Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis D. G. IĮ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, teistas:

1998-02-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 3 d. (1961 m. redakcija), 2 metams pataisos darbų išskaičiuojant 15 % su ¹/₆ turto konfiskavimu;2000-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., ir 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. l d. (1961 m. redakcija), laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams su ¹/₂ turto konfiskavimu;

2000-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. l d. (1961 m. redakcija) ir paskirta subendrinta l metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ¹/₂ turto konfiskavimu;2001-02-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. l d., 271 str. 3 d. (1961 m. redakcija) ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. l d., l p., bausmė sumažinta ¹/₃. Paskirta galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;2003-01-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. (1961 m. redakcija) laisvės atėmimu 5 metams su ¹/₂ turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., neatlikta bausmė sumažinta ¹/₆. 2003-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi veika pagal 2003-01-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. perkvalifikuota į BK 178 str. 2 d. (6 epizodai) ir paskirta subendrinta 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. bausmė sumažinta ¹/₆. Panaikinta turto konfiskavimo bausmė;2003-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d. (1961 m. redakcija) laisvės atėmimu 5 metams su viso turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. laisvės atėmimo bausmė sumažinta ¹/₆. 2003-07-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nusikalstama veika pagal 2003-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 str. 2 d. ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl Amnestijos“ 5 str., laisvės atėmimo bausmė sumažinta ¹/₆;2003-04-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d. (1961 m. redakcija) ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. bausmė sumažinta ¹/₆;2003-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirta bauda 30 MGL (3600,00 Lt);2006-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. l d., 187 str. 3 d. ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 30 MGL (3600,00 Lt) bauda;2013-06-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. l d. 178 str. 2 d., 187 str. l d. ir paskirta galutinė subendrinta l metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;2013-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. l, 2 d. ir paskirta 70 parų arešto bausmė, 2014-09-26 bausmę atliko, teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent:

2016-10-09 apie 02.10 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) pastatu, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės, tuo metu, kai pareigūnai spausdino asmens blaivumo patikrinimo kvitą bei ketino surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, valstybės tarnautojams – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnams, t. y. specialistui D. K. (D. K.) ir vyriausiajai patrulei A. J., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam (nustatytas 1,14 prom. girtumas), siūlė susitarti bei duoti 400 eurų kyšį už tai, kad pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. savo kaltę, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nepripažino ir parodė, jog įvykio dieną važiavo pas savo mirštančią močiutę į ligoninę, bet buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes pravažiavo sankryžą esant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui. Važiuojant per sankryžą, prie p/c „Akropolis“, mirksėjo geltona, todėl pamanė, kad šviesoforas naktį neveikia, nes nė vienas šviesoforas, iki tos sankryžos, nedirbo. Iš tolo nematė, jog yra veikiantis šviesoforas. Raudonas šviesos signalas užsidegė tik jam įvažiavus į sankryžą. Jį sustabdžiusiam pareigūnui, dar būnant vairuojamame automobilyje, iš karto prisipažino, jog yra išgėręs, vartojęs alkoholį. Kai jį nusivedė į pareigūnų automobilį, atsisėdo ant galinės sėdynės. Vienas pareigūnas, moteris, sėdėjo prieš jį priekyje, o kitas pareigūnas, vyras, vienai minutei dingo iš automobilio. Matė, kai pareigūnas ištraukė iš bagažinės kažkokią dėžę. Pareigūnai jo neįspėjo, kad pokalbis įrašinėjamas, nematė kaip buvo įjungtas diktofonas, tačiau matė tai, kad pareigūnas ant kažko buvo padėjęs ranką ir tuomet pradėjo jį klausinėti. Tai, kad pareigūnas turi diktofoną pamatė tik tuomet, kai pareigūnas atsisėdo šalia jo. Padavė jam paruoštą alkotesterį. Iki to laiko tarp jo ir policijos pareigūnų nevyko joks pokalbis. Pūtė du kartus, tačiau pastoviai buvo problemos, tai čekio nespausdino, tai kitos bėdos. Pareigūnė skambino bendradarbiams, kad atvežtų alkotesterį. Pavyko įpūsti iš antro karto. Įpūtus, parodė jam rezultatą, atspausdino čekį ir davė pasirašyti, todėl tokius žodžius, kaip „kad aš esu blaivus“, pareigūnams nesakė. Taip pat, prieš spausdinant čekį, pareigūnams nesiūlė jokio kyšio, o tik norėjo sumokėti baudą – 400 eurų, kad spėtų pas mirštančią močiutę į ligoninę. Su savimi minėtos pinigų sumos neturėjo, tačiau galvojo, kad pareigūnai išrašys kvitą ir jis iš karto sumokės baudą. Pinigus, baudai sumokėti, būtų paėmęs iš namų ar pasiskolinęs pas mamą. Galvojo, jog baudą galės sumokėti vietoje, tiesiogiai pareigūnams, kadangi dirbant užsienyje, vairuotoju - ekspeditoriumi, policijos pareigūnams sustabdžius ir išrašius kvitą dėl baudos, baudos yra mokamos vietoje, tiesiogiai policijos pareigūnams. Su pareigūnais visą laiką šnekėjo normaliu balso tonu, nešnabždėjo. Prašė policijos pareigūnų pagalbos tik dėl to, kad jo mašina būtų pastatyta netoliese esančiame kieme, kadangi suprato, jog jam bus atimtos teisės ir todėl negalės toliau vairuoti. Pripažino, jog policijos pareigūnams sakė tokius žodžius, kaip „Iš tikrųjų, aš galėčiau pastatyti pats va čia, vat už kampo, čia už kampo yra kiemas, pastatyti dabar galiu“. Pareigūnams pasakius, kad jis skambintų draugams ar pažįstamiems dėl automobilio pastatymo, jis iškvietė taksi vairuotoją, kad tasai jo vairuojamą automobilį pastatytų kitoje gatvės pusėje, esančioje aikštelėje. Tiksliai nepamena, bet, lyg ATP protokolą pasirašė tarnybiniame automobilyje. Taip pat, jame gavo ir nušalinimo nuo vairavimo protokolą. Apie tai, kad jis siūlė policijos pareigūnams kyšį sužinojo tik tada, kai buvo atvežtas į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje prabuvo apie 3-4 val. Sulaikymo protokolas jam įteiktas nebuvo. Atvykus į policijos komisariatą, buvo atlikta asmens turinčių daiktų apžiūra. Nepamena, bet lyg su savimi turėjo 5-6 Eurus. Iš policijos komisariato išėjo apie 7-8 val. Kitą dieną, ryte, jam paskambino tyrėja, kad jis pas ją atvyktų. Dėl įvykio apklaustas buvo pirmadienį ar antradienį, t. y. šių metų spalio 10 ar 11 dieną. Taip pat parodė ir tai, jog yra baustas Lietuvoje už greičio viršijimą, t. y. gavo į namus laišką su sąskaita, kurią sumokėjo per terminalą. Prašo teismo jį išteisinti, kaip nepadarius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. K. iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 76-78).

2016-10-09 D. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-74140925-16 dėl važiavimo esant draudžiamam šviesoforo signalui (ATPK 124 (1) str. l d.) bei dėl vairavimo esant neblaiviam (ATPK 126 str. l d.) (b. l. 40-41).

2016-10-09 D. K. buvo surašytas ir įteiktas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

BK 227 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo - nagrinėjamu atveju, D. K. pasiūlius duoti kyšį pareigūnams. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Komentuojamame straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui) neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo) veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad už kyšį būtų patenkinti jo interesai. Sprendžiant asmens kaltės dėl papirkimo klausimą, reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo, trečiasis asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį).

Kaltinamasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai, parodydamas, kad jokioje neteisėtoje veikoje, susijusioje su kyšio siūlymu pareigūnams, jis nedalyvavo, išsakydamas savo versiją, kad norėjo tik sumokėti pareigūnams 400 Eur baudą, kadangi, būdamas vairuotoju – ekspeditoriumi užsienio valstybėse, policijos pareigūnams sustabdžius ir išrašius kvitą dėl baudos, baudos yra mokamos vietoje, tiesiogiai policijos pareigūnams. Tačiau tokią kaltinamojo iškeltą versiją, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo versiją paneigia ir byloje surinkti bei teisiamųjų posėdžių metu ištirti įrodymai: nuoseklūs liudytojų policijos pareigūnų A. J. ir D. K. parodymai, kurie užfiksavo kaltinamojo padarytus administracinius teisės pažeidimus, byloje esantis garso įrašas, darytas pareigūnų tarnybiniame automobilyje (išklausytas teisiamojo posėdžio metu), bei jo apžiūros protokolas, asmens blaivumo testo duomenys, iš kurio matyti, jog kaltinamajam buvo nustatytas 1,14 prom. girtumas. Teismo ištirtų, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. K. atliko visus veiksmus, atitinkančius aptariamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., sudėtį, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia, siūlė kyšį – 400 Eur – valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams, siekdamas jų neteisėto neveikimo – norėdamas išvengti administracinės atsakomybės (ATP protokolo nerašymo), vykdant jiems įgaliojimus. Tai, kad kaltinamasis su savimi minėtos sumos neturėjo (tai matyti ir iš asmens apžiūros protokolo), nepašalina jo kaltės, jog jis nesiekė pareigūnų papirkimo, nes pats apklausiamas teisme parodė, jog minėtą sumą būtų pasiėmęs iš namų ar pasiskolinęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš D. K. nebuvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, todėl jis turėjo realią galimybę paskambinti, kad pinigai būtų jam atvežti. Tokiu būdu, darytina išvada, jog D. K., siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad nebūtų surašytas jam administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo po patikrinimo alkoholio matuokliu, policijos pareigūnams A. J. ir D. K. besiruošiant atspausdinti kvitą su rodmenimis, tiesiogiai, žodine forma siūlė kyšį - „susitarti ir baudą sumokėti vietoje“, įvardino konkrečią pinigų sumą – 400 eurų, nors nei apie baudos dydį, jos minimalią ar maksimalią ribą pareigūnai jam nesakė. Akivaizdu, kad kaltinamasis, atlikdamas tokius veiksmus – siūlydamas kyšį pareigūnams, suprato, ką daro ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo kaltę neabejotinai patvirtina ir garso įrašo metu užfiksuotos jo frazės, sakomos pareigūnams: „už tai, kad esu blaivus“, „prarasiu darbą“, „prašau jūsų pagalbos“. Akivaizdu, jog kaltinamasis, dirbdamas vairuotoju – ekspeditoriumi ir nustačius jo neblaivumą, turėjo pakankamai stiprų motyvą ir pagrindą prašyti pareigūnų neteisėto neveikimo, tam kad išsaugotų savo pareigas darbe. Be to, jo nurodoma aplinkybė, kad jis vis dėlto siūlė pareigūnams sumokėti baudą, o ne kyšį, nes neva užsienyje jis turėjo tokios patirties tiesiogiai pareigūnams sumokėdamas baudą už nustatytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, vertintinas kritiškai, nes iš administracinių teisės pažeidimų registro (b. l.37-39), matyti, jog jis buvo baustas Lietuvoje už greičio viršijimą, kaip nurodė jis pats, baudą sumokėjo ne policijos pareigūnui, o gavęs kvitą, terminale. Taigi ši faktinė aplinkybė parodo, jog kaltinamasis žinojo, jog baudos Lietuvoje už kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra mokamos tiesiogiai policijos pareigūnams, o mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai į nurodytą jos sąskaitą pagal duotus rekvizitus.

Teismui abejonių nekelia pareigūnų duoti parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kurie nuosekliai parodė, kad D. K. jiems siūlė 400 eurų už neteisėtą neveikimą, o būtent už tai, kad nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam ir už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Abu patvirtino, kad kaltinamasis, siūlydamas jiems kyšį, kalbėjo pašnibždomis, ko negalėjo užfiksuoti ir daromas garso įrašas. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėti policijos pareigūnai iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, todėl, teismo vertinimu, neturi priežasties jį apkalbėti. Nėra nustatyta ir tai, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su kaltinamuoju. Byloje daugiau nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šių liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų patikimumu. Jų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra detalūs, nuoseklūs. Be to, ir pats kaltinamasis neneigė tarnybiniame automobilyje vartojęs žodžius „susitarti“, tik teigė norėjęs susitarti dėl baudos sumokėjimo vietoje. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs. D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pasisiūlė pareigūnui sumokėti baudą kiek įmanoma greičiau, t. y. pažeidimo padarymo vietoje, tam, kad galėtų kuo greičiau nuvykti pas savo mirštančią močiutę į ligoninę, tačiau, iš liudytojo D. K. parodymų matyti, jog kaltinamasis pažeidimų padarymo dieną apie tai policijos pareigūnams nebuvo sakęs, o tik minėjo, jog susipyko su sutuoktine, todėl nori būti greičiau paleistas.

Teismo vertinimu, bylos įrodymai sudaro vieningą įrodymų grandinę, jų visuma yra pakankama kaltinamojo D. K. kaltei pagrįsti dėl to, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-10-09 apie 02.10 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastatu, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės, tuo metu, kai pareigūnai spausdino asmens blaivumo patikrinimo kvitą bei ketino surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, valstybės tarnautojams – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnams, t. y. specialistui D. K. (D. K.) ir vyriausiajai patrulei A. J., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam (nustatytas 1,14 prom. girtumas), siūlė susitarti bei duoti 400 eurų kyšį už tai, kad pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis siūlė didesnį negu 1 MGL, bet mažesnį negu 250 MGLvertės kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

D. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris vadovaujantis BK 11 str. 3 d., priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Anksčiau teistas ir ne kartą (paskutinę bausmę atliko nesenai, tik 2014-09-26), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, taip pat baustas ir administracine tvarka. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad yra dirbantis, į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, bus pasiekti D. K. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – areštą, jo terminą nustatant maksimumui (BK 49 str. 3 d.)

Nors byla buvo perduota teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, tačiau kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos ir bausmė jam nemažinta 1/3.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 80-81).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016-10-19 pateikė pažymą Nr. NTP-7-11242, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam D. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą (b.l. 103). Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma dėl antrinės pagalbos suteikimo kaltinamajam yra 34,74 eurų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos atsiųstas advokatas, t.y. D. I. dalyvavo šios bylos nagrinėjime tik viename teismo posėdyje, kuris neįvyko, neatvykus kaltinamajam dėl jo ligos, o vėlesniuose posėdžiuose buvo advokate atleista nuo tolesnio dalyvavimo, kaltinamajam sudarius sutartį su kitu gynėju advokatu Vidmantu Žyle (b. l. 105).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su garso įrašu, esanti voke, kuris yra bylos gale – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,

nusprendė:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. K..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su garso įrašu, esančią voke, kuris yra bylos gale – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.