Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad informaciją pareiškėjai reikia pateikti palikimo atsiradimo vietos notaro biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei identifikuoti asmenų tapatybes. Teigia, kad ši informacija yra esminė ir yra pagrindas pareiškėjai tęsti palikimo priėmimo procedūras.

Paaiškina, kad ir atsakovė, ir Komisija nurodė, kad pareiškėja nėra nurodyta tarp Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau – NTRĮ) nurodytų informacijos gavėjų.

Teigia, kad pareiškėjai, kaip valstybės įmonei, pavesta viešoji funkcija atlikti valstybei perduotino, taip pat ir valstybės paveldėto (bešeimininkio) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą. Taigi, šiuo atveju atsakovė nevertino fakto, kad prašoma informacija yra būtina tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti jai pavestą užduotį.

Vadovaujasi NTRĮ 2 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalimi bei 42 straipsnio 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtinto Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) 5, 6, ir 9 straipsniais, Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gairėmis 2020 m. Nr. VDAI-A788 (toliau – Gairės 1) ir 2022 m. (3 versija) Nr. VDAI-D278 (toliau – Gairės 2), ir teigia, kad Sprendimas ir Komisijos Sprendimas 2 turi būti panaikinti, o atsakovė įpareigota suteikti pareiškėjai prašomą informaciją.

Paaiškina, kad, išnagrinėjusi Prašymą, kuriuo buvo prašoma pateikti dokumentų, kurių pagrindu įregistruotos P. Ž. ir J. Ž. nuosavybės teisės į patalpą, esančią adresu – (duomenys neskelbtini), kopijas, arba pateikti nurodytų asmenų gimimo data/asmens kodus.

Nurodo, kad, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, Sprendime nurodė, jog pareiškėja nepatenka į NTRĮ 42 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų, turinčių teisę gauti dokumentų kopijas, sąrašą, todėl atsakovė pareiškėjos prašymo pateikti dokumentų kopijas, netenkino.

Paaiškina, kad, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymo dalį dėl prašyme nurodytų asmenų asmens kodų/gimimo datų pateikimo, 2024 m. sausio 10 d. atsakyme „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SP-4561 (4.55 Mr) pareiškėjai nurodė, jog prašyme nurodytų asmenų nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nenurodant asmenų asmens kodų ar gimimo datų, todėl tokių duomenų atsakovė pareiškėjai pateikti negalinti.

Mano, kad Komisijaos Sprendime teisingai bei pagrįstai konstatuota, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai pavesta bešeimininkio ir/ar nepaveldėto turto perėmimo ir administravimo funkcija ir, kad šiuo atveju, vykdydamas ją, pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos asmenų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – patalpos dalį, kopijų. Tačiau pareiškėjos prašyme nurodytų prašomų dokumentų kopijų pateikimas galimas tik NTRĮ aiškiai apibrėžtam subjektų ratui. Komisija konstatavo, kad pagal prašomų dokumentų rūšį (dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos) pareiškėja nepatenka į sąrašą subjektų, kuriems teikiami tokie Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Gairėse 1 nurodyta, jog duomenų valdytojas gali perduoti duomenis kitam asmeniui tik egzistuojant teisėto tikslo, tinkamo duomenų gavėjo ir adekvačios (proporcingos) asmens duomenų apimties kriterijų visumai. Šiuo atveju neegzistuoja tinkamas duomenų gavėjo kriterijus, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėja nepatenka į NTRĮ 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą ir aiškiai apibrėžtą subjektų, kuriems teikiamos dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos, sąrašą.

Mano, kad teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl ir šiuo pagrindu negalėtų būti tenkintas pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę pateikti pareiškėjos prašomus dokumentus.

Vadovaujasi NTRĮ 42 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniu, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, Gairėmis 1, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ 2023 m. lapkričio 30 d. pranešimu Nr. SD23-889 (toliau – Pranešimas) kreipėsi į pareiškėją ir Ukmergės rajono savivaldybės administraciją, nurodydama, kad dalies patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai P. Ž. ir J. Ž. yra mirę, VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis po P. Ž. ir J. Ž. mirties atsiradusio palikimo niekas nėra priėmęs, todėl šių asmenų turto dalies patalpų atžvilgiu reikia pradėti turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras. Pranešime nurodyta, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ Ukmergės rajono savivaldybės mero 2023 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu įsakymu Nr. ISV23-67 yra paskirta namo (duomenys neskelbtini), bendrųjų objekto administratoriumi.

Prie pranešimo pridėtas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. lapkričio 30 d. išrašas, iš kurio matyti, kad J. Ž. ir P. Ž. nuosavybės teisės į 230/10000 ir į 184/10000 patalpų atitinkamai yra įregistruotos 1992 m. liepos 27 d. Nuosavybės teisės liudijimais Nr. AA 006960 ir Nr. AA 009674, bet nėra nurodyti šių asmenų asmens kodai ir gimimo datos.

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 6 d. pateiktame Prašyme prašė atsakovės pateikti dokumentų, kurių pagrindu įregistruotos P. Ž. ir J. Ž. nuosavybės teisės į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kopijas, arba pateikti nurodytų asmenų gimimo datas/asmens kodus. Pareiškėja prašyme paaiškino, kad atlieka veiksmus dėl mirusių asmenų galimo paveldėjimo valstybės vardu. Minimų asmenų tapatybę ir faktą, kad jie yra mirę, netiesiogiai patvirtino jų artimieji, tačiau oficialių dokumentų nėra.

