Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį: dėl nukentėjusios D. T. turto vagystės – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, dėl nukentėjusios D. N. turto vagystės – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiais paskirtų ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi subendrintų ir neatliktų bausmių dalimi, bei nuteistajam M. M. paskirta galutinė 11 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti T. G. ir D. J., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu M. M. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. liepos 13 d., apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. J., laužtuvu išlaužę dvejų sandėliukų durų įleidžiamas spynas, bendros 80 litų vertės (23.17 €) bei namelio durų įleidžiamą spyną 40 litų vertės (11.58 €) įsibrovė į sodo namelį adresu P. r., L. k., s.b. „Š.“, (duomenys neskelbtini) , priklausantį D. T., iš kur pagrobė svetimą, D. T. priklausantį turtą bendros 300 litų (86.89 €) vertės, t.y. vejapjovę „Megagroup“ 200 litų (57.92 €) vertės, DVD grotuvą „Denver“ 100 litų (28.96 €) vertės, bei sulaužė plastikinę kėdę 40 litų (11.58 €) vertės.

Be to, jis 2014 m. liepos 13 d., apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., atsuktuvu atsukę rūsio lango virius ir išėmę lango stiklą, pro rūsio langą įsibrovė į patalpą – sodo namelį adresu P. r., P. sen., L. k., s.b. „Š.“, (duomenys neskelbtini) , priklausantį D. N., iš kur pagrobė svetimą, D. N. priklausantį turtą bendros 790 litų (228.80 €) vertės: 0,7 l talpos tekilos butelį 40 litų (11.58 €) vertės, 0,7 l talpos degtinės butelį 30 litų (8.69 €) vertės; 0,5 l talpos brendžio butelį „Grand Cavalier“ 20 litų (5.79 €) vertės, kuprinę su joje buvusiais indų rinkiniais 150 litų (43.44 €) vertės, DVD grotuvą 100 litų (28.96 €) vertės, dvivietį pripučiamą čiužinį 200 litų (57.92 €) vertės, pompą čiužiniui pūsti 30 litų (8.69 €) vertės, miegmaišį 100 litų (28.96 €) vertės; metalinį laužtuvą 40 litų (11.58 €) vertės; dvi garso kolonėles „SANYO“ bendros 80 litų (23.17 €) vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to M. M. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu bei skyrė tinkamą bausmę.

Pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas savanoriškai prisipažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis suprantamas kaip neigiamas savo veiksmų vertinimas, nukentėjusiojo atsiprašymas.

Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir išsamūs, teisminio nagrinėjimo metu jis teigė nežinantis, koks turtas buvo pagrobtas iš nukentėjusiųjų patalpų, nes jis tik stovėjo šalia jų, lauke ir jokių daiktų neėmė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad patalpose, iš kurių buvo pagrobti nukentėjusiems priklausantys daiktai jis buvo, bei parodė, iš kur kokius daiktus paėmė jo bendrininkas. Tokiu būdu darytina išvada, kad jis duodamas parodymus teisme nebuvo nuoširdus, gailėjosi formaliai, nenurodė bylos tyrimui reikšmingų aplinkybių, siekdami sušvelninti savo ir kitų nuteistųjų atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo prisipažinimo nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį BK 93 straipsnio pagrindu, be to, 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiais teistas už analogiškas, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmėmis, tačiau ir vėl nusikalto, veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė bausmės, paskirtos 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, atlikimo metu.

Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad M. M. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu M. M. paskirtos bausmės savo rūšimi yra ir teisingos, ir teisėtos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo taikyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, kaip apeliacinės instancijos teisme prašė nuteistojo gynėja, nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

Be to, apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, artimos minimalioms, subendrinus jas apeliantui palankesniu, dalinio bausmių sudėjimo metu, apeliantui paskirta galutinė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, atsižvelgiant į nuteistojo polinkį daryti teisės pažeidimus, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Iš tiesų, LITEKO duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimu M. M. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK ) 50³ straipsnį 28 eurų bauda už tai, kad jis 2014 m. liepos 13 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini) , sodų bendrija „Š.“, L. k., P. r., tyčia nudaužė D. T. 2 sandėliukų durų spynas bei sodo namelio durų spyną, tuo padarydamas D. T. 34,77 EUR žalą, t.y. už nežymų svetimo turto sugadinimą.

Skundžiamu nuosprendžiu jis taip pat buvo nuteistas už tai, kad vagystę iš D. T. sandėliuko ir sodo namelio įvykdė įsibraudamas į šias patalpas ir tuo pačiu sugadino D. T. priklausantį turtą. Taigi, iš esmės M. M. administracine tvarka yra nubaustas už svetimo turto sužalojimą, padarytą darant vagystę, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šioje vietoje be kita ko pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, todėl ši veika apima ir turto sugadinimą ar sužalojimą jei tai padaroma įveikiant kliūtis, trukdančias patekti prie vagystės dalyko, todėl yra pagrindo manyti, kad M. M. apeliacinio skundo motyvas, kad jis už aptariamą turto sužalojimą yra nubaustas du kartus, yra pagrįstas.

Tačiau ATPK 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o ATPK 250 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Todėl šiuo atveju tam, kad būtų išvengta dvigubo nubaudimo už vieną veiką apeliantas gali pasinaudoti ATPK 302²⁰ straipsnio 1 dalies nuostata, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai ir taip inicijuoti administracinės bylos atnaujinimą, o pagrindo dėl administracinės nuobaudos paskyrimo už nusikalstamą veiką netaikyti baudžiamosios atsakomybės nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutarė:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.