaros, dėl ko jis nugriuvo ant grindų, ant pilvo. Kai jį S. pastūmė, matė tėvas P.. Jį, nugriuvusį ant grindų, S. pradėjo mušti kumščiais, t. y. sudavė į kairį šoną ne mažiau penkių kartų, dėl ko jam skaudėjo, tada jis kumščiais sudavė ne mažiau penkių kartų į dešinį petį, dėl ko jam skaudėjo. Ar brolis mušdamas ką nors sakė, neprisimena. Tėvas P. sakė S., kad jį paleistų, bet S. tada sakė: "užmušiu tave, tu negyvensi". Jis pagalvojo, kad brolis tik gąsdina, kad užmuš. Kad gali užmušti, nepatikėjo. Vienu metu S. mušti nustojo ir jis atsikėlė pats nuo grindų. Brolis A. irgi turėjo matyti, kaip jį muša, nes kai jį mušė S., jis šaukė, kad kviestų A. policiją. Ir A. iškvietė policiją, greitąją. Ar matė mama, kai jis buvo mušamas, jis nežino, bet ji miegojo. Po šio įvykio ji sakė, kad nematė, kaip jis buvo mušamas. Savo broliui S. šiuo metu jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje neteiks. Žala nepadaryta, juto tik fizinį skausmą. Atvykus policijai ir greitajai pagalbai, jį medikai nuvežė į Visagino ligoninę ir paleido šeštadienį. Kokius sužalojimus jie nustatė, jis nežino. Tą vakarą nebuvo to, kad jis sukonfliktuotų su savo tėvais, jiems suduotų su šluotos kotu ir tik tada S. pradėtų mušti. S. tai išsigalvojo. S. jį pradėjo mušti tada, kada jis jo paprašė cigarečių, o jam cigarečių nedavus, jį pasiuntė rusišku keiksmažodžiu ir nuėjo į kambarį (I tomas, b. l. 37-40).

2022-11-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. A. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairės plaštakos I piršto muštinė

žaizda, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b. l. 72-75).

2023-05-18 apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad jam išaiškinta, kad prieš

savo šeimos narius ir artimus giminaičius turi teisę neduoti parodymų. S. A. yra brolis, parodymus duoti sutinka. Sutinka papasakoti, kaip viskas buvo. Gyvena kartu su tėvais - D. A. ir I. A., broliais D. ir S. A.. Dabar neatsimena, kada tai buvo, bet tai buvo pernai metais rudenį, gal spalio mėnesį, kartu su visais šeimos nariais: tėvais ir abiem broliais – S. ir D. buvo namuose. Vakare, kiek buvo valandų, neatsimena, buvo jau tamsu, S. su D. gėrė degtinę, jis negėrė, bet buvo su jais tame pačiame kambaryje. Tėvai D. ir P. A. buvo savo kambaryje ir jam atrodo, kad miegojo. Ar tuo metu žiūrėjo per telefoną filmą, neatsimena, bet brolis D. vienu metu paprašė brolio S. cigarečių, o tas pasakė, kad neduos, nors cigarečių turėjo. Tada D. supyko ir jam pasakė keiksmažodį. Tai pasakęs, D. nuėjo į tėvų kambarį. Tada iš paskos D. nuėjo į tėvų kambarį ir S.. Jis atsimena tik tai, kad matė, kaip brolis S. stovinčiam tėvų kambaryje D. sudavė kumščiu per veidą ir D. nugriuvo ant grindų. Ar daugiau sudavė S. smūgių D., nežino, jis išsigando ir nuėjo į kitą kambarį. Kas vyko toliau, nebematė, ar S. mušė dar D., nematė. Ar S. ką nors sakė, kai sudavė D. per veidą, neatsimena. Jis girdėjo, kaip D., būdamas tėvų kambaryje, šaukė jam, prašydamas iškviesti policiją ir jis paskambino iš kito kambario 112 telefonu, iškvietė pareigūnus. Jis gerai pamena, kad iki to laiko, kada D. susipyko su S. dėl cigarečių, D. tėvų – D. ir P. A. nemušė nei su šluotos kotu, nei kaip kitaip. Tėvai nei tą vakarą, nei kitomis dienomis nesakė, kad juos būtų mušęs D. (I tomas, b. l. 95-98).

Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškinta, kad turi teisę prieš savo šeimos narius ir artimus giminaičius neduoti parodymų. S. A. yra jos sūnus. Ji gali pasakyti tik tiek, kad 2022 m. spalio 21 d. buvo namuose, namuose buvo ir vyras P. A. bei visi trys sūnūs: S. A., D. A. ir A. A.. Vakare, kiek buvo valandų, nepamena, nuėjo miegoti. Iki tol, kol nuėjo miegoti, jokie konfliktai tarp sūnų S. ir D. nevyko. Gal sūnūs ir buvo išgėrę alkoholio, bet ji nematė. Tokio dalyko, kad sūnus D. tos dienos vakare būtų užsipuolęs ją ar savo tėvą P. A. su šluota, nebuvo. Daugiau pasakoti nieko nenori ir atsisako, kadangi sūnus S. A. yra įtariamasis ir ji turi tokią teisę (I tomas, b. l. 89-92).

Ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. D. parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2022 m. spalio 21 d. dirbo kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja B. S.. Pamena, jog tą dieną, vakare, kiek tiksliai buvo valandų, neprisimena, iš Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto buvo gautas pranešimas, kad pranešėjo broliai konfliktuoja, mušasi tarpusavyje. GMP atsisakė, vaikų nėra. Kas buvo įvykio pranešėjas, neprisimena. Vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini). Atvykus pranešime nurodytu adresu, nuo pagrindinio kelio prie įvažiavimo į gyvenamojo namo kiemą, pasitiko, kaip vėliau sužinojo, D. A., gim. (duomenys neskelbtini) (prisimena, kad buvo neblaivus), ir A. A., (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad jų brolis S. A., (duomenys neskelbtini) (žino, kad buvo neblaivus), sumušė D. A.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo išsiaiškinta, kad tarp D. A. ir S. A. kilo konfliktas ir S. A. ne mažiau nei 10 kartų, abiejų rankų kumščiais, sudavė D. A. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ant D. A. lūpų matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant megztinio matėsi raudonos spalvos dėmės, taip pat panašios į kraują. D. A. skundėsi kūno skausmais. Atvykus Zarasų miesto greitosios medicinos pagalbos brigadai, pirminės apžiūros metu nustatyti veido srities sumušimai ir rankų pirštų nubrozdinimai. D. A. pageidavo, kad medicinos darbuotojai jį išvežtų į Visagino ligoninę detalesnei apžiūrai. Taip ir buvo padaryta. Aiškinantis įvykio aplinkybės, gyvenamojo namo kambaryje buvo P. A., minėtų vaikinų tėvas, ir gyvenamojo namo miegamajame miegojo D. A., minėtų vaikinų mama. Pabendravus su P. A., išsiaiškino, kad konflikto metu jis buvo kitame kambaryje ir dėl ko kilo konfliktas tarp D. A. ir S. A., jis nežino, tik matė, kaip abu broliai mušėsi kumščiais. Duoti parodymus prieš savo sūnus P. A. atsisakė. Pabendravus su vaikinų motina D. A., išsiaiškino, kad konflikto metu ji miegojo kitame kambaryje ir dėl konflikto aplinkybių nieko nežino, nieko pasakyti negali. Bendraujant su A. A., jis sunkiai aiškino aplinkybes, tačiau iš jo aiškinimo, kelis kartus paklausiant, suprato, kad S. A. pradėjo mušti D. A.. Dėl ko kilo konfliktas, tiksliai paaiškinti nesugebėjo. S. A. skundėsi kairės rankos skausmu. Paklausus, ar jam reikalinga medikų pagalba, S. A. medikų pagalbos atsisakė bei atsisakė pasirašyti visus procesinius dokumentus. Kadangi buvo nustatyta, jog padaryta nusikalstama veika, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, S. A. buvo laikinai sulaikytas (I tomas, b. l. 80-83).

2022-10-22 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas ir jo priedai patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad tai vieno aukšto mūrinis su palėpe gyvenamasis namas. Įėjimas į namą yra pro medines, mėlynos spalvos duris. Įėjus pro šias duris, patenkama į namo prieangį, kurio priekyje matomos dviejų varčių, medinės, rudos spalvos durys, pro kurias įėjus patenkama į namo koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys. Įėjus pro šias duris, patenkama į namo kambarį. Kambario viduryje yra stalas. Kambario dešinėje matomas praėjimas į kitą kambarį. Praėjimo kairėje pusėje yra žalios spalvos fotelis, o praėjimo dešinėje pusėje yra krosnis, šalia jos yra juodos spalvos šlepetė. Kambaryje bendra tvarka nepažeista. Pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (I tomas, b. l. 25-31).

2023-04-25-2023-05-09 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini). S. A.baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. S. A.šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. S. A. negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir su juo negali būti atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, negali duoti parodymų teisme. Dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama. S. A. nereikalinga stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. S. A. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (II tomas, b. l. 102-105).

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia.

Byloje pakanka įrodymų daryti išvadą, jog S. A.​ 2022 m. spalio 21 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas neblaivus, konflikto metu, pastūmė nukentėjusįjį brolį D. A., nukentėjusiajam D. A. nugriuvus ant grindų, sudavė nukentėjusiajam broliui D. A. kumščiais ne mažiau penkių kartų į kairį šoną bei ne mažiau penkių kartų į dešinį petį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. A. fizinį skausmą bei dėl odos nubrozdinimo kairiame smilkinyje ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairės plaštakos I piršto muštinės žaizdos padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės įrodytos nukentėjusiojo parodymais duotais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, kitais pateiktais rašytiniais įrodymais: liudytojų A. A., D. A. ir D. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentele, asmens apžiūros protokolu ir foto lentele, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertė nustatė, kad S. A. praeityje ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu. S. A. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu S. A. serga psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su S. A. negali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis negali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdžiuose. S. A. būtinas priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Teismas, įvertinęs visus šiuos objektyvius duomenis pripažįsta, jog S. A. ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto, esančio byloje išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į S. A. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas (vokas Nr. 1), kuriame įrašyta į įvykį atvykusių policijos pareigūnų „Body Cam“ kameromis filmuota medžiaga, saugomas prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio, paliktinas prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti, kad S. A., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, taikyti S. A. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską (vokas Nr. 1), kuriame įrašyta į įvykį atvykusių policijos pareigūnų „Body Cam“ kameromis filmuota medžiaga, saugomą prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.