- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-140-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22571-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- K. A.
- Ieškovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- L. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. A. atstovės advokatės N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2858-475/2019 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei K. A. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo L. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės K. A. išlaikymą po 200 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki 2019 m. birželio 30 d. (numatomos mokslų baigimo dienos), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 1 100,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra atsakovės ir trečiojo asmens L. A. sūnus. 2018 m. kovo 6 d. ieškovas tapo pilnametis. Atsakovė, jam tapus pilnamečiui, kaip ir iki jo pilnametystės, neprisidėjo prie materialinio išlaikymo. Atsakovė tik nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ieškovui pradėjo kas mėnesį siųsti po 100 Eur, o šių metų lapkričio ir gruodžio mėn. pervedė po 150 Eur. Tačiau toks išlaikymo dydis nėra pakankamas ieškovo poreikiams patenkinti. Nurodė, kad ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokėsi Kauno informacinių technologijų mokykloje, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti. Mokslų pabaiga - 2019 m. birželio 30 d. Ieškovas neturi galimybės dirbti ir save išlaikyti. Jokio kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto jis neturi. Nurodė, kad jo vieno mėnesio išlaidos yra 450 Eur. Ieškovo tėvas L. A. skirti reikiamo išlaikymo dydžio negali, nes jo pajamos yra apie 570,00 Eur („į rankas“) per mėnesį.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visą laiką teikė išlaikymą ir nėra skolinga ieškovui. Atsakovė nuo 2011 metų dirba Vokietijoje, jos pajamos per mėnesį vidutiniškai yra apie 1 300,00 Eur. Nurodė, kad lėšas parveždavo, nes reguliariai grįždavo į namus, perduodavo per kitus asmenis, ir iš šių pajamų gyveno tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo. Visas lėšas, kol ieškovas mokėsi tvarkydavo trečiasis asmuo. Tik 2018 metų vasaros pabaigoje gavusi procesinius dokumentus iš teismo, atsakovė sužinojo, kad ji yra įsiskolinusi trečiajam asmeniui, kuris neva tai vienas išlaikė nepilnametį vaiką, o netrukus buvo paduotas ir ieškovo ieškinys dėl tariamos skolos. Tik gavusi procesinius dokumentus, atsakovė pradėjo sūnui pervedinėti pinigus į sąskaitą. Nurodė, kad trečiojo asmens pajamos iki mokesčių yra 350,00 Eur, kas reiškia, kad trečiasis asmuo išlaikyti ieškovo be atsakovės pajamų neturėjo jokios galimybės. Prašė remtis jos ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje (c. b. Nr. 2-2653-775/2019) nustatytomis aplinkybėmis, kurioje trečiasis asmuo reiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad ieškovui tapus pilnamečiu jam buvo išmokėta 8 400,00 Eur gyvybės draudimo išmoka, todėl ieškovas turėjo pakankamai lėšų pragyventi ir save išlaikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 1 080 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovui; priteisė iš atsakovės valstybei 24,00 Eur žyminį mokestį, 14,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 135,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškovui byloje suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas, gim. (duomenys neskelbtini) , yra atsakovės ir trečiojo asmens pilnametis sūnus, kuris pilnamečiu tapo 2018 m. kovo 6 d. Ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokėsi Kauno informacinių technologijų mokykloje, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti, I kurse dieniniame mokymo skyriuje. Ugdymo programos pabaiga 2019 m. birželio 30 d. Ieškovas mokslus baigė, todėl teismo posėdyje patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 1 080 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo jo pilnametystės dienos iki kol mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą (2018 m. liepos 13 d.) ir nuo Kauno informacinių technologijų mokykloje mokymosi pradžios (2018 m. rugsėjo 1 d.) iki baigimo (2019 m. birželio 30 d.), ieškovas prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 200,00 Eur per mėnesį.
6. Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio. Teismas nurodė, kad ieškovas, nors ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau mokydamasis ir siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, o vėliau pirmą kvalifikaciją, negalėjo savęs visapusiškai išlaikyti. Nesant byloje kitokių duomenų, teismas padarė išvadą, kad ieškovas sąžiningai siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, o vėliau pirmąją kvalifikaciją, kas ateityje jam suteikė galimybę dirbti, įgyti profesiją ar studijuoti aukštojoje mokykloje. Vertindamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo nurodyta suma reikalinga jo išlaikymui 450 Eur nežymiai viršija orientacinį, minimalios mėnesinės algos kriterijų (minimali mėnesinė alga yra 395,78 Eur), kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčijo, jog sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga 450 Eur per mėnesį. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad finansinė parama ieškovui buvo būtina, o ieškovo poreikių tenkinimui reikalinga 450 Eur suma per mėnesį. Teismas pripažino, kad trečiajam asmeniui finansiškai per didelė našta vienam tenkinti ieškovo būtinuosius poreikius. Be to, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį vaiką perkelti vien vaiko tėvui, todėl sprendė, kad ieškovui finansinė parama būtina ne tik iš tėvo, bet ir iš motinos, nes pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams.
7. Dėl atsakovės finansinės galimybės prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Teismas nurodė, kad atsakovė konkrečiai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokia dalimi prisidėjo prie sūnaus išlaikymo iki 2018 m. rugsėjo. Iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. liepos 17 d. ji pervedė 1 720 Eur sumą. Atsakovė pavedimais mokėjo įvairias sumas nuo 100 Eur iki 200 Eur. Teismo vertinimu, tai rodo, kad atsakovė sutiko su ieškovo prašomu priteisti materialinės paramos dydžiu ir turi galimybę ją teikti. Teismas duomenų apie atsakovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą duomenų neturi, tačiau iš pažymos apie atsakovei priskaičiuotą darbo už mokestį, sprendė, kad atsakovė per mėnesį vidutiniškai gauna 1 400 Eur darbinių pajamų. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ieškovo poreikius bei pastangas įgyti vidurinį išsilavinimą, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštojo išsilavinimo ar profesijos, sprendė, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti. Teismo vertinimu atsakovė turėjo galimybes pilnamečiui sūnui teikti materialinę paramą po 200,00 Eur kas mėnesį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė aplinkybės, jog ji neturėjo galimybių teikti išlaikymo pilnamečiui sūnui, atsakovė neįrodinėjo. Teismo nuomone, ieškovo prašoma mėnesinė parama nėra didelė ir gali tik iš dalies užtikrinti minimalius būtinus, galinčius padėti įgyti vidurinį išsilavinimą, ieškovo poreikius, be to, ieškovo poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos atsakovės teisėms ir interesams. Teismas nurodė, kad iš atsakovės turi būti priteistas 1 080 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo ieškovo pilnametystės (2018 m. kovo 6 d.) iki vidurinio ugdymo programos pabaigos (2018 m. liepos 13 d.) ir nuo mokslų Kauno informacinių technologijų mokykloje pradžios (2018 m. rugsėjo 1 d.) iki pabaigos (2019 m. birželio 30 d.). Atsakovė ieškovui už jo nurodytą laikotarpį (14 mėnesių) turėjo skirti po 200 Eur, iš viso 2 800 Eur. Kadangi atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 1 720 Eur, jos išlaikymo skola ieškovui sudaro 1 080 Eur.
8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo mokėtinas 24,00 Eur (1 080 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 24,00 Eur) žyminis mokestis, kuris, ieškinį tenkinus visiškai, turi būti priteistas valstybei iš atsakovės, kaip ir 14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:
1.1. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimą, netinkamai vertino įrodymus, priimdamas sprendimą nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turto neturi, pajamų negauna, tačiau kitokių jo galimybių gauti lėšų studijoms nesiaiškino. Nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad ieškovas buvo draustas ir jam suėjus pilnametystei, trečiajam asmeniui (ieškovo tėvui) buvo išmokėta 8 400,00 Eur draudimo išmoka;
1.3. Teismas pripažindamas ieškovo pareigą gerai mokytis, nesiekė šios ieškovo aplinkybės patikrinti, kaip ir patikrinti aplinkybės, ar ieškovas besimokydamas dieniniame profesinės mokyklos skyriuje neturėjo galimybės dirbti;
1.4. Pažangumas yra vienas iš kriterijų, kurio pagrindu išlaikymo reikalingas asmuo, įgyja teisę reikalauti iš tėvų paramos, siekiant įgyti profesinį ar aukštesnį išsilavinimą. Duomenų apie išsilavinimą ieškovas nepateikė, žodžiu paaiškindamas, kad mokslai jam sekėsi labai gerai, o teismas nesant byloje kitokių duomenų, padarė išvadą, kad ieškovas sąžiningai siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, o vėliau ir pirmąją kvalifikaciją;
1.5. Ieškovas neturėjo pagrindo reikalauti išlaikymo, nes: a) nepateikė duomenų, kad jis mokėsi pažangiai bei kad neturėjo galimybės mokydamasis dirbti. Vidurinėje mokykloje atsakovas nebuvo pažangus mokinys, dėl ko buvo apribotos jo galimybės siekti aukštesnio, nei profesinis, išsilavinimo; b) atsakovė visą laiką teikė materialinį išlaikymą ieškovui ir tik 2018 metų vasaros pabaigoje gavusi procesinius dokumentus santuokos nutraukimo byloje, sužinojo, kad ji neteikia išlaikymo; c) ieškovas turėjo pakankami lėšų pragyvenimui, todėl neturėjo teisės reikalauti išlaikymo nei iš vieno iš tėvų. Jam buvo išmokėta 8 400 Eur draudimo išmoka; d) ieškovas nepateikė duomenų, kad siekė gauti lėšų pragyvenimui – bandė ieškoti darbo, tačiau negalėjo susirasti darbo dėl intensyvaus mokymosi grafiko;
1.6. Teismo išvada, kad ieškovą visą laiką išlaikė trečiasis asmuo, yra nepagrįsta, prieštaraujanti ieškovo pateiktiems duomenims apie trečiojo asmens gautas pajamas. Iš ieškovo pateiktos VSDFV pažymos matyti, kad 2018 m. per aštuonis mėnesius trečiojo asmens draudžiamos pajamos į rankas vidutiniškai sudarė ne daugiau kaip 320,00 Eur per mėnesį, todėl jis negalėjo tenkinti ieškovo 450,00 Eur dydžio poreikių per mėnesį;
1.7. Teismas nesiaiškino dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Netgi jeigu teismas manė, kad atsakovė neteikė arba nepilnai teikė išlaikymą sūnui, teismas privalėjo atsakovės nurodytas aplinkybes aptarti su ieškovu ir atitinkamai prašomą išlaikymo dydį sumažinti;
1.8. Teismo išvada, kad atsakovė neginčijo prašomo išlaikymo dydžio, nepagrįsta. Vertinant prašomo priteisti išlaidų dydį - 200,00 Eur, būtina įvertinti ieškovo poreikiams patenkinti pateiktą išlaidų paskaičiavimą – 450,00 Eur, trečiojo asmens vidutines pajamas – 320,00 Eur, atsakovės vidutines pajamas – 1 300,00 Eur. Tarp šių dydžių ir ieškovo reikalavimo nėra loginio ryšio. Ginčo laikotarpiu ieškovas išlaikymą gavo, tačiau nurodo, kad jį teikė jam trečiasis asmuo. Nei trečiasis asmuo, nei ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl neva tai atsakovės neteikto išlaikymo, nebuvo galima patenkinti kokių nors ieškovo poreikių, arba būtų susidariusios skolos dėl tų poreikių tenkinimo. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad trečiasis asmuo ieškovo išlaikymui naudojo ir kitas lėšas, o ne tik savo darbo užmokestį, kurio dydis neleidžia patenkinti ieškovo apskaičiuotų poreikių. Kad būtų turėjęs kitokių pajamų trečiasis asmuo nenurodė, kas patvirtina atsakovės teiginius dėl jos teikto išlaikymo: ji išlaikymą teikė tiek natūra (maistas, drabužiai, komunaliniai mokesčiai), tiek ir pinigais, kuriuos reguliariai parveždavo;
1.9. Teismui manant, kad atsakovė neteikė išlaikymo ar jį teikė ne pilna apimtimi, turi būti išminusuotos išlaidos higienos prekėms (20,00 Eur), išlaidos būstui (28,00 Eur). Ieškovo nurodyti kiti poreikiai yra arba neįrodyti, arba nurodytos sumos yra akivaizdžiai per didelės.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atsakovės išsakyti argumentai dėl prasto ieškovo mokymosi, jo galimybės dirbti yra ne tik nepagrįsti, bet teikiami tik apeliacinėje instancijoje. Atsakovė, nei jos atstovė, nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme, atsakovė nesielgė aktyviai proceso metu ir tokių duomenų neprašė teismo išreikalauti;
2.2. Tai, kad trečiajam asmeniui buvo išmokėta 8 400,00 Eur draudimo išmoka, niekaip nepaneigia aplinkybių, jog pačio ieškovo finansinė padėtis buvo sunki. Atsakovė teigdama, jog buvo išmokėta 8 400,00 Eur draudimo išmoka, į bylą nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Jei draudimo išmoka būtų ir buvusi išmokėta trečiajam asmeniui, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos išlaikyti ieškovą;
2.3. Atsakovė išlaikymo dydžio neginčijo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;
2.4. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog atsakovė ieškovui teikė išlaikymą nėra pagrįsti. Ieškovė jokių įrodymų, jog savo sūnų iki pilnametystės ar jam sulaukus pilnametystės ir jam vis dar mokinantis mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą būtų išlaikiusi, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimą ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
13. Paramos pilnametystės sulaukusiems vaikams teikimas reglamentuotas CK 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
14. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011; 2007-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , yra atsakovės K. A. ir trečiojo asmens L. A. pilnametis sūnus, kuris pilnamečiu tapo 2018 m. kovo 6 d. Ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokėsi Kauno informacinių technologijų mokykloje, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti, I kurse dieniniame mokymo skyriuje. Ugdymo programos pabaiga 2019 m. birželio 30 d. Ieškovas nurodė, kad mokslus baigė, todėl teismo posėdyje patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 1 080 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo jo pilnametystės dienos iki kol mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą (2018 m. liepos 13 d.) ir nuo Kauno informacinių technologijų mokykloje mokymosi pradžios (2018 m. rugsėjo 1 d.) iki baigimo (2019 m. birželio 30 d.). Ieškovas prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 200,00 Eur per mėnesį.
16. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 1 080 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovui; priteisė iš atsakovės valstybei 24,00 Eur žyminį mokestį, 14,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 135,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškovui byloje suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą.
17. Atsakovė K. A., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, netinkamai vertino įrodymus, priimdamas sprendimą nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose.
16. Ieškovas ieškinio pareiškime prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo jo pilnametystės iki kol mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau duomenų apie jo mokymąsi nurodytu laikotarpiu ir įgytą vidurinį išsilavinimą nepateikė. Iš 2018-09-21 Kauno informacinių technologijų mokyklos pažymos matosi, kad ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokosi Kauno informacinių technologijų mokykloje, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti, I kurse dieniniame mokymo skyriuje. Ugdymo programos pabaiga 2019 m. birželio 30 d. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas sąžiningai siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, o vėliau pirmąją kvalifikaciją, tačiau šių aplinkybių nepatikrino – ieškovas nepateikė duomenų, kad jis mokėsi pažangiai ir įgijo kvalifikaciją pagal mokymosi programą. Kaip pažymėta aukščiau, pažangumas yra vienas iš kriterijų, kurio pagrindu išlaikymo reikalingas asmuo, įgyja teisę reikalauti iš tėvų paramos, siekiant įgyti profesinį ar aukštesnį išsilavinimą.
17.Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog mokydamasis neturėjo galimybės dirbti. Spręsdamas dėl laikotarpio nuo vidurinio mokslo baigimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokymasis Kauno informacinių technologijų mokyklos dieniniame skyriuje riboja galimybes save išlaikyti, nes dalį savo laiko studentas privalo skirti studijoms, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą ir siekti įgyti pirmąją kvalifikaciją, be kurios būtų sunku įsidarbinti, o tėvai privalo pagal galimybes padėti jam šią teisę įgyvendinti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad pilnametis asmuo, nors ir besimokydamas turi dėti visas pastangas sumažinti savo išlaidas ir gauti bent dalį pajamų, reikalingų jo išlaikymui. Lyginant su nepilnamečio vaiko, besimokančio vidurinėje mokykloje išlaikymu, pilnamečiui ieškovui taikomos griežtesnės paramos teikimo sąlygos, todėl pirmiausia jis turi pareigą pasirūpinti pats savimi ir tik išnaudojus visas protingas galimybes, kreiptis į teismą paramos priteisimo iš atsakovės. Ieškovas nepateikė duomenų apie užimtumą mokantis Kauno informacinių technologijų mokyklos dieniniame skyriuje, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jo galimybę bent dalį laiko dirbti ir duomenų apie bandymą susirasti darbą.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, nes sukakus pilnametystei jam buvo išmokėta draudimo išmoka – 8 400 Eur, kuri ir turėjo būti panaudota ieškovo materialiniam aprūpinimui siekiant vidurinio ar profesinio mokslo. Byloje duomenų apie išmokėtą draudimo išmoką nėra, išskyrus trečiojo asmens paaiškinimą, kad draudimo išmoką planuoja skirti ieškovo tolimesniems mokslams, todėl nesant pačios draudimo sutarties ir duomenų apie draudimo išmokos išmokėjimą nėra galimybės nuspręsti apie ieškovo galimybę disponuoti išmokėtomis piniginėmis lėšomis.
19. Apeliantė nesutinka ir su teismo nustatyta 450 Eur suma reikalinga per mėnesį ieškovo būtinų poreikių patenkinimui. Apelianė nesutinka su ieškovo išlaidų lentelėje nurodyta 28 Eur suma būstui, nes ieškovas gyvena jai priklausančiame kambaryje ir ji mokanti jai priklausančią komunalinių mokesčių dalį; nesutinka su 20 Eur išlaidų suma higienos prekėms, nes ji sūnų švaros ir higienos prekėmis aprūpina; nesutinka su 20 Eur suma, reikalinga sveikatos priežiūrai bei su 30 Eur išlaidomis telefonui, kadangi šių išlaidų ieškovas nepagrindė; be to, apeliantė mano, kad išlaidos laisvalaikiui, transportui bei avalynei ir drabužiams yra per didelės.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė 450 Eur sumą, reikalingą ieškovo būtinų poreikių patenkinimui, tačiau ieškovo pateiktos išlaidų lentelės neanalizavo, netyrė ir nenurodė, kokių konkrečių įrodymų pagrindu buvo nustatyta ieškovui per mėnesį reikalinga pinigų suma.
21. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
22.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
23. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.