Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidmanto Mylės, Boleslovo Kalainio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams;

– pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, R. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 11 d. 20.45 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 10.45 val. (viena para).

Iš R. L. priteista A. P. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš R. L. priteista E. Č. 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. R. L. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2019 m. birželio 11 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės – viešoje vietoje, sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia be jokios priežasties, rankoje turėto peilio rankena sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. Č. į kaklą ir taip jam sukėlė fizinį skausmą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia be jokios priežasties, rankoje turėto peilio rankena sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. P. į kaklą ir taip padarė sužalojimą – kraujosruvą sprando kairiame šone, nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. birželio 11 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės – viešoje vietoje, rankoje turėtu peiliu ėjo link nukentėjusiojo E. Č. grasindamas, kad jį papjaus, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, šalia esančios (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. P. laukiant policijos pagalbos, priėjęs prie nukentėjusiojo su peiliu rankoje grasino, kad jį sužalos, sakydamas: „nori padursiu“, tai nukentėjusiesiems E. Č. ir A. P. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jo atžvilgiu išnagrinėtą baudžiamąją bylą grąžinti tyrimui papildyti, nes nebuvo apklausti jo įvardinti liudytojai, kurie matė įvykį.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Šioje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Taip pat nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo, kokie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti. Apklausti liudytojų nuteistasis R. L. neprašė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojais buvo apklausti A. M., nuteistojo sugyventinė, D. G., D. Z., G. M., tačiau apylinkės teisme R. L. visiškai pripažinus kaltę pagal pareikštą kaltinimą ir davus parodymus apie nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir grasinimus nužudyti, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir teisme liudytojai nebebuvo apklausiami. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir bylą grąžinti tyrimui papildyti.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

10. R. L. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas apeliantas padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

11. Nuteistasis R. L. nevedęs, turi sugyventinę, kuri nuteistojo teigimu yra nėščia, tačiau nuteistasis prie apeliacinio skundo nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Iš bylos matyti, kad R. L. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš bylos taip pat matyti, kad R. L. baustas administracine tvarka, tarp jų ir už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. L. padarė būdamas teistas 15 kartų, tarp jų ir už viešosios tvarkos pažeidimą. Nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius. Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus matyti, kad anksčiau R. L. paskirtomis bausmėmis bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, įstatymo dėl amnestijos akto, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 145 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimą.

12. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 145 straipsnio 2 dalies ir BK 284 straipsnio sankcijose numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai R. L. atsakomybę lengvinančiai ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo įvykdytus du nesunkius nusikaltimus paskirtos bausmės yra artimos sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, daroma išvada, kad R. L. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Subendrindamas apeliantui paskirtas bausmes tarpusavyje, apylinkės teismas pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, nes veikos padarytos viena po kitos, nors laiko tarpas buvo praėjęs nedidelis, tačiau byloje nustatyta, kad iš pradžių nuteistasis sužalojo nukentėjusiuosius (BK 284 straipsnis), ir pasibaigus šiems nusikalstamiems veiksmams, kiek vėliau, R. L. vėl grįžo ir grasino nukentėjusiesiems peiliu bei juos vijosi (BK 145 straipsnio 1 dalis), t. y. nuteistajam iš naujo susiformavo atskira tyčia ir jis padarė kitą nusikaltimą. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir R. L. paskirtą subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. L. galutinę subendrintą bausmę už jo padarytus nusikaltimus, BK 61, 63, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

13. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam R. L. paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę nėra pagrindo, nes nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, nėra nustatyta kitų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalyje. Nors nuteistasis R. L. nurodo, kad jo sugyventinė yra nėščia, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų.

14. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors R. L. nuteistas už du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino teigiamos įtakos nepadarė, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti nuteistajam R. L. paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo R. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio.