Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „4finance“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., V. Š., antstolei Santai Selezniovienei, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininko A. Š. sutuoktinės V. Š. vardu atidarytose sąskaitose esantis /ar patenkanti turtas – piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui A. Š. ir iš šios dalies galimas skolos išieškojimas. Nurodo, jog skolininkui priklausanti dalis skolininko ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame areštuotame turte nėra nustatyta, o antstolė pasiūlė kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies minėtame turte nustatymo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. 2016-06-07 turto arešto aktu Nr. S1a-16840 antstolė areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė - pinigines lėšas, esančias ir / ar patenkančias į skolininko sutuoktinės V. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. 2016-06-07 turto arešto aktu Nr. S1a-16843 antstolė areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė - pinigines lėšas, esančias ir / ar patenkančias į skolininko sutuoktinės V. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke. 2016-06-07 turto arešto aktu Nr. S1a-16845 antstolė areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė - pinigines lėšas, esančias ir / ar patenkančias į skolininko sutuoktinės V. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Tauragės kredito unijoje. Taip pat 2016-06-07 turto arešto aktu Nr. S1a-16849 antstolė areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė - pinigines lėšas, esančias ir / ar patenkančias į skolininko sutuoktinės V. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2005, nutartis Nr. 3K-3-484/2005). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą, sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 str.). Taigi, kaip minėta, kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pateiktoje vykdomojoje byloje išieškojimas pradėtas vykdyti pagal Tauragės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, jog skola turi būti išieškoma iš A. Š.. Kadangi vykdomajame dokumente nurodytas tik vienas asmuo, iš kurio turi būti išieškoma skola, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tokiu atveju vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento ir tai reikštų CPK 586 str. pažeidimą. Kartu teismas pažymi, jog kilus ginčui dėl to, kaip turi būti vykdomas išieškojimas – iš vieno asmens ar kaip prievolė, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, šis neaiškumas gali būti pašalintas tik kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 str. taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju šiuo metu darytina išvada, jog prievolė pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą konkrečiu momentu yra asmeninė A. Š. prievolė. Išieškotojas, manydamas, jog prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš sutuoktinių turto turi pareikšti savarankišką ieškinį kitam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog sutuoktiniai A. Š. ir V. Š. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę ir siekiant nustatyti skolininko dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2003). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog neužtenka A. Š. pajamų, iš kurių šiuo metu būtų galima išieškoti visas išieškotinas sumas pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. Nepakankant skolininko asmeninio turto, jo prievolės turi būti vykdomos iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Todėl nustatytina skolininko A. Š. asmeninės nuosavybės dalis jungtinėje nuosavybėje.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.). Nenustatyta, jog skolininkas A. Š. ir V. Š. būtų sudarę santuokos sutartį. Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų CK 3.100 str., nenustatyta. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Civiliniame kodekse numatytų pagrindų nustatyti mažesnę (o ne ½) dalį nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, jog A. Š. ir V. Š. pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neginčijo.

Byloje pareikštas reikalavimas dėl skolininko turto dalies skolininko sutuoktinės turimose piniginėse lėšose (pajamose) nustatymo. CK 3.88 str. l d. 5 p. numatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. l d. 1 p. numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, jog skolininkui A. Š. priklauso 50 proc. V. Š. piniginių lėšų esančių ir patenkančių į sutuoktinės V. Š. vardu atidarytas banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Tauragės kredito unijoje, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 50 proc. V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų esančių ir patenkančių į sutuoktinės V. Š. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragės kredito unijoje, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.