- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-1031-345/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Skolininkas
- J. F.
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. F. (J. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 24 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB SEB bankas pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
J. F. ir V. F. užtikrindami iki 2032-10-23 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070033563, 2007-11-26 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB SEB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 0,0916 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini).
To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 01120110009574, 2011-06-13 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo J. F. ir V. F. užtikrindami iki 2032-10-23 suteikto kredito grąžinimą įkeitė AB SEB bankui skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 177,92 kv. m. ploto vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2011-12-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 6983/2011 buvo areštuoti skolininkams priklausantys įkeisti nekilnojamieji daiktai. Skolininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai buvo parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui.
Šalies argumentai
Kreditorius AB SEB bankas pateikė pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-01-24 nutartimi nutarė išieškoti iš skolininkų J. F. ir V. F. kreditoriaus AB SEB bankui 178.843,48 EUR negrąžintos paskolos, 11.980,05 EUR palūkanų, 3.690,78 EUR delspinigių, 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. metinių įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-01-23, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas J. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-01-24 nutartį. Paaiškina, kad kreditorius nepateikė įrodymų, kad skolininkas atsisako ar atsisakė grąžinti bankui paimtą kreditą, arba pažeisdamas bendradarbiavimo principą, nesiekė surasti bendro sprendimo ir taip įvykdyti savo prievolę bankui. Kreditorius neatsižvelgė į skolininko raštą, kad jis tapo nusikaltimo auka ir banko nusavinti pinigai nusėdo pas vienos įmonės direktorių. Buvo siekiama parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau dėl bendros prastos ekonominės situacijos ir mažos paklausos tokio turto pardavimas komplikuotas. Kreditorius turėjo informuoti skolininką apie skolą, ir tik tada kreiptis dėl priverstinio turto pardavimo. Skundžiama teismo nutartis naikintina, kadangi bankas minėtos procedūros nesilaikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad net nutraukus kredito sutartį, bankas sustabdė palūkanų ir netesybų skaičiavimą, neiniciavo priverstinio skolos išieškojimo beveik dvejus metus, tuo suteikdamas galimybę skolininkams patiems parduoti įkeistą turtą ir atsiskaityti su banku, tačiau skolininkai savo prievolių nėra įvykdę iki šiol, o paskutiniai mokėjimai atlikti 2010-01-01.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.
Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, vertina būtent hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nepažeistų skolininko interesų.
Byloje nustatyta, kad kreditorius AB SEB bankas 2007-10-24 kredito sutartį, kurios pagrindu suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – 177,92 kv. m. ploto vienbučio gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir 0,0916 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), įkeitimu (b. l. 95-113). Kredito sutartį kreditorius vienašališkai nutraukė 2010-03-31. Įspėjimas apie kredito sutarties nutraukimą skolininkams įteiktas 2010-03-05 (b. l. 46). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-06 nutartis, kuria skolininkams nustatytas terminas skolai grąžinti, jiems įteikta 2011-12-12 (b. l. 90). Skolininkų J. F. ir V. F. įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankas pagal 2007-10-24 kredito sutartį neįvykdyti iki šiol.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Teismas atkreipia skolininko dėmesį į tai, jog duomenis, kad prievolė pagal 2007-10-24 kredito sutartį yra tinkamai įvykdyta, kartu su atskiruoju skundu turėjo pateikti pats skolininkas. Pažymėtina, jog šalių bendradarbiavimo klausimai vykdant 2007-10-24 kredito sutartį, sudėtinga ekonominė situacija nekilnojamojo turto rinkoje nėra priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto bylų nagrinėjimo objektas. Skolininkai 2007-10-24 kredito sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo teismine tvarka neginčijo. Vienašalis sutarties nutraukimas atliktas laikantis kredito sutarties bendrojoje dalyje nustatytos tvarkos, todėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto buvo pradėta teisėtai.
Remiantis išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-01-24 nutartis priimta laikantis civilinio proceso įstatymo nustatytų procedūrų, nepažeidžiant kasacinio teismo suformuotos tokio pobūdžio bylose teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagrindo ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo pagrindais nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o minėta nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.