- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- 1S-229-531/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00038-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. spalio 31 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje A. N. pareikšti kaltinimai:
1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų tinkamą surašymą ir išsaugojimą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini), bendrovės veiklos teritorijoje, per bendrovės buhalterinę apskaitą pagal 2011 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkiusią buhalterę R. B., nežinančią apie jo nusikalstamus veiksmus, klastodamas pirminius apskaitos dokumentus fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas ir šiuos dokumentus pateikdamas buhalterei įtraukti į apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą:
jis pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d įstatymo Nr. IX-574:
- 6 str. 2 d. reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“;
- 13 str. 1 d. nuostatas, „jog privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Vieni iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys, ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas. Pagal apskaitos dokumentuose įrašytus rekvizitus turi būti galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją ir turi būti tikri ir įvykus kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus“;
- 13 str. 1 d. 2 p. reikalavimus „dėl privalomų rekvizitų: ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimo, kodo“;
jis UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2014 m. rugsėjo 15 d. pasirašęs Įrangos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Serverinės įrangos komplekto už 2 500 000 Eur sumą iš UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), atstovaujamos direktoriaus ir akcininko (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. (kuriuo jis buvo nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. kovo 30 d.), tyčia neatlikęs „Prekės kokybės ir komplektacijos“ patikrinimo ir nepasirašęs „Prekės pirminės apžiūros akto“, neapmokėjęs visos prekės kainos, tai pat buhalterinėje apskaitoje turėdamas analogišką tokios pat sutarties 2014 m. rugsėjo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją su parašais ir su įrašyta tik didesne pirkimo 7 000 000 Eur kaina dėl minėtos įrangos pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini),
jis, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., nurodė Įrangos pirkimo - pardavimo sutartį, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras įtraukti į apskaitą bei į apskaitos registrus ir PVM deklaracijas neteisingus duomenis pagal žinomai suklastotus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. lapkričio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. sausio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. kovo 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompiuterinės įrangos ir projekto valdymo paslaugų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) už 1 856 045 Eur (iš jo PVM 389769,45 Eur) už bendrą 2 245 814,45 Eur sumą, kuriose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, nes UAB (duomenys neskelbtini) vardu veikė kiti tyrimo nenustatyti asmenys, kurie tik surašė PVM sąskaitas - faktūras ir prekių priėmimo perdavimo aktuose nurodytas prekes, jos realiai nebuvo perduotos ir tokių prekių bendrovė (duomenys neskelbtini) neįsigijo, dėl tokių jo veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į apskaitą įtraukė pirkimo PVM viso 389 769 Eur sumai ir pateikė neteisingus duomenis 2014 m. rugsėjo – 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijose valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengdamas bendrovės naudai 389 769 Eur PVM sumokėjimo.
Jis, siekdamas pateisinti tariamai įvykusias ūkines operacijas ir deklaruoti pirkimo PVM, jo nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) banko pavedimais nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. kovo 3 d. sumokėjo iš viso 108493,05 Eur ir 2015 m. kovo 3 d. liko skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini) už tariamos įrangos pirkimą 2137321,40 Eur sumą, po ko pagal 2015 m. kovo 19 d. sutartį UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) skolą ir šią skolą jis pateikė įregistruoti buhalterei R. B. apskaitoje, taip UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo fiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 1 d. skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini) iš viso 14693,05 Eur sumą.
Taip pat jis, siekdamas pateisinti neįvykusias operacijas, nurodė buhalterei R. B. į bendrovės apskaitos registrus ir PVM deklaracijas įtraukti duomenis pagal jo surašytą 2015 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įrangos pardavimo (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) viso 1223155,45 Eur sumai ir pardavimo 0 proc. PVM, kurią pateikė buhalterei fiksuoti buhalterinėje apskaitoje ir tai deklaravo 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje kaip ES PVM mokėtojams patiektos prekės, 2015 m. gruodžio mėn. buhalterinėje apskaitoje fiksavo 2015 m. gruodžio 29 d. kreditinę (minusinę) sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir tariamą prekių - kompiuterinės įrangos grąžinimą, kurios savikaina 1211045,01 Eur buvo užpajamuotos bendrovės apskaitoje ir (duomenys neskelbtini) įmonės neapmokėta skola anuliuota, o sumokėti 50000 Eur registruoti kaip baudų ir delspinigių pajamos, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėn., kurioje deklaravo mokėtiną PVM iš viso 261413 Eur, tačiau VMI deklaraciją atmetė dėl atliekamo bendrovės (duomenys neskelbtini) tikrinimo,
po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodė buhalterei R. B., į bendrovės apskaitos registrus ir PVM deklaracijas įtraukti duomenis pagal žinomai suklastotą dokumentą: jo 2016 m. sausio 11 d. pasirašytą sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos 2152014,45 Eur sumai pardavimo, o Prekių priėmimo -perdavimo akte prekių gavėjui nepasirašius ir realiai įmonei (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos neperdavus, jis, veikdamas per buhalterę R. B., 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijos 18 langelyje pateikė neteisingus duomenis apie pardavimus ES šalims - (įmonei (duomenys neskelbtini)) iš viso 2152014 Eur sumai su 0 proc. PVM tarifu, kurią, sudengus skolą su pardavimu, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 1 d. liko skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini) viso 40 000 Eur.
Taip dėl savo tyčinių veiksmų ir realiai neįvykusių ūkinių operacijų, kurias jis fiksavo buhalterinėje apskaitoje kaip įvykusias, buvo siekiama padidinti pirkimo PVM 389769 Eur atskaitą bendrovės apskaitoje, išvengiant mokesčių mokėjimo.
Dėl šių nustatytų apskaitos pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.;
1.2. pagal BK 220 str. 1 d. (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) už tai, kad jis, būdamas nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingu už teisingų duomenų pateikimą valstybinėms institucijoms,
laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 24 d., bendrovės veiklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., nežinančią apie jo nusikalstamus veiksmus, klastojant dokumentus ir apskaitoje fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas, šiuos dokumentus pateikiant buhalterei įtraukti į apskaitą, pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo IX-751 64 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 str. 1 d. nurodyti rekvizitai)“ bei 80 str. 1 d. 3 ir 5 p. nuostatų, kad „PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta: prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas bei prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo),
jis, siekdamas bendrovės naudai išvengti mokesčių mokėjimo – 389 769 Eur pirkimo PVM sandoriuose su UAB (duomenys neskelbtini) 2014 – 2015 m. buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tariamą kompiuterinės įrangos įsigijimą iš UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 2245814,45 Eur sumai (iš jų įrangos suma 1856045 Eur, pirkimo PVM 389769,45 Eur) pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių realiai neįgijo, o buvo surašyti tik apskaitos dokumentai, taip jo veiksmais bendrovė (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į apskaitą įtraukė pirkimo PVM iš viso 389769 Eur sumai pagal UAB (duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras,
jis per apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B. pateikė žinomai neteisingus duomenis 2014 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijose ir taip deklaravęs pirkimo PVM ir bendrą pardavimo PVM, išvengė mokėti 389769 Eur PVM į valstybės biudžetą, t. y.:
taip jis, pagal suklastotas PVM sąskaitas - faktūras, per apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., įrašė žinomai neteisingus duomenis į minėtas PVM deklaracijas apie bendrovės (duomenys neskelbtini) sumokėto pirkimo PVM ir šias suklastotas deklaracijas, prisijungus prie elektroninės deklaravimo sistemos, buhalterei pateikus Panevėžio apskrities VMI, esančiai (duomenys neskelbtini), deklaravus 826881 Eur pirkimo PVM, kai realiai turėjo būti 437112 Eur, taip bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai išvengė sumokėti 389769 Eur PVM į valstybės biudžetą, padidindamas pirkimo PVM atskaitą.
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi, konstatavus, kad kaltinamasis aktas minėtoje baudžiamojoje byloje neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. 1 d. 3 p., trūkumų teisme negalima ištaisyti ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme, nes nesudaromos galimybės kaltinamajam gintis nuo pateiktų kaltinimų, o taip pat ir teismui teisingai išspręsti bylą, buvo nuspręsta ją perduoti prokurorui, nustatant 3 mėn. terminą trūkumams pašalinti.
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje baudžiamojoje byloje esantis kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas apsiribojo deklaratyviu teiginiu, abstrakčiomis formuluotėmis, kad nutartyje aptarti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, jų ištaisyti (pašalinti) teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės, o tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Esminiu kaltinamojo akto trūkumu nutartyje nepagrįstai pripažinta, dėl ko A. N. galimai klastojo dokumentus ir vertino kaltinamojo elgesį dėl deklaracijų pateikimo VMI pagrįstumo ir būtinumo, dėl ko gi bendrovė išvengė mokėti PVM.
3.1. A. N. pareikštas kaltinimas pagal BK 220 str. 1 d. atitinka visus BPK 219 str. keliamus reikalavimus – nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Akivaizdu, kad teismas neįsigilino į 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo IX-751 89 str. nuostatą. Šioje bylos situacijoje yra nustatyta ir kaltinimas remiasi specialisto išvada, jeigu į pirkimo PVM deklaracijas nebūtų įtrauktas ir deklaruotas fiktyvus pirkimas pagal pirkimo PVM, tai būtų reikėję mokėti žymiai daugiau PVM mokesčio valstybei, o šiuo atveju bendrovė to išvengė. Akivaizdu, kad bendrovės ir buvo tikslas išvengti PVM mokesčio mokėjimo, padidinant pirkimo PVM mokestį, t.y. į apskaitą įtraukiant realiai neįvykusias ūkines operacijas su UAB (duomenys neskelbtini). Prokuroro manymu, kaltinimas šioje dalyje yra aiškus, suprantamas, todėl teismas nepagrįstai ir neteisingai iškraipė šio pareikšto kaltinimo dalį ir savaip interpretavo, vertindamas jau kaltinamojo elgesį, motyvus, siekius, o ne pačią kaltinimo formuluotę. Apylinkės teismas, taip pat dėl kaltinimo pagal BK 220 str. 1 d. nepagrįstai nurodė, kad sudėjus matematiškai sumas, nesigauna 826881 Eur suma. Su tuo galima sutikti iš tik iš dalies, kad UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijoje į pirkimo PVM eilutes buvo įrašyti už 2014 m. tokie skaičiai, kokie yra ir kaltinime, tik prie jų prierašai įvardinti kaip Eur, o turėtų būti suma litais – Lt (į 2014 m. spalio 22 d. pateiktą rugsėjo mėn. PVM deklaraciją dėl 348879 Eur pirkimo, turėtų būti Lt, į 2014 m. lapkričio 26 d. pateiktą spalio mėn. PVM deklaraciją dėl 365355 Eur pirkimo, turėtų būti Lt, į 2014 m. gruodžio 23 d. pateiktą lapkričio mėn. PVM deklaraciją dėl 372035 Eur pirkimo, turėtų būti Lt). Šią techninę klaidą kaltinime būtų galima taisyti teisminio nagrinėjimo metu, nes euras Lietuvoje įvestas nuo 2015 m. sausio 1 d. ir pačio kaltinimo paskutinėje pastraipoje nurodomos teisingos piniginės sumos – kiek buvo deklaruota ir kokia suma išvengta mokesčių sumokėjimo.
3.2. Pažymi, kad tyrimo metu A. N. 2018 m. spalio 23 d. buvo patikslintas kaltinimas pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingos UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo, nurodant jog „klastodamas pirminius apskaitos dokumentus fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas ir šiuos dokumentus pateikdamas buhalterei įtraukti į apskaitą, taip tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, kokius apskaitos dokumentus suklastojo, kaip siekdamas pateisinti tariamas įvykusias ūkines operacijas, atliko prekių pardavimą (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), o vėliau pagal suklastotą tikrą dokumentą: jo 2016 m. sausio 11 d. pasirašytą sąskaitą -faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos 2152014,45 Eur sumai pardavimo, minėtos įrangos nepardavė. Tokiu būdu A. N. dėl savo tyčinių veiksmų, klastodamas pirminius apskaitos dokumentus dėl realiai neįvykusių sandorių, siekė bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai padidinti pirkimo PVM 389769 Eur atskaitą, kuri buvo sudengta pagal pateiktas 2014 - 2015 m. PVM deklaracijas su pardavimo PVM.
3.3. Įvertinus visą tai, kas išdėstyta ir tai, kad kaltinamasis A. N. patikslinto kaltinimo metu nepateikė jokių prašymų dėl kaltinimo nesupratimo ar neaiškumo, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui ir kaltinamojo akto trūkumai netrukdo teismui išnagrinėti bylą iš esmės, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus ir bylą nagrinėti teisme nėra kliūčių.
3.4. Atkreipia dėmesį, kad įstatymas suteikia galimybę ne tik teismui koreguoti kaltinimą, atsižvelgiant į teismo nustatytas bylos aplinkybes, bet ir suteikia teisę prokurorui iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką. Todėl ir šiuo aspektu skundžiama nutartis nėra pagrįsta, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu bus galima imtis priemonių kilusiems neaiškumams iš kaltinimo pašalinti ar jį papildyti.
4. A. N. atsiliepime į Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis. Pažymi, kad kaltinamasis aktas yra išdėstytas nesistemiškai – iš jo turinio sunku suprasti, kurie konkrečiai duomenys pagrindžia pareikštą kaltinimą. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad daugelis kaltinamajame akte aptartų įrodymų prieštarauja reiškiamam kaltinimui. Kaltinamojo akto turinys prieštaringas – vienos aplinkybės paneigia kitas. Mano, kad kaltinamajame akte atskleistos ne visos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos reikšmingos aplinkybės, jas nepagrįstai ignoruojant. Teigia, kad jam yra suprantama reiškiamo kaltinimo esmė, tačiau sunkiai suprantamas kaltinimo turinys ir tai apsunkina gynybą.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. BPK 234 str. 2 d. byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. 3 p. įtvirtina, kad kaltinamajame akte nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012 m. spalio 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2012; 2013 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2013; 2013 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2013). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas.
7. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje surašyto kaltinamojo akto atitikties BPK 219 str. reikalavimams klausimai nagrinėjami ne pirmą kartą. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendį, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., ir bylą perdavė prokurorui, konstatavus, kad buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, o nustatytų pažeidimų teisme ištaisyti nėra galimybės. Buvo nustatytas 3 mėn. terminams pažeidimams ištaisyti. Minėtoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje buvo nurodoma, kad iš A. N. pareikšto kaltinimo pagal BK 220 str. 1 d. yra visiškai neaišku, kokiais veiksmais A. N. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi jis apskritai nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už tai, kad siekė išvengti kokių nors mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, o nurodoma, kad jis, klastodamas dokumentus fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas ir šiuos dokumentus pateikdamas buhalterei įtraukti į apskaitą siekė bendrovės naudai įgyti 389769 Eur PVM iš valstybės biudžeto, o BK 220 str. 1 d. nėra numatyta atsakomybė už siekimą neteisėtai gauti pinigus iš valstybės biudžeto. Taip pat be šio esminio trūkumo buvo nurodyta, kad kaltinamajame akte yra ir daugiau trūkumų, o būtent, kad iš A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 222 str. 1 d. aprašymo neaišku, ar kaltinime nurodomos ūkinės operacijos visai neįvyko, ar vis gi įvyko, tik kitomis nei buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis, nes kaltinime tai aprašyta dviprasmiškai, nurodant, kad nuteistasis, klastojo dokumentus fiksuodamas realiai neįvykusias ūkines operacijas ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei pateikė PVM sąskaitas - faktūras dėl kompiuterinės įrangos pirkimo, kurios neatspindėjo tikrųjų ūkinės operacijos sąlygų, tačiau ši aplinkybė – įvykusios ūkinės operacijos (jei tokios buvo), jų apimtis bei reikšmė veikos kvalifikavimui, nėra atskleistos.
8. 2018 m. spalio 30 d. vėl buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje konstatavo, kad 2018 m. spalio 30 d. surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, nes iš A. N. inkriminuojamo kaltinimo pagal 220 str. 1 d. nėra aišku dėl ko vis tik jis galimai klastojo apskaitos dokumentus. Taip pat buvo konstatuota, kad prokuroras nepašalino visų Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų.
10. Aukštesnysis teismas įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, skundo argumentus ir skundžiamą nutartį skundo ribose konstatuoja, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo.
11. Pagal BK 220 str. 1 d. atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi, kaip matyti, vienas iš būtinųjų šios nusikalstamos veikos požymių yra tikslas – siekis išvengti mokesčių.
12. Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, nuspręsdamas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nurodė, kad iš kaltinimo yra sunku suprasti kaltinamajam A. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 str. tikslą, t. y. dėl ko jis galimai klastojo apskaitos dokumentus. Prokuroras pateiktame skunde su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir paaiškina, kad jeigu į pirkimo PVM deklaracijas nebūtų įtrauktas ir deklaruotas fiktyvus pirkimas pagal pirkimo PVM, tai būtų reikėję mokėti žymiai daugiau PVM mokesčio valstybei, o šiuo atveju bendrovė to išvengė. Skundą nagrinėjantis teismas atmeta šiuos prokuroro argumentus. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, tokia situacija nėra logiška, kadangi susidaro įspūdis, jog kaltinamasis pats siekė susikurti sau pareigą mokėti mokesčius, o paskui jos išvengti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad suklastoti dokumentai negali asmenims sukurti teisėtų realių prievolių. Iš BK 220 str. 1 d. nuostatos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju asmeniui kyla tuomet, kai jis pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, turtą, pelną ar jų naudojimą, turėdamas tikslą išvengti mokesčių. Taigi šiuo atveju kaltinime pateikta situacija neatitinka minėtos nuostatos, kadangi pateikiant neteisingus duomenis apie turtą, pelną, pajamas ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių, prieš tai nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, juolab neteisėtų. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju lieka neaišku, kokiu tikslu A. N. galimai klastojo apskaitos dokumentus.
13. Be to, palyginus 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. spalio 30 d. kaltinamuosius aktus matyti, kad kaltinime pagal BK 220 str. 1 d. tiesiog buvo pakoreguotos formuluotės remiantis minėto straipsnio nuostata, kaip antai, 2017 m. rugpjūčio 10 d. kaltinime nurodoma, kad A. N. siekė bendrovės naudai įgyti 389769 Eur pirkimo PVM, o 2018 m. spalio 30 d. – kad siekė bendrovės naudai išvengti mokesčių mokėjimo – 389769 Eur pirkimo PVM, 2017 m. rugpjūčio 10 d. kaltinime nurodoma, kad A. N. padidino grąžintino pirkimo PVM 389769 Eur, o naujame – išvengė sumokėti 389769 Eur PVM. Vien tik tokie pakeitimai šiuo atveju nesuteikia pagrindo išvadai, kad kaltinimas pagal BK 220 str. 1 d. tapo aiškesnis ir suprantamesnis.
14. Nagrinėjamu atveju konstatavus minėtą kaltinamojo akto pažeidimą, kurio šiuo atveju ištaisyti teisme nėra galimybės, jis laikytinas pažeidžiančiu kaltinamojo teisę žinoti kuo jis yra kaltinimas ir ruoštis gynybai bei trukdo bylą nagrinėti teisme. Skundą nagrinėjantis teismas dėl kitų su kaltinimu pagal BK 220 str. 1 d. susijusių netikslumų, t. y. dėl neteisingų sumų nurodymo nepasisako. Pažymėtina, kad šiuos kaltinime esančius trūkumus pripažįsta ir pats prokuroras, paaiškina, kad prie kai kurių sumų kaltinime yra nurodyta netinkama valiuta. Taigi, tikslinant įtarimą, bus galima ištaisyti ir šiuos trūkumus, kurie taip pat trukdo įtariamajam žinoti, kuo jis yra įtariamas.
15. Pateiktame skunde prokuroras taip pat nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje esančia išvada, jog nebuvo pašalinti ir kiti 2018 m. spalio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodyti trūkumai susiję su kaltinimu pagal BK 222 str. 1 d. ir nurodo, kad jis buvo patikslintas. Palyginus 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. spalio 30 d. kaltinamuosius aktus matyti, kad prokuroras yra teisus teigdamas, jog minėtas kaltinimas buvo tikslintas, tačiau padaryti pakeitimai tėra tik techninio pobūdžio ir nėra pakankami konstatavimui, kad apygardos teismo nutartyje nurodyti trūkumai ištaisyti.
16. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinių pagrindų. Be to, šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad vien tik prokuroro skunde nurodoma aplinkybė, jog pats A. N. nepateikė jokių skundų dėl patikslinto kaltinimo nesupratimo ar neaiškumo nesudaro pagrindo bylos nagrinėjimui pagal tokį kaltinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.