Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-85-667/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
1-85-667/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30686-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Nukentėjusysis
G. S.
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-85-667/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30686-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,nukentėjusiajai G. S.,kaltinamajam G. S., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,ekspertui L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2019 m. liepos 20 d. apie 11.35 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,52 promilių girtumas), kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei G. S. ne mažiau kaip 5 kartus į galvą ir nugarą, spyrė ne mažiau į pilvą, tempė jai už plaukų, taip padarydamas odos nubrozdinimus nugaros srityje, kas nukentėjusiajai G. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. liepos 20 d., šeštadienį šalia (duomenys neskelbtini)namo esančiame parkelyje laukė draugo ir pamatė einančią sutuoktinę G. S.. Ji yra jo vaiko motina, bet jie kartu negyvena jau 2 metus. Skyrybų procesas nevyksta. G. S. ėjo su maišu, kuriame kažkas barškėjo ir sugalvojo pažiūrėti, ką ji ten nešasi. Ten buvo stikliniai alaus buteliai. Paklausė, kur dukra, ji pasakė, kad namuose, tada jai pasakė, kad gal reikia iškviesti vaikų teises. Jis buvo išgėręs, bet ne girtas. Išgėrė prieš pat konfliktą. Jo žiniomis žmona piktnaudžiauja alkoholiu ir tada buvo išgėrusi. Nežino, iš kur atsirado laiptinėje išmėtyti rūbai, nes jei būtų suplėšęs maišą, būtų pilna rūbų tuo metu, kai jis buvo. Gali būti, kad ji po to pati atnešė tuos rūbus į laiptinę ir viską padarė, ką rado atvykusi policija. Jis pakalbėjęs su G. S. nuėjo prie namo ir toliau laukė parke draugo. Po kiek laiko atvažiavo pareigūnai. Jis nesudavė G. S., tai melagystė. Po dviejų dienų atsirado kažkokie sužalojimai. Gal girta kažkur prisitrenkė. Jis nebuvo prieš ją rankos pakėlęs, nieko jai nepadarė, tik pasakė, kad iškvies vaikų teises. Nespėjo iškviesti, nes atvyko policija. Žino, kad ji gavo patarimą iš draugės iškviesti jam policiją. Mano, kad G. S. meluoja, nes tai patvirtina teismo medicinos ekspertas. Sako, kad buvo 5 smūgiai, tačiau ekspertas nieko nematė, čia yra melagystė. G. S. norėjo iš jo paimti telefoną, kad nepaskambintų jis vaikų teisėms. Neprisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuojamo smurto artimoje aplinkoje, nes nieko nepadarė, jokio smurto nenaudojo. Gal ir šūktelėjo G. S. kažką dėl dukros nepriežiūros. Su ja kalbėjosi laiptinėje. G. S. ėjo į laiptinę ir jis ėjo iš paskos, kalbėjosi pirmame aukšte. Po to jis ėjo į parkelį draugo laukti. Barniai tarp jo ir G. S. vyksta dėl dukros priežiūros. Jis dėl vaiko išlaikymo prisideda, už darželį sumoka, bet labiau dukrą išlaiko G. S.. Su dukra geri santykiai, dukrai 6 metai. Vyresnioji jos mergaitė ne jo dukra, dabar su ja nebendrauja. G. S. vyrus keičia dažnai, nežino, su kuo ji dabar gyvena. Ji išsikvietė policiją, nes bijojo, kad atvyks vaikų teisės. Ji dabar neleidžia matytis su dukra.

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad kaltinamasis G. S. yra jos vyras, susituokė (duomenys neskelbtini)mėnesį, santuokoje pragyveno 2 mėnesius, prieš tai kartu gyveno 3 metus, dabar atskirai gyvena 2 metus. Turi vieną vaiką. Ji gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais ir draugu. Iš ankstesnės santuokos turi dukrą. Nustojo kartu gyventi su G. S. dėl jo išgėrinėjimo ir dėl šeimyninių aplinkybių. Kol gyveno kartu, jis nesmurtavo prieš ją. Pirmą kartą smurtą panaudojo 2017 metais. Tąkart jis supyko, kad miegojo vaikų kambaryje ant žemės ir nėjo su juo miegoti. Jis trukdė jai ir vaikams miegoti, purtė, įstūmė ją į kambarį, todėl ji išsigandusi iškvietė policiją. Mėlynių nebuvo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, po to ji buvo grįžusi pas vyrą ir bandė taikytis. Bet 2017 metais lapkričio mėnesį ji išsikraustė, bet jis vis ateidavo girtas iki jos buto durų ir jas spardydavo. G. S. vis bando susisiekti su ja, nors jam policijoje buvo uždrausta bendrauti. Iki šiol nuolat gauna jo žinutes, jis skambina naktimis, todėl jį užblokavo. Jis skambinėja ir kitiems, kalba apie ją blogai. Todėl kasdien grįžtant iš darbo ji bijo, ar jo nebus laiptinėje, ar nelauks prie durų. Šiuo metu G. S. su dukra nebendrauja apie 2 mėnesius. Įvykio dieną 2019 m. liepos 20 d., šeštadienį ji su G. S. kalbėjo telefonu ir pasakojo, kad rugsėjo pirmajai nusipirko dukrai kostiumėlį. Dar kalbėjo apie dukros gimtadienį, kuris turėjo būti rugpjūčio 11 d. Pas ją tą dieną, 2019 m. liepos 20 d., buvo atvykusi jos sesė ir atvežė dukrai vaikų drabužėlių. Ji nusileido iš mašinos jų pasiimti. Eidama atgal su dviem maišais pilnais rūbų, pamatė, kad ant laiptų sėdi kaltinamasis G. S., matė, kad jis svirduliuoja. Laiptinė su kodu, bet į laiptinę ėjo kaimynas ir tada G. S. iš paskos įėjo. Iš paskos jų įėjo ji. Kaimynas įlipo į liftą ir nuvažiavo, ji sulaukusi lifto ruošėsi lipti į jį, bet pamatė, kad ir G. S. eina link jos į liftą, todėl paklausė jo ,,kur tu eini?“, bet jis nesileido į kalbas. Tada ji išėjo iš lifto. G. S. pirmame aukšte pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Tada ji pradėjo lipti laiptine į viršų ir jai būnant tarp pirmo ir antro aukšto aikštelėje, kaltinamasis spyrė į jos rankose turėtus du maišus ir visi vaikiški drabužiai išsilakstė. Ji pamatė, kad jis užsimojo prieš ją iškelta ranka virš savęs, bet nemanė kad trenks, nes anksčiau taip nedarydavo, bet jis trenkė jai kumščiu į galvą. Jis tą kartą, užsimojęs trenkė jai į galvą, pastūmė ją į kampą. Tada pradėjo trankyti ir spardyti ją. Buvo suduota ne mažiau 5 smūgių. Į nugarą netrenkė, nes ji visą laiką buvo kampe. G. S. spyrė jai į kojas. Jai pradėjus bėgti, čiupo iš plaukų, bet pavyko pabėgti. Ji nubėgo prie kito namo ir išsikvietė policiją. Anksčiau tokio smurto nebuvo. Ji su G. S. bendrauja tik dėl vaiko ir bendrauja kaip su išsiskyrusiu vyru, bendros ateities neplanuoja. Ji jau 2 metus turi draugą, gal dėl jo ir puola, kolioja necenzūriniais žodžiais. Mano, kad dėl G. S. elgesio turi įtakos alkoholio vartojimas, tačiau ir neišgėręs jis turi pykčio. Skambino policijai, nes buvo užpulta laiptinėje, norėjo, kad G. S. apribotų artinimąsi prie jos. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykio vietą. Grįžus į automobilį, iš už kampo atėjo G. S.. Policininkai liepė jai išlipti ir įsisodino G. S.. G. S. priešinosi vos pamatęs policininkus, girdėjo, kad jis šaukė ant policijos. Ji buvo išsigandusi, verkė. Dėl G. S. veiksmų jai buvo padarytas nugaros nubrozdinimas, ant dešinės kojos po savaitės atsirado didelė mėlynė. Ant pilvo nieko nesimatė, jautė skausmą, kai jai spyrė, bet visą laiką buvo susirietusi. Jai skaudėjo galvą. Ekspertui rodė, kad buvo paraudonavimas. Plaukų pluoštas nebuvo išrautas, gal tik keli plaukai liko jo rankose. Policijos pareigūnams viską užfiksavus, ji susirinko išmėtytus drabužius. G. S. trenkė jai į viršugalvį, trenkė kumščiu ir delnu. Buvo paraudonavęs veidas po smūgių. Ji viską ekspertui sakė, ekspertas apžiūrėjo, tik ten, kur buvo trenkta. Laiptinėje yra grublėta siena. Kai G. S. stūmė ją, tuo metu nusibrozdino. Pirmas smūgis jai buvo suduotas į galvą, paskui galvą užsidengė, tai G. S. trankė, kur galėjo. Įvykio vieta yra lipant į pirmą aukštą prie pašto dėžučių.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad jis dirba Kauno VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje vyr. specialistu. Kiek atsimena, kad kaltinamasis atnešė vaikui gimtadienio dovanas ir laiptinėje sumušė nukentėjusiąją, bet tokių įvykių daug būna, todėl gali būti, kad maišo. Pirmiausia į iškvietimą sureaguoja patruliai, jam atvykus, greičiausiai, asmuo jau buvo sulaikytas. Jis daugiau bendrauja su nukentėjusiąja. Kaltinamąjį gali atsiminti, nes tikriausiai jis talpino jį į areštinę. Kaltinamasis su nukentėjusiąja susitiko laiptinėje, pirmame ar antrame aukšte ir kaltinamasis smurtavo. Keik atsimena, jie turi bendrą vaiką. Atrodo, jis darė įvykio vietos apžiūrą, buvo kažkokie daiktai ar rūbai išmėtyti. Nukentėjusiosios pareiškimą jis priiminėjo mašinoje. Ji buvo išsigandusi. Kiek tenka dalyvauti tokiuose įvykiuose, tai buvo galima matyti, kad jos atžvilgiu buvo atlikti smurtiniai veiksmai. Pareiškimas buvo parašytas iš nukentėjusiosios žodžių. Neatsimena, ar matėsi sužalojimai. Atrodė, kad jos atžvilgiu smurtas buvo, nukentėjusioji buvo išsigandusi, strese. Jie į įvykio vietą atvyko gal po valandos, tiksliai pasakyti negali. Apžiūrėjęs įvykio vietą parašė, kad įvykio vieta pakeista, nes ji jau buvo sutvarkyta. Pati nukentėjusioji pasakojo, kad susirinko išmėtytus daiktus ir rūbus. Kiek pamena, ji visko bijojo, stresavo, drebėjo. Jeigu nukentėjusioji nepageidauja, tai greitosios nekviečia. Jis jai išdavė užduotį nuvykti pas ekspertus apžiūrai. Įvykio vietoje greičiausiai filmavo patruliai.

Liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba patrulių rinktinėje. Buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje moteris šviesių plaukų, smulkaus sudėjimo, iki 170 cm ūgio skundėsi, kad vyras ar sugyventinis smurtauja prieš ją. Matė laiptinėje išmėtytus daiktus, rūbus. Neatsimena, kada atvyko į įvykio vietą. Jam pasirodė, kad buvo daugiau psichologinis smurtas, galimai išorinių sužalojimų nesimatė. Moteris buvo išsigandusi. Aplinkybių detaliai neatsimena, nes panašių įvykių labai daug. Vyras buvo girtas, sakė, kad nieko nedarė, kad ji pati išsigalvojo. Įtariamasis buvo išgėręs, bet pareigūnams nesipriešino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo M. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 55–56.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 12.00 val. jam dirbant kartu su vyr. patruliu, su kuriuo, dabar jau neprisimena, iš Kauno apskrities VPK buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pil. G. S., kuri atrodė susijaudinusi, verkė, visa drebėjo ir kuri paaiškino, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 11.35 val. (duomenys neskelbtini)g. namo Nr. (duomenys neskelbtini)laiptinės pirmame aukšte tarp jos ir jos neblaivaus sutuoktinio G. S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis tyčia kelis kartus sudavė jai smūgius rankomis į veidą, į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio vietoje įvykį mačiusių liudininkų nebuvo nustatyta. Minėto namo kieme sulaikė G. S.. Pastarasis aiškino, kad G. S. viską meluoja, kad nieko tarp jų neįvyko. Pastarasis buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 55).