Atsakovė Sprendimu atsakė pareiškėjai, kad ji nepatenka į NTRĮ 42 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų, turinčių teisę gauti dokumentų kopijas, sąrašą, todėl prašymo netenkino. Atsakovė 2024 m. sausio 10 d. atsakyme Nr. SP-4561 (4.55 Mr) pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės įregistruotos nenurodant asmens kodų ar gimimo datų, todėl tokių duomenų pateikti negalinti.

Nesutikdama su atsakovės Sprendimu, pareiškėja dėl jo pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija konstatavo, kad pagal prašomų dokumentų rūšį (dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registre objektai, kopijos) pareiškėja nepatenka į sąrašą subjektų, kuriems teikiami tokie Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisiniams santykiams taikoma NTRĮ redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (toliau – NTRĮ 2023 m. redakcija).

Pagal NTRĮ 2023 m. redakcijos 42 straipsnio 5 dalį dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos teikiamos tik: 1) nekilnojamojo daikto savininkams; 2) kitų daiktinių teisių turėtojams ar su konkrečiu juridiniu faktu susijusiems asmenims; 3) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 4) teismams ir teisėtvarkos institucijoms; 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; 6) notarams; 7) antstoliams; 8) mokesčių administratoriams. Pagal to paties straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą, išskyrus atvejus, kai asmuo, kurio duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registre, susipažįsta su Nekilnojamojo turto registre tvarkomais savo, savo nepilnamečių vaikų ar įvaikių duomenimis, taip pat kai globėjai ar rūpintojai susipažįsta su Nekilnojamojo turto registre tvarkomais savo globotinių ar rūpintinių duomenimis arba kai asmuo, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo interneto svetainėje nurodęs nekilnojamojo daikto adresą, įgyvendina teisę neatlygintinai sužinoti tą nekilnojamąjį daiktą identifikuojančius duomenis, nurodytus Nekilnojamojo turto registro nuostatuose. Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Pagal Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (toliau – įmonė) yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Pagal šio straipsnio 12 straipsnio 1 dalį valstybės įmonė Valstybės turto fondas reorganizuojama prijungimo būdu – prie reorganizavime dalyvaujančios valstybės įmonės Turto banko prijungiant reorganizuojamą valstybės įmonę Valstybės turto fondą, o pagal šio straipsnio 2 dalį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra po reorganizavimo veikianti įmonė, kuriai pereina visos reorganizuojamos valstybės įmonės Valstybės turto fondo teisės ir pareigos ir 2014 m. rugsėjo 30 d. patikėjimo teise valdomas valstybės turtas.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-300 patvirtintų Valstybės įmonės Turto banko įstatų (toliau – Įstatai) 8.4 papunktį įmonės veiklos tikslai, be kita ko, administruoti bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas. Pagal Įstatų 12.1 papunktį įmonė, siekdama įstatų 8.4 papunktyje nustatyto tikslo, be kita ko, perima, įvertina konfiskuotą, valstybės paveldimą ir paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas ir tvarko šio turto ir akcijų apskaitą. Pagal Įstatų 12.7 papunktį įmonė atlieka kitas įstatymuose jai priskirtas funkcijas, susijusias su bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto nekilnojamojo turto ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų administravimu.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėja turi teisę paveldėti valstybės vardu bešeimininkį turtą. To neginčija ir atsakovė.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai pagal NTRĮ 2023 m. redakcijos 42 straipsnio 5 dalies 3 punktą turi būti teikiamos dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos, kaip asmeniui, turinčiam teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Todėl nepagrįsta laikytina atsakovės išvada, kad pareiškėja nepatenki į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų, turinčių gauti dokumentų kopijas, sąrašą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja Prašyme nurodė, jog informacija reikalinga siekiant išspręsti klausimą dėl galimo turto paveldėjimo valstybės vardu. Taigi pareiškėja laikėsi NTRĮ 2023 m. redakcijos 42 straipsnio 4 dalies nuostatų - nurodė teisinį duomenų gavimo pagrindą bei apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą. Todėl atsakovė nepagrįstai Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai jos prašomą informaciją. Tuo pačiu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu Komisijos Sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl atsakovės Sprendimo.

Trečiuoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę suteikti pareiškėjai prašomą informaciją – 1992 m. liepos 27 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. AA006974, kurio pagrindu įregistruotos P. Ž. nuosavybės teisės į 184/10000 d. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei 1992-07-27 Nuosavybės teisės liudijimo Nr. AA006960, kurio pagrindu įregistruotos J. Ž. nuosavybės teisės į 230/10000 d. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kopijas.

Pažymėtina tai, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio nuostatas administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (1 dalis). Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (2 dalis). Taigi teismas neatlieka viešojo administravimo institucijos funkcijų.

Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo ne dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo, bet dėl priimtų sprendimų, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas suteikti jos prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus jos pageidaujamu būdu. Teismui konstatavus, kad sprendimai, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas, nepagrįsti, atsakovė įpareigotina pareiškėjos Prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą patenkinti iš dalies.

panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. SP-163203 (4.55Mr) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-918/06-2023) ir įpareigoti valstybės įmonę „Registrų centras“ pareiškėjos 2023 m. gruodžio 6 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (16.6 Mr) SK4-13978 išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.