Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma skirti priverčiamąsias medicinines priemones, A. S. gynėjai advokatei L. D.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini) neteistam