Liudytojas M. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1846/2019(02) nurodyta, kad G. S. padaryta odos nubrozdinimai nugaros srityje, kad šie odos nubrozdinimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti namo laiptinės siena. Odos nubrozdinimai nugaros srityje padaryti vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padaryti 2019 m. liepos 20 d. G. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30).

Ekspertas L. G. parodė, kad jis dirba VTMT Kauno skyriuje. Kiek prisimena, apžiūrėjęs nukentėjusiąją G. S. užsifiksavo, kad jai buvo sužalojimas nugaroje. Moteris buvo apžiūrėta 2019 m. liepos 22 d., pusantros paros po įvykio. Ji nebuvo pareiškusi, kad jai buvo sumušta koja ar kad jai skaudėtų. Kraujosruvos apžiūros metu nematė ir kada ji atsirado, atsakyti negali. Nukentėjusioji galėjo kreiptis papildomai apžiūrai ir tada būtų ją užfiksavę. Tam, kad išryškėtų kraujosruvos pilvo srityje, turi būti labai stiprus smūgis. Pilvo siena elastinga, todėl sužalojimai neišryškėja. Kojoje kraujosruva jau galėjo būti išryškėjusi po paros. Ekspertai užrašo tai, ką atėjęs žmogus pasako. Kiek atsimena, pas G. S. buvo sužalojimas nugaroje, kitose kūno vietose sužalojimo nebuvo. Jeigu nukentėjusioji sako, kad jai spyrė į pilvą, tai ji geriau žino. Jeigu žmogus pasako, kad buvo sumuštas, tai ekspertai visada pažiūri tas vietas, kurias pasako. G. S., esantys sužalojimai nugaroje tikėtina, kad padaryti atsitrenkus į sieną. Laiptinės siena buvo grublėta, todėl ir nubrozdinimai tokie, nes nuotraukose užfiksuotos sienos atrodo panašios į tas, kurios galėjo padaryti sužalojimus.

2019 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad G. S. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas, kurio metu jos vyras keletą kartų sudavė jai į veidą ir į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Laiptinėje išmėtė daiktus, kuriuos ji nešėsi. Įvykį mačiusių liudininkų nebuvo. Medikų pagalbos atsisakė. Smurtą patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas (b. l. 22, 23).

Iš 2019 m. spalio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2019 m. liepos 20 d. vaizdo įrašas pagal ROIK 0119000377296, kuriame matoma G. S. ir girdimas jos pokalbis su už kadro esančiu vyru: Vyras sako: „Prašome papasakokit, kas buvo“. G. S. atsako: „Mano vyras, su kuriuo negyvename, laukė prie mano nuomojamo buto laiptinės, užpuolė mane laiptinėj, pradėjo trankyti per veidą ir su ranka, ir su kumščiais ir spyrė. Pasakiau, kad kviesiu policiją, norėjo atimti telefoną, bet aš pabėgau“. Vyras: „Sukėlė Jums skausmą?“ G. S.: „Taip, sukėlė skausmą“ (b. l. 31, 32).

