- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- e2YT-7713-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00208-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- T. V.
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Advokatai
- Gintarė Dmukauskienė
nedalyvaujant pareiškėjai T. V., nedalyvaujant jos atstovui advokatei Gintarei Dmukauskienei,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
T. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji T. V., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui N. V., priėmė palikimą, pradėjus visą paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime T. V. ir pareiškėjos atstovas advokatė Gintarė Dmukauskienė nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis N. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra pirmosios eilės paveldėtoja pagal įstatymą. Ji nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji pas notarą nesikreipė dėl nežinojimo. Jie dar turį pilnametę dukrą J. M., kuri nepretenduoja į palikimą ir į notarą nesikreipė, gyvena atskirai. Po sutuoktinio mirties likęs turtas: ½ dalis 0,0650 ha žemės sklypo, ½ dalis sodo pastato, ½ dalis kitų inžinierinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 0,0670 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ automobilio Volvo XC90, Nr. (duomenys neskelbtini) Jokių kitų įpėdinių nėra. Po vyro mirties ji aktyviais veiksmais perėmė visą likusį ir jų užgyventą turtą: perėmė sodo sklypus su statiniu, moka mokesčius, prižiūri palikta turtą, perėmė namų apyvokos daiktus, asmeninius sutuoktinio daiktus, baldus. Ji visą turtą tvarkė ir tvarko kaip savo. Savo lėšomis palaidojo vyrą, prižiūrėjo jo kapą. Taigi, pareiškėja priėmė visą mirusiam sutuoktiniui priklausančią palikimo dalį ir valdė, ir disponavo visu turtu. Miręs sutuoktinis testamento nebuvo sudaręs. Kitų paveldėtojų nėra. Dukra J. M. į palikimą nepretenduoja. Pareiškėja mano, kad juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas plikimo priėmimo tikslu.
Pareiškėja T. V. ir jos atstovė advokatė Gintarė Dmukauskienė raštu prašo nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, savo pareiškimą palaiko, prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. M. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime pateiktame teismui nurodo, kad neprieštarauja tokio juridinę reikšmę fakto nustatymui bei nurodo, kad visą turtą po tėvo N. V. mirties perėmė ir valdo bei prižiūri mama- T. V. Ji prižiūri turtą, juo naudojasi, moka mokesčius. Ji pati nepretenduoja į palikimą po tėvo mirties, palikimo nepriėmė ir jo atsisako.
Esant šalių prašymui byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja T. V. yra N. V. sutuoktinė (santuokos liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos sutuoktinis N. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), e.b.l. 10 ). Iš Valstybės įmonės registrų centras duomenų bazės informacijos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-01-07 (e. b.l. 2-4) matyti, kad pareiškėjos T. V. vardu yra registruotas turtas: : 0,0650 ha žemės sklypas, sodo pastatas, kiti inžinieriniai statiniai, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir 0,0670 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o N. V. yra savininkas automobilio Volvo XC90, Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Testamentų registro ištaro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po N. V. mirties testamentas nėra sudarytas ir įregistruotas (e. b.l. 8 ).
Taigi byloje nustatyta, kad po N. V. mirties yra likęs turtas: : 0,0650 ha žemės sklypas, sodo pastatas, kiti inžinieriniai statiniai, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,0670 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei automobilis Volvo XC90, Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja nurodo, kad šis turtas įgytas esant santuokoje iki jo mirties.
Taigi, po pareiškėjos sutuoktinio N. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi ir 5.13 straipsniu, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo sutuoktinė ir vaikai. Pareiškėja ir mirusysis turi vieną vaiką- J. M., kuri atsisakė palikimo ir jo nepriėmė. Po mirties pareiškėja, jos pačios bei trečiojo asmens- J. M. rašytiniais paaiškinimais ir byloje pateiktais dokumentais, tvarkė sutuoktinio paliktą turtą: prižiūrėjo namus, žemės sklypu, perėmė namų apyvokos daiktus, baldus bei priėmė visus mirusiojo asmeninius bei buities daiktus, mokėjo ir moka mokesčius bei įmokas už- komunalines paslaugas.
Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Iš byloje pateiktų rašytinių pareiškėjos T. M. ir jos atstovės advokatės G. Dmukauskienės paaiškinimų, trečiojo asmens- J. M. rašytinio atsiliepimo ir paaiškinimo, esančių kitų rašytinių įrodymų bei kitų duomenų nustatyta, kad po N. V. mirties jo sutuoktinė T. V. - iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu sodo pastatu, žemės sklypais, naudojosi automobiliu Volvo XC90 Nr. (duomenys neskelbtini) moka mokesčius, naudojasi buities daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais ir kt.
Įvertinus visus byloje esančius irodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog T. V. po savo sutuoktinio N. V. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą (tris mėnesius) priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto byloje nėra.
Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos T. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.