Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui S. P., trečiajam asmeniui D. Ž., dėl lėšų pilnamečio vaiko išlaikymui (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. Ž. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo (dabar Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-587-721/2012 patvirtinus tarp jos tėvų sudarytą taikos sutartį, buvo priteistas jai, tuo metu nepilnametei, išlaikymas iš tėvo S. P. po 350 Lt (101,37 Eur) iki jos pilnametystės. Teigė, kad ji jau būdama pilnamete, tebėra neįgijusi vidurinio išsilavinimo. Šiuo metu ji jau yra pilnametė ir darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, dalyvauti užsiėmimuose, išklausyti nustatytą mokymosi kursą, skirti laiko namų darbams atlikti, kad galėtų tinkamai pasiruošti baigiamiesiems egzaminams ir įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, kad galėtų toliau siekti išsilavinimo, įgyti profesiją. Prašė priteisti iš atsakovo S. P. išlaikymą (paramą) po 150 Eur per mėnesį iki ji baigs gimnaziją ir įgis vidurinį išsilavinimą. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad jis šiuo metu jau yra pensinio amžiaus ir gyvena iš Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, kuri per mėnesį sudaro 256,23 Eur. Turi sveikatos problemų - serga karonarine širdies liga, dėl ko pastoviai turi pirkti ir vartoti gydytojo priskirtus medikamentus. Dėl amžiaus ir sveikatos būklės, jis neturi galimybės susirasti darbą ir gauti kitų pajamų, kurias galėtų skirti paramai. Teigė, kad jis turi duomenų, jog ieškovė savaitgaliais bei neretai paprastomis dienomis kartu su savo motina D. Ž. (šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu) užsiima dėvėtų rūbų pardavimu įvairiose turgavietėse ir taip užsidirba lėšas, kurias gali skirti pačios išlaikymui per mokslo metus. Be to, akivaizdu, jog ieškovė sulaukusi pilnametystės ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, vasaros atostogų metu gali susirasti gerai apmokamą darbą, o per šį periodą uždirbtas lėšas skirti savo pačios išlaikymui.Trečiasis asmuo D. Ž. nurodė, kad kol dukra mokosi, tėvas turi prisidėti prie jos išlaikymo, nes jai vienai tai padaryti yra sunku, kadangi niekur nedirba ir gyvena iš pajamų, gautų dirbant vasarą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo S. P. paramą pilnametei G. Ž., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur, kol G. Ž. baigs M. G. gimnaziją. Likusioje dalyje reikalavimą atmetė. Priteisė iš atsakovo S. P. 41,40 Eur žyminio mokesčio bei 149,61 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybei. Įpareigojo sprendimą dalyje dėl paramos priteisimo vykdyti skubiai.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės suformuluotas ieškinio reikalavimas atitinka CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatytų privalomųjų sąlygų reikšti reikalavimą dėl paramos pilnamečiui asmeniui priteisimo. Nustatė, kad iki ieškovės pilnametystės atsakovas vykdė pareigą teikti išlaikymą (paramą) nepilnametei dukrai, po 101,37 Eur, tačiau išlaikymo teikimas buvo nutrauktas, nors atsakovui buvo žinoma, kad dukra mokosi gimnazijoje. Todėl darė išvadą, kad ieškovė nuo 2017 m. gegužės 3 d. buvo palikta be atsakovo paramos. Išklausęs pilnametystės sulaukusios ieškovės, trečiojo asmens, atsakovo atstovo paaiškinimus darė išvadą, kad ieškovės poreikiai yra per dideli, atsižvelgiant į atsakovo gaunamos pensijos dydį, darė išvadą, kad priteisus visą prašomą sumą ši sudarytų daugiau kaip pusę gaunamos atsakovo pensijos, kas gali pakenkti paties atsakovo pragyvenimui. Teismas vertindamas ieškovės tėvų turtinę padėtį, Lietuvos pragyvenimo lygį, tai, jog minimalus darbo užmokestis yra 380 Eur, bendra abiejų tėvų skiriama 230 Eur suma pilnamečio asmens paramai turi būti pakankama tenkinti visus būtinus poreikius, sprendė, jog 115 Eur parama ieškovei pakankama. Pažymėjo, kad išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą dalyvauti visuomenėje, kultūrinėje veikloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) S. P. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį. Netenkinus apelianto prašymo, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti apeliantui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :

teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas turi galimybę išlaikyti ieškovę. Tuo tarpu jis yra nedarbingas, gaunama pensija yra nedidelė. Jis turi pirktis vaistus, priemones gydymuisi, maisto papildus.

Rūpindamasis savo sveikata, buvo priverstas keisti gyvenamąją vietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tokios buvo gydytojų rekomendacijos. Būtinoms išlaidoms su sutuoktine atsakovas išleidžia 200 Eur per mėnesį. Jo sutuoktinė uždirba tik minimalų darbo užmokestį.

Ieškovė G. Ž. atsiliepimu į apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti su atsiliepimu pateikiamą ieškovės sąskaitos išrašą, kadangi tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau bei priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus bei nurodytas aplinkybes, vadovavosi galiojančiomis teisės normomis bei teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek apeliaciniu skundu, apeliantas (atsakovas) ginčija pačią išlaikymo teikimo savo dukrai pareigą, prieš gyvybiškai būtinų dukros poreikių tenkinimą.

Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo apeliantas (atsakovas) sumokėjo visą susidariusią priteisto išlaikymo skolos sumą iš karto. Tai paneigia aplinkybę, jog apeliantas visiškai negali skirti ieškovei materialinio išlaikymo (paramos).

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) S. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.Kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė pateikė jai priklausančios banko sąskaitos išrašą, motyvuodama tuo, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo apeliantas (atsakovas) sumokėjo visą susidariusią priteisto išlaikymo skolos sumą iš karto bei tai paneigia aplinkybę, jog apeliantas visiškai negali skirti ieškovei materialinio išlaikymo (paramos). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtus įrodymus priimti tikslinga, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantas (atsakovas) grindžia aplinkybe, kad jo turtinė padėtis yra bloga, todėl neturi jokios galimybės skirti paramos savo pilnametei dukrai.

Dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnamečius besimokančius vaikus.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ str. straipsnio 1 dalyje. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims vertinami paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytos kasacinio teismo praktikos laikėsi, įvertino abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingumas, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., jei pilnametis asmuo dar mokosi vidurinėje mokykloje. Papildomi kriterijai taikomi, jei pilnametis vaikas mokosi aukštojoje ar profesinėje mokykloje - jis turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ir jos dydžio pilnametei G. Ž., kuri pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo priėmimo dienai mokėsi M. G. gimnazijos 4 klasėje. Teismas apie paramos būtinumą sprendė, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie G. Ž. poreikius (išlaidos maistui, aprangai įsigyti ir k.t.), apie tai, kad apeliantas (atsakovas) iki ieškovės pilnametystės vykdė pareigą teikti paramą nepilnametei dukrai, teikdamas jai išlaikymą po 101,37 Eur, taip pat tėvų turtinę padėtį ir jų gaunamas pajamas, sveikatos būklę, bei tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Įvertino aplinkybę, kad apelianto (atsakovo) gaunamos pensijos pajamos dydis nėra didelis, įvertino, kad ieškovės reikalaujama 150 Eur suma iš apelianto nėra pilnai pagrįsta, ieškovei išlaikymas (parama) yra būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas visiškai nepagrindė savo teiginių dėl sunkios turtinės padėties, kadangi kaip pats nurodo turi jam nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad jo turtinė padėtis suteikia galimybę skirti išlaikymą (paramą) savo pilnametei dukrai, kol ji baigs gimnaziją.Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).Pabrėžtina ir tai, jog apelianto (atsakovo) galimybę teikti savo pilnametei dukrai išlaikymą (paramą), patvirtina ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai, t.y. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog po skundžiamo 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimo, apeliantas 2017 m. spalio 24 d. sumokėjo visą susidariusią priteisto išlaikymo skolos sumą nuo dukros pilnametystės iki sprendimo priėmimo dienos, o 2017 m. lapkričio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervedė į ieškovės sąskaitą 115 Eur sumą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog apeliantas (atsakovas) būtų ieškojęs galimybių tartis dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis ir pan.Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendim nepakeistą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.