2019 m. rugpjūčio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2019 m. liepos 20 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus operatorės ir G. S. telefoninio pokalbio garso įrašas. Šiame įraše girdisi dviejų moterų balsai. Moteris, prisistačiusi G. S. sako: „Vyras, su kuriuo esu neišsiskyrus, gyvenam atskirai, užpuolė, būdamas girtas, dabar mane laiptinėje“, „Taip ir negaliu įeiti į namus, nes visą mano maišelį išmėtė laiptinėje, aš bijau eit namo, nes čia vaikai namie, nežinau žinokit“. Operatorei paklausus „Mhm, o kur jis šiuo metu yra?“ G. S. sako: „Aš nežinau, gal jisai prie namo stovi, aš negaliu eit, nes (girdimi nesuprantamai tariami žodžiai)“. Operatorė klausia: „O kur jis Jus užpuolė, kokioj gatvėj Kaune?“ G. S. atsako: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „O vaikų liko namuose, sakėt?“. G. S.: „Vaikai namie, vaikai jo nematė, nes jisai yra girtas iš viso“ (b. l. 38, 39).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1634 nurodyta, kad 2019 m. liepos 20 d. 12.17 val. G. S. nustatytas 1,52 promilių girtumas (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis G. S. savo kaltę neigė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Parodė, kad jokio smurto G. S. atžvilgiu nenaudojo. 2019 m. liepos 20 d. šalia (duomenys neskelbtini)namo esančiame parkelyje laukė draugo ir pamatė einančią G. S., kuri nešėsi maišą su alaus buteliais. Jis pasakė, kad iškvies jai vaikų teises. Pakalbėjęs su G. S. nuėjo prie namo ir toliau laukė parke savo draugo. Vaikų teisių specialistų nespėjo iškviesti, nes pirma atvyko policija, kurią ji iškvietė policiją.

Kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai, nes jie laikytini siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad su G. S. yra neišsituokę, tačiau kartu negyvena. Kol gyveno kartu, jis nesmurtavo. Įvykio dieną pas ją buvo atvykusi sesė ir atvežė dukrai drabužėlių. Ji nusileido iš mašinos jų pasiimti. Eidama atgal su maišais, pamatė, kad ant laiptų sėdi neblaivus jos vyras G. S.. Į namą jis įėjo paskui kaimyną, o ji jiems iš paskos. Kaimynas nuvažiavo liftu. Ji sulaukusi lifto ruošėsi juo važiuoti, tačiau pamatė, kad ir G. S. eina važiuoti liftu. Ji išlipo. G. S. pirmame aukšte pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, išspardė jos turėtus du maišus su drabužiais. Tada jis užsimojo ir trenkė jai į galvą, pastūmė ją į kampą. Tada pradėjo trankyti ir spardyti ją. Jai buvo suduota ne mažiau 5 smūgių. G. S. spyrė jai į kojas. Jai pradėjus bėgti, čiupo už plaukų, bet jai pavyko pabėgti. Nubėgusi prie kito namo iškvietė policiją. Atvykus policijai ji buvo išsigandusi, verkė. Dėl G. S. veiksmų jai buvo padarytas nugaros nubrozdinimas, ant dešinės kojos atsirado didelė mėlynė. Ant pilvo nieko nesimatė, jautė skausmą, kai jai spyrė, bet visą laiką buvo susirietusi. Jai skaudėjo galvą. G. S. trenkė jai kumščiu ir delnu į viršugalvį, nuo smūgių buvo paraudonavęs veidas. Nugarą nusibrozdino atsitrenkusi į grublėtą sieną.

Nukentėjusiosios G. S. parodymus patvirtina Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus operatorės ir G. S. telefoninio pokalbio garso įrašas, kuriame G. S. sako: „Vyras, su kuriuo esu neišsiskyrus, gyvenam atskirai, užpuolė, būdamas girtas, dabar mane laiptinėje“, „Taip ir negaliu įeiti į namus, nes visą mano maišelį išmėtė laiptinėje, aš bijau eit namo, nes čia vaikai namie, nežinau žinokit“. Operatorei paklausus „Mhm, o kur jis šiuo metu yra?“ G. S. sako: „Aš nežinau, gal jisai prie namo stovi, aš negaliu eit, nes (girdimi nesuprantamai tariami žodžiai)“. Operatorė klausia: „O kur jis Jus užpuolė, kokioj gatvėj Kaune?“ G. S. atsako: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „O vaikų liko namuose, sakėt?“. G. S.: „Vaikai namie, vaikai jo nematė, nes jisai yra girtas iš viso“ (b. l. 38, 39).

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Liudytojas A. K. patvirtino, kad matė laiptinėje išmėtytus daiktus. Juos pasitikusi nukentėjusioji buvo išsigandusi, išorinių sužalojimų nesimatė, jam pasirodė, kad buvo daugiau psichologinis smurtas. Vyras buvo girtas, sakė, kad nieko nedarė, kad nukentėjusioji išsigalvojo. Nukentėjusiajai ant kūno sužalojimų nesimatė arba jų nepastebėjo, tačiau įvykio aplinkybių detaliai neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko pil. G. S., kuri atrodė susijaudinusi, verkė, visa drebėjo ir kuri paaiškino, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 11.35 val. (duomenys neskelbtini)g. namo Nr. (duomenys neskelbtini)laiptinės pirmame aukšte tarp jos ir jos neblaivaus sutuoktinio G. S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis tyčia kelis kartus sudavė jai smūgius rankomis į veidą, į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio vietoje įvykį mačiusių liudininkų nebuvo nustatyta. Minėto namo kieme sulaikė G. S.. Pastarasis aiškino, kad G. S. viską meluoja, kad nieko tarp jų neįvyko. Pastarasis buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 55).

Liudytojas E. Ž. parodė, kad atsimena, jog kaltinamasis smurtavo laiptinėje, pirmame ar antrame aukšte. Kiek atsimena, jie turi bendrą vaiką. Atrodo, jis darė įvykio vietos apžiūrą, buvo kažkokie daiktai ar rūbai išmėtyti. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, neatsimena, ar matėsi sužalojimai. Atrodė, kad jos atžvilgiu smurtas buvo, nukentėjusioji buvo išsigandusi, strese. Apžiūrėjęs įvykio vietą parašė, kad įvykio vieta pakeista, nes ji jau buvo sutvarkyta.

Iš karto po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad G. S. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas, kurio metu jos vyras keletą kartų sudavė jai į veidą ir į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Laiptinėje išmėtė daiktus, kuriuos ji nešėsi. Įvykį mačiusių liudininkų nebuvo. Medikų pagalbos atsisakė. Smurtą patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas (b. l. 22, 23).

Be to, policijos pareigūnams filmuojant įvykio vietoje, buvo užfiksuota, kad G. S. pasakoja pareigūnui, kad: „Mano vyras, su kuriuo negyvename, laukė prie mano nuomojamo buto laiptinės, užpuolė mane laiptinėj, pradėjo trankyti per veidą ir su ranka, ir su kumščiais ir spyrė. Pasakiau, kad kviesiu policiją, norėjo atimti telefoną, bet aš pabėgau“. Policijos pareigūnui paklausus: „Sukėlė Jums skausmą?“ G. S. atsako, kad: „Taip, sukėlė skausmą“ (b. l. 31, 32).

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nukentėjusiosios parodymai dėl jos atžvilgiu kaltinamojo G. S. vartoto smurto yra teisingi ir nepaneigti jokiais bylos duomenimis. Jie nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jokių duomenų, leidžiančių abejoti jų patikimumu, byloje nėra.

Nors įvykio vietoje liudytojų nebuvo, nukentėjusiosios parodymus patvirtina policijos pareigūnų parodymai, kurie matė, kad nukentėjusioji yra išsigandusi, susijaudinusi, stresavo dėl įvykio. Nė vienas liudytojas, skirtingai nuo kaltinamojo parodymų, nepatvirtino, kad nukentėjusioji būtų buvusi neblaivi. Priešingai, neblaivumas buvo nustatytas kaltinamajam. Kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusioji į namus nešėsi maišą su alkoholiu, tačiau šios aplinkybės niekas nepatvirtino. Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad į namus ji grįžinėjo su sesers duotais maišais rūbų, kuriuos kaltinamasis suplėšė ir išspardė rūbus. Išmėtyti rūbai užfiksuoti liudytojo M. K. parodymuose. Liudytojui E. Ž. atliekant įvykio vietos apžiūrą rūbai jau buvo surinkti, kas užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole.

Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai užfiksuoti ir įvertinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1846/2019(02), kurioje nurodyta, kad G. S. padaryta odos nubrozdinimai nugaros srityje, kad šie odos nubrozdinimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti namo laiptinės siena. Odos nubrozdinimai nugaros srityje padaryti vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padaryti 2019 m. liepos 20 d. G. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30).

Nors nukentėjusioji nurodė, kad vėliau po įvykio jai pasirodė kraujosruva ant kojos, tačiau specialisto išvadoje tokio pobūdžio sužalojimas nenurodytas. Kaip minėjo ekspertas L. G., moteris nepareiškė, kad jai buvo sumušta koja ar kad jai skaudėtų. Kojoje kraujosruva jau galėjo būti išryškėjusi po paros, apie ką nukentėjusioji med. ekspertams galėjo pranešti ir vėliau. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jai spyrė į pilvą, tačiau, kaip paaiškino ekspertas, tam, kad išryškėtų kraujosruvos pilvo srityje, turi būti labai stiprus smūgis. Pilvo siena elastinga, todėl sužalojimai neišryškėja. Ekspertas patvirtino, kad nugaroje nubrozdinimas galėjo būti padarytas atsitrenkus į grublėtą sieną. Taigi, specialisto išvada ir eksperto parodymai neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, be to, jais pagrindžiama, kodėl ne visi sužalojimai, padaryti nukentėjusiajai, buvo matomi apžiūros metu.

Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų parodymai ir tarnybiniai pranešimai bei specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad G. S. padaryta odos nubrozdinimai nugaros srityje, kad šie odos nubrozdinimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti namo laiptinės siena. Odos nubrozdinimai nugaros srityje padaryti vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padaryti 2019 m. liepos 20 d. G. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30).

Kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis G. S. smurtavo žmonos G. S. atžvilgiu: 2019 m. liepos 20 d. apie 11.35 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,52 promilių girtumas), kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei G. S. ne mažiau kaip 5 kartus į galvą ir nugarą, spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į pilvą, tempė jai už plaukų, taip padarydamas odos nubrozdinimus nugaros srityje, kas nukentėjusiajai G. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas ištyręs įrodymus konstatuoja, kad įrodyta tik tai, kad įvykio metu kaltinamasis tyčia rankomis sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei G. S. ne mažiau kaip 5 kartus į galvą ir nugarą, spyrė į pilvą, tempė jai už plaukų, taip padarydamas odos nubrozdinimus nugaros srityje, kas nukentėjusiajai G. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ta aplinkybė, kad jis sudavė daugiau smūgių, viso nemažiau kaip 10 smūgių, nei nustatė teismas, šalintina iš kaltinimo.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, nors ir negyvenantys kartu, jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 61–62), nebaustas administracine tvarka (b. l. 64), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 70), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 67), dirba (b. l. 63).

Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus vieną švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, tai yra laisvės apribojimą. Laisvės apribojimo terminas skirtinas artimas minimaliam. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Kaltinamasis G. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 20 d., 11.50 val. iki 2019 m. liepos 22 d., 11.10 val. (b. l. 94, 101), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo medžiaga (b. l. 34, 41) paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu G. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 20 d., 11.50 val. iki 2019 m. liepos 22 d., 11.10 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius