- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- I-655-362/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02995-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad jis nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2014 m. liepos mėn. vidurio buvo laikomas tardymo izoliatoriuje, kameroje buvo septyni asmenys, tad tuo laikotarpiu tikrai neatitiko vienam asmeniui skirtas plotas. Kameroje pastoviai buvo drėgmė, nebuvo vietos ką nors daryti. Jį pradėjo kankinti depresija, jis ėmė bijoti mažų patalpų, vengti žmonių. Prašo priteisti 30000 Lt / 8688,60 Eur neturtinės žalos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. nurodė, kad tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-04-29 iki 2014-11-30, kamerose buvo drėgna, trūko vietos ką nors daryti, pavalgyti, trūko oro, ypač vasarą. Kameros buvo higieniškai netvarkingos, tualetas atviras. Dėl to pašlijo neravi, pasidarė agresyvus, nepritampa prie žmonių, pagrindinė to priežastis – ploto trūkumas. Prašo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos, kodėl būtent tokia suma, nežino, mano, jog pakankama būtų ir 2000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-12-12 pažymos Nr. 69/06-6108 „Dėl R. P. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2014-04-29 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2014-11-30. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 13, 28 su dar 2-8 asmenims. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,99 kv. m iki 7,94 kv. m gyvenamasis plotas.
Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje per aptariamą laikotarpį iš viso buvo laikomas 190 dieną. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kameroje Nr. 13 buvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas, nustatyta, jog kamera remontuota, bet vėl reikalingas remontas, kitų pažeidimų nenustatyta.. Tualetai kamerose įrengti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, atskirti ne mažesne nei 1,5 m aukščio sienele, suteikiama galimybė pagal teisės aktų reikalavimus naudotis dušu, atliekama kamerų deratizacija ir dezinfekcija. Kadangi ventiliacijos užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas rekonstrukcija negalima, tad ventiliavimas yra atliekamas natūraliu būdu. Pagal galiojančias teisės normas suimtiesiems yra nustatytas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, šis teisės aktų reikalavimas pažeistas nebuvo. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. P. skundas tenkintinas dalinai.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-12-12 pažymos Nr. 69/06-6108 „Dėl R. P. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2014-04-29 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2014-11-30. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 13, 28, kameroje būdavo 2-8 asmenys. Pareiškėjui kalint kameroje Nr. 13 (15,88 kv. m), laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2014-05-05, nuo 2014-05-07 iki 2014-06-11, nuo 2014-06-13 iki 2014-08-06, nuo 2014-08-08 iki 2014-08-27, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-04, nuo 2014-09-12 iki 2014-09-29, nuo 2014-10-014 iki 2014-10-17, nuo 2014-10-22 iki 2014-11-12, nuo 2014-11-17 iki 2014-11-30, kameroje būdavo 2-8 asmenys, pareiškėjui teko nuo 1,98 kv. m iki 7,64 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 28 (17,62 kv. m), laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2014-09-12, kameroje būdavo 4-5 asmenų, pareiškėjui teko nuo 3,18 kv. m iki 4,40 kv. m kameros ploto.
Iš viso pareiškėjas per laikotarpį nuo 2014-04-29 iki 2014-11-30 Šiaulių TI buvo kalinamas 188 dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 1,98 kv. m iki 7,94 kv. m kameros ploto. Nustatyti tiksliai, kiek kokią dieną kameros ploto teko pareiškėjui, galimybės nėra.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 188 dienas, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčija.
Pareiškėjas nurodė, kad jis būtų kalinamas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, savo reikalavimus iš esmės grindė tuo, jog mažai buvo ploto, buvo drėgna, trūko oro, tualetai nebuvo pilnai atskirti nuo kameros.
Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliktas Visuomenės sveikatos centro patikrinimas kameroje Nr. 13, ir 2014-06-17 patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje oro temperatūra, drėgmė, dirbtinė dieninė ir naktinė apšvietos atitinka normos reikalavimus, kamera remontuota.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014-12-15 pažymoje Nr. 62/08-478 „Apie R. P. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai)“, jis nuo kameros atitvertas ne mažesne nei 1,5 m sienele. Teisės normos nereikalauja, jog tualetai būtų pilnai atskirti nuo kameros.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-12-08 pažymoje Nr. 62/04-2057 nurodyta, kad R. P. laikotarpiu nuo 2014-05-05 iki 2014-11-30 į Šiaulių TI direktorių su skundais dėl maisto davinių, medikų tarnybos. Pateiktame 2014-09-03 skunde nurodoma, jog pareiškėjas žada badauti, nes gydytojai nesuteikia reikiamos pagalbos dėl skrandžio skausmų. Skundo atsisakyta tą pačią dieną, nurodant, jog aplinkybės išspręstos.
Susipažinus su pateikta į bylą R. P. asmens sveikatos istorija, nustatyta, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu skundėsi skrandžio skausmais, vėmimu, pykinimu. Gydymas buvo suteikiamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo mėn. 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669-11). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kuo pasireiškė neturtinė žala, kokius patyrė neigiamus išgyvenimus, visų pirma paaiškinti gali tik pats žalą patyręs asmuo.
Pareiškėjas R. P. teismui buvo pateikęs prašymą dėl būtino jo dalyvavimo teismo posėdžio metu. Apklausiamas teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. nurodė neteisėtus atsakovo veiksmus, tokius kaip drėgna kamera, oro trūkumas, mažai vietos, neatitverti nuo kameros tualetai, bei nurodė, kad daugiau pažeidimų nebuvo, nurodydamas požymius, kuriais jam pasireiškė neturtinė žala, nurodė tik tai, jog jam pašlijo nervai, jis pasidarė agresyvus, nepritampa prie žmonių, tai jis siejo su per mažu jam tekusiu kameros plotu.. Siekiant nustatyti, kodėl priteistinas būtent toks neturtinės žalos dydis, pareiškėjas R. P. teismo posėdžio nurodė, kad užteks tiek, kiek teismas priteis, mano, jog užtenka ir 2000 Eur.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas R. P. aktyviai kovojo už savo teises, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir net pasirinkdamas tokias kraštutines priemones, kaip badavimas. Tačiau, nurodydamas, jog pradeda badavimą, bei nurodydamas šio protesto pagrindus, jis nenurodė nei kamerų neatitikimo higienos normoms, nei per mažai tenkančio ploto vienam suimtajam. Pastebėtina, jog jo skundas, kurio pagrindu buvo pradėtas badavimas, buvo operatyviai išspręstas, ir jau tą pačią dieną pats pareiškėjas nurodė, kad badavimo nepradeda, išsprendus išdėstytus reikalavimus. Savo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nesiskundė dėl jam tenkančio kameros ploto ar kamerų neatitikimo higienos normoms, tad ir šie jo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime.
Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas. Nors pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (dėl drėgmės ir ventiliacijos nebuvimo), tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuris yra pastate, kur negalima rekonstrukcija, kitokios ventiliacijos nei natūrali, užtikrinti negalima. Pareiškėjui R. P. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (jis buvo apgyvendintas perpildytose kamerose). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl netinkamų sąlygų nesikreipė, nors kitais atvejais aktyviai kovojo už savo teises, laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo gana trumpas, pareiškėjui priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. P., a.k(duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.