Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. G. ir UAB „Griftona“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovams buvo įteikti 2019 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Atsakovai nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, yra pagrindas tokį sprendimas priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. G., vairavusio UAB „Griftona“ pagal lizingo sutartį naudojamą transporto priemonę OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo R. V. sveikata bei apgadintas jam priklausantis mobilusis telefonas. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AAS „BTA Baltic insurance company“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 261,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas su AAS „BTA Baltic insurance company“ filialas Lietuvoje, sudarytos sutarties nuostatas, kompensavo AAS „BTA Baltic insurance company“ filialas Lietuvoje, išmokėtą 261,00 Eur draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką). Ieškovas 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. liepos 17 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovą M. G. ir 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovą UAB „Griftona“, reikalaudamas atlyginti ieškovui 411,00 Eur dydžio nuostolius, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui būtų atlyginęs juos (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 411,00 Eur nuostolių.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos solidariai už priteistą sumą (411,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 7,50 Eur iš kiekvieno, ieškovui priteisia jo sumokėtą 15,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš atsakovų valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,60 Eur) lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po – 3,80 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Solidariai priteisti iš atsakovų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Griftona“, juridinio asmens kodas 304245669, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai: 411,00 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 00 ct) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (411,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. – iš kiekvieno atsakovo po 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct).

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,80 Eur (tris eurus, 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo UAB „Griftona“, juridinio asmens kodas 304245669, valstybės naudai 3,80 Eur (tris eurus, 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovams išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.