- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- e2-24823-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15557-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 20 d. teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti M. R., asmens kodas. (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. birželio 30 d., ir S. R., gimusio 1914 m. gruodžio 30 d. bei mirusio 2002 m. sausio 3 d., santuokos metu įgytą ½ dalį buto/patalpos-buto (su rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. birželio 30 d., asmenine nuosavybe.
1.1. Ieškinyje nurodyta, kad 1948 m. sausio 20 d. buvo įregistruota M. R. (ikisantuokinė pavardė – Ž.), mirusios 2018 m. birželio 30 d. ir S. R., gimusio 1914 m. gruodžio 30 d. bei mirusio 2002 m. sausio 3 d. santuoka. Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė vienintelės dukters – ieškovės S. S. (ikisantuokinė pavardė R.). 1958 m. lapkričio 29 d. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2178 ir nutraukė sutuoktinių M. R. ir S. R. santuoką, kuri faktiškai buvo iširusi jau nuo 1955 m. Po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai bendro gyvenimo ir ūkio niekada nebevedė, naujų santuokų nesudarė ir daugiau vaikų (su kitais asmenimis) nesusilaukė, tačiau dėl teisinių žinių stokos nei vienas iš buvusių sutuoktinių niekada neįregistravo ištuokos civilinės metrikacijos organuose. Santuokos nutraukimo faktui likus neįregistruotam civilinės metrikacijos organuose, buvusių sutuoktinių santuoka buvo laikoma formaliai nepasibaigusia ir galiojo iki S. R. mirties 2002 m. sausio 3 d.
1.2. 1972 m. S. R. išvyko nuolatiniam gyvenimui į Izraelį, kur tuo metu jau gyveno jo brolio šeima. S. R. įgijo Izraelio pilietybę. Įgyjant Izraelio pilietybę S. R. vardas ir pavardė buvo pakeisti į M. R.. S. R. iki pat savo mirties niekada nebegrįžo gyventi į Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikoje neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos.
1.3. 1973 m. spalio 23 d., t. y. S. R. jau faktiškai esant išvykus iš Lietuvos Respublikos gyventi į Izraelį, Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. 276 buvo suteikta teisė apsigyventi gyvenamajame plote, t. y. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtame bute apsigyveno M. R., jos dukra - ieškovė, taip pat M. R. sesuo A. Ž. ir M. R. motina (ieškovės senelė). 1991 m. gruodžio 13 d. buvo sudaryta Buto pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad Buto pirkėjos lygiomis dalimis yra M. R. ir jos sesuo A. Ž..
1.4. 2002 m. sausio 3 d. gyvendamas Izraelyje mirė ieškovės tėvas S. R. (M. R.). Kadangi ieškovės žiniomis jos tėvas Lietuvos Respublikoje jokio paveldimo turto neturėjo, o Izraelyje jokio paveldimo turto taip pat neįgijo, todėl dėl po tėvo mirties atsiradusio palikimo priėmimo ieškovė į jokį notarą ar kitą instituciją niekada nesikreipė. S. R. paveldėjimo byla nei Lietuvos Respublikoje, nei Izraelyje niekada nebuvo užvesta. Bet kuriuo atveju, tiek po M. R., tiek po S. R. (M. R.) mirties vienintele įpėdine galėtų būti jų dukra S. S., kuri yra ieškovė šioje byloje.
1.5. Kadangi M. R. sesuo A. Ž. šeimos nebuvo sukūrusi ir vaikų neturėjo, po jos mirties 2004 m. liepos 20 d. atsiradusį palikimą, o tame tarpe ir ½ dalį jai priklausiusio buto, priėmė jos sesuo M. R.. Nuo 2004 m. liepos 20 d. M. R. manė, jog asmeninės nuosavybės teise valdo, naudoja ir gali disponuoti visu 100 proc. nuosavybės teisių į butą.
1.6. 2018 m. birželio 30 d. M. R. mirė. Po jos mirties atsiradusį palikimą priėmė dukra - ieškovė S. S.. Kitų įpėdinių nebuvo ir be ieškovės joks kitas asmuo M. R. palikimo nepriėmė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, 2019 m. spalio 2 d. atsiliepimu nurodė, kad. nėra gavusi pranešimo, dėl galimo palikėjų M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. R. (gim. 1914-12-30) palikimo perėjimo valstybei. Jei teismas, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, įsitikintų ieškinio pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
3. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos šios aplinkybės:
3.1. 1948 m. sausio 20 d. buvo įregistruota M. R. (ikisantuokinė pavardė – Ž.) ir S. R., s. I., santuoka. (1 t., b. l. 8)
3.2. 1949 m. vasario 20 d. S. R. ir M. R. gimė dukra S. R. (1 t., b. l. 26), po santuokos sudarymo – S. (1 t., b. l. 27).
3.3. M. R. mirė 2018 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 9, 25). Jos palikimą priėmė S. S. (1 t. b. l. 23).
3.4. S. R. (M. R.) mirė 2002 m. sausio 3 d. Izraelyje (1 t., b. l. 15-16). Laidojimo liudijime nurodyta, kad M. R., gimęs 1914 metais, išsituokęs. VĮ Registrų centras 2019-09-16 pažymoje Nr. GR 3A-3117 nurodyta, kad S. R. gimė 1914 m., mirė 2002 m. sausio 3 d. Šeiminė padėtis- miręs santuokoje, sutuoktinė M. R., gimė 1928-01-23, mirė 2018-06-30; vaikai – S. S., gimė 1949-02-20 (1 t., b. l. 22).
3.5. 1958 m. lapkričio 29 d. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2178 ir nutraukė sutuoktinių M. R. ir S. R., I. sūnaus, santuoką (1 t., b. l. 10 ). Sprendime konstatuota, kad : <...> bendrame šeimyniniam gyvenime gyveno iki 1955 m. Iš bendro šeimyninio gyvenimo sutuoktiniai turi vieną vaiką <...>“. Byloje nėra duomenų apie ištuokos įregistravimą civilinės metrikacijos įstaigoje.
3.6. 1973 m. spalio 23 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. 276 (1 t., b. l. 28) M. R. buvo suteikta teisė apsigyventi bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini).
3.7. 1991 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto mero potvarkio Nr. 2021 pagrindu (1 t., b. l. 13 ), remiantis Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymu Nr. 1374, buvo leista M. R. ir jos seseriai A. Ž. lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, pirkti trijų kambarių butą (su rūsiu), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). Buto kaina - 20740 rb.
3.8. 1991 m. gruodžio 13 d. buvo sudaryta Buto pirkimo -pardavimo sutartis Nr. 11-527 (1 t., b. l. 29-30), kurioje nurodyta, kad buto pirkėjos lygiomis dalimis yra M. R. ir jos sesuo A. Ž.. Taupomojo banko 1991 m. lapkričio 7 d. pranešimai apie nurašymą iš nebalansinių sąskaitų (1 t., b. l. 14) patvirtina, kad tiek M. R., tiek jos sesuo A. Ž. sumokėjo už perkamą Butą po 10370 rb. (t. y. viso 20740 rb.) iš savo asmeninių lėšų.
3.9. Iš Garažo, buto, namo techninės apskaitos bylos (1 t., b. l. 18) matyti, kad buto savininkėmis (lygiomis dalimis) Asmens nuosavybės fonde po Buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo buvo įregistruotos tik M. R. ir jos sesuo A. Ž..
3.10. Po A. Ž. mirties 2004 m. liepos 20 d. atsiradusį palikimą, o taip pat ir ½ dalį jai priklausiusio Buto, priėmė jos sesuo M. R. (1 t., b. l. 20).
3.11. VĮ Registrų centras duomenimis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. R. (1 t., b. l. 24).
3.12. Pagal 2019 m. balandžio 3 d. notarinį liudijimą Po M. R. mirties 2018 m. birželio 30 d. atsiradusį palikimą priėmė dukra - ieškovė S. S. (1 t., b. .37). Testamentų registro duomenimis kitų įpėdinių nebuvo ir be ieškovės joks kitas asmuo M. R. palikimo nepriėmė (1 t., 23 b. l.).
Dėl ½ dalies buto pripažinimo M. R. asmenine nuosavybe
4. Ieškovė pripažįsta, kad nors M. R. ir S. R. santuoka buvo nutraukta 1958 m. lapkričio 29 d. teismo sprendimu, bet pagal Lietuvos TSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso 20 straipsnį, teismo sprendimas dėl santuokos nutrūkimo būtinai turi būti įformintas (įregistruotas) civilinės būklės aktų įrašų organuose, ko ieškovės tėvai nepadarė, todėl teisiškai jų santuoka nelaikoma nutraukta.
5. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse, kuris galiojo M. R. perkant ½ dalį ginčo buto. Pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
6. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str.1 d. nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi minėta teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe.
7. Iš rašytinių įrodymų bei ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad M. R. ir jos seseriai A. Ž. ginčo butas buvo suteiktas apsigyventi dar 1973 m. spalio 23 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. 276. Taigi, M. R. apsigyveno ginčo bute, kurio ½ dalį siekia pripažinti jos asmenine nuosavybe, jau po to, kai 1958 m. lapkričio 29 d. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir S. R. (M. R.) santuoka, o pats S. R. jau buvo faktiškai išvykęs iš Lietuvos Respublikos gyventi į Izraelį.
8. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas suteikė teisę nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems tokį norą, iš valstybinio ir visuomeninio butų fondo įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Remiantis šiuo įstatymu, M. R. ir jos sesuo A. Ž. 1991 m. gruodžio 13 d. sudarė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Iš šio dokumento matyti, jog sudarant buto pirkimo pardavimo (privatizavimo) sandorį S. R. (M. R.) nedalyvavo. Už buto privatizavimą lygiomis dalimis buvo sumokėta iš asmeninių M. R. ir A. Ž. lėšų, nurašant jas iš nebalansinių Taupomojo banko sąskaitų. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).
9. VĮ „Registrų centro“ išraše su istorija (1 t., b. l. 24) taip pat matyti, kad buto savininkėmis visą laiką buvo nurodytos tik M. R. ir A. Ž.. Darytina išvada, kad M. R. įgyjant ½ dalį ginčo buto jos valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta. M. R. niekada nereiškė M. R. jokių pretenzijų dėl šio buto. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ½ dalis buto buvo įgyta iš M. R. asmeninių lėšų (CPK 185 str.), o be to – jau faktiškai ir, sutuoktinių įsitikinimu, teisiškai nutrūkus jų santuokai, o įgyjant šį nekilnojamąjį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., CPK 185 str.).
10. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti, kad M. R. santuokos metu įgyta ½ dalis buto/patalpos-buto (su rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. birželio 30 d., asmeninė nuosavybė.
11. Ieškovė neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nepateikė išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
pripažinti M. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. birželio 30 d., ir S. R., gimusio 1914 m. gruodžio 30 d. bei mirusio 2002 m. sausio 3 d., santuokos metu įgytą ½ dalį buto/patalpos-buto (su rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. birželio 30 d., asmenine nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.