- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- e1-716-917/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53427-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro E. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 2018-11-03 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2019 m. gruodžio 18 d., apie 00 val. 55 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, tarp jo ir sugyventinės L. R. kilusio konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 1,90 ‰ girtumas), tyčia, ne mažiau vieną kartą alkūne sudavė L. R. į nugaros sritį ir tyčia, ne mažiau vieną kartą delnu sudavė jai į veido sritį, tuo sukeldamas savo sugyventinei L. R. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. D. 2019 m. gruodžio 18 d. apklausos metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad L. R. yra jo sugyventinė, su ja kartu apie 20 metų gyvena jo bute. Vakare su Laima dviese buvo jo namuose, gėrė alkoholį. Išgėrė du butelius alaus 7,5 laipsnių stiprumo po 1 l ir 0,5 l butelį likerį „Moka“, tačiau likerio gerti nebaigė. Tarp jų su L. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, paaiškinti negali, nes neatsimena. Pamena, kad alkoholį su L. pradėjo gerti gal maždaug 16 val., o barnis tarp jų prasidėjo vėliau, kai jau buvo sutemę. Atsimena, kad policija buvo atvažiavusi vieną kartą ir jį išvežė. Ar buvo atvažiavusi policija dar kartą, negali pasakyti, nes nematė. Nepamena, dėl ko jie su L. R. susipyko. Tarp jų vyko tik žodinis ginčas ir jis jokio smurto nenaudojo, jokių smūgių nesudavė (b. l. 95-96).
A. D. 2019 m. gruodžio 19 d. papildomos apklausos metu kaltę pripažino pilnai, parodė, kad sulaikymo metu, kai buvo apklaustas, jis nepripažino nusikalstamos veikos, nes buvo streso būsenoje. Po atliktos akistatos jau yra nusiraminęs, pripažįsta nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Kadangi įvykio metu buvo stipriai neblaivus, tai viso vakaro aplinkybių jis neatsimena. Neneigia, kad kai buvo lovoje galėjo suduoti L. alkūne ir dėl to sukelti jai fizinį skausmą, tačiau to nepamena. Jeigu ir sudavė, tai tikrai jo veiksmai nebuvo agresyvūs ir stiprūs. Taip pat galėjo suduoti L. delnu į veidą, bet šito jis taip pat neatsimena. Dėl savo veiksmų gailisi, su L. susitaikė (b. l. 109).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš 2019 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad tyrimas pradėtas Kauno apskrities VPK KP NVRS gavus vyriausiojo patrulio D. K. tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kur nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. apie 00:55 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Centro sen., Kauno m. sav. miegamojo kambaryje, kilus žodiniam konfliktui, neblaivus sugyventinis A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu nustatytas 1,90 ‰ promilių (vidutinis) girtumas, tyčia, ne mažiau vieną kartą alkūne, trenkė savo neblaiviai sugyventinei L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) į nugaros sritį ir ne mažiau vieną kartą, delnu, tyčia trenkė per veidą, dėl ko sugyventinei buvo sukeltas fizinis skausmas nugaros ir veido srityse. L. R. alkotesteriu nustatytas 1,82 ‰ promilių (vidutinis) girtumas. Asmenų tarpusavio ryšiai - sugyventiniai, gyvena kartu 20 metų, veda bendrą ūkį, asmenys siejami artimais ryšiais. A. D. laikinai sulaikytas ir iki 48 val. uždarytas į Kauno apskrities VPK areštinę (b. l. 6);
Iš 2019 m. gruodžio 18 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS gauto vyresniojo patrulio D. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), užfiksavo, kad smurtą patyręs asmuo – L. R., kuri nurodė, kad miegamojo kambaryje, tarp jos ir sugyventinio A. D. kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis tyčia alkūne sudavė jai į nugarą ir iš delno trenkė per veidą. Pareigūnas užfiksavo, kad abu asmenys buvo neblaivūs, smurtu įtariamas asmuo sulaikytas A. D. 01.27 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas (b. l. 8-11);
Iš 2019 m. gruodžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu fotografuota. Nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Vytauto pr. 19 - 2, Kaune. Fotolentelėse užfiksuotas bendras patalpų vaizdas. Apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (b. l. 12-13, 15-29).
Iš 2019 m. gruodžio 18 d. liudytoja apklaustos L. R. parodymų matyti, kad A. D. yra jos sugyventinis, su juo bendrauja apie 20 metų, tačiau artimiau bendrauja apie metus laiko, kartu dalinasi bendru ūkiu. Vakar, tačiau kokia tiksliai buvo data, dabar neatsimena, apie 15 val. jie su A. D. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Su A. buvo dviese. Gėrė likerį „Moka“ ir alų, kiek tiksliai išgėrė, dabar nepamena, bet abu gėrė po lygiai. Vėliau, kai jau buvo sutemę, tačiau kiek buvo tiksliai valandų, ji negali pasakyti, nes nepamena, A. tapo agresyvesnis, pradėjo jai priekaištauti dėl kitų vyrų, triukšmauti, kilo žodinis konfliktas. Tada ji paskambino policijai tam, kad A. apramintų. Atvykę pareigūnai pasišnekėjo su ja ir A., ir A. aprimo. Pareigūnai A. įspėjo ir išvažiavo. Po kurio laiko A. vėl pradėjo konfliktuoti žodžiu, keikėsi, vėl tapo agresyvus, tačiau dar smurto nenaudojo. Ji vėl iškvietė pareigūnus, nes bijojo, kad A. gali pradėti smurtauti. Atvykę pareigūnai dar kartą įspėjo A.. Ji pareigūnams nurodė, kad prieš ją smurtauta nebuvo, tik kilo žodinis konfliktas, ir prašė pareigūnų, kad dar nuramintų A., kad konfliktas neišaugtų į didesnį. Pareigūnai išvyko. Ji nuėjo gulti. Kiek pamena, kai ji jau nuėjo miegoti, buvo jau naktis, tačiau prabudo nuo A. keliamo triukšmo. A. keikėsi, pradėjo kabinėtis žodžiais, tarp jų įvyko konfliktas. Ji pasakė A. eiti gultis. Jis atsigulė prie jos, nurimo, tačiau neilgai trukus, vėl jai pradėjo priekaištauti dėl kitų vyrų. Žodinio konflikto metu, kai jie buvo lovoje, A. jai vienos rankos alkūne sudavė į nugarą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Dabar negali nurodyti, ar jai A. sudavė delnu į veidą, nes buvo jau neblaivi, todėl nepamena, tačiau galėjo taip būti, jeigu tą pasakė pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą (b. l. 37-38);
Iš 2019 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių tikslinimo matyti, kad Kauno apskrities VPK KP NVRS vyresnysis tyrėjas A. Š. informavo, kad 2019 m. gruodžio 18 d. nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą pagal ROIK 0119000678139, dėl smurto artimoje aplinkoje, sutikta akivaizdžiai neblaivi pilietė L. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurios sklido ypač stiprus alkoholio kvapas, pastaroji kalbėjo ypač nerišliais ir padrikais sakiniais, visiškai nekoordinavo savo judesių ir dėl esamo alkoholio poveikio nesugebėjo net atsikelti iš lovos, keldamasi vis griūdavo, pilietė elgėsi neadekvačiai ir nesugebėjo aiškiai, rišliai ir nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių. Pirminio reagavimo metu, siekiant patikrinti galimo smurto artimoje aplinkoje subjekto blaivumą, vyriausiasis patrulis D. K. šiai pilietei alkotesteriu nustatė 1,82 %o promilių (vidutinį) neblaivumo (girtumo) laipsnį. Aplinkybių tikslinimo metu buvo padarytos pilietės fotonuotraukos. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo. Remiantis šio įsakymo 5.2.4. papunkčiu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas neužpildytas, nes dėl nukentėjusiosios psichinės ir fizinės būklės nebuvo galimybės jos apklausti. Įvykio vietoje fotografuota, pridedamos fotolentelės dėl nukentėjusiosios L. R. fizinės būklės (b. l. 41, 43-44);
2019 m. gruodžio 19 d. akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus nukentėjusiosios L. R. ir įtariamojo A. D. akistatą, įtariamasis savo parodymus pakeitė, įtariamasis pripažino sudavęs alkūne į nugarą ir rankos delnu į veido sritį L. R. (b. l. 103-104);
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog A. D. 2019 m. gruodžio 18 d., apie 00 val. 55 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sugyventinės L. R. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tai yra tyčia, ne mažiau vieną kartą sudavė jai alkūne į nugaros sritį ir tyčia, ne mažiau vieną kartą sudavė delnu į veido sritį, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad būdamas neblaivus konflikto metu prieš sugyventinę minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, pripažino ir pat kaltinamasis A. D. atliktos akistatos metu. Esant šiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Šių duomenų visuma patvirtina, jog A. D. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai.
A. D. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kadangi nukentėjusioji L. R. ir nusikaltimą padaręs asmuo – A. D. gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį A. D. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs (b. l. 68-71), baustas administracine tvarka (b. l. 79-83), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 64), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje į priežiūros/ dispanserinę grupę įrašytas nuo 2008 m. liepos 1 d., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-56/2020 konstatuota, kad A. D. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 63).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis). Šiuo atveju prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūlomo dydžio laisvės apribojimo bausmė.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. D. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jo terminu sutinka (b. l. 120).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Siekiant padėti užtikrinti bausmės tikslus ir paskirtį, vadovaudamasis BK 72² straipsnio nuostatomis, A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai buvo sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 01 val. 10 min. (b. l. 115) iki 2019 m. gruodžio 18 d. 16 val. 55 min. – 1 diena (b. l. 117), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaičiuojamas į bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dienas, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Kaltinamajam A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini), skirtas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 112-113), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir įpareigojimas panaikintini.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. D. skirti – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tai yra faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 01 val. 10 min. iki 2019 m. gruodžio 18 d. 16 val. 55 min. (1 diena), ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienom.
A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini)ir skirtą įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. R., gim. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti A. D., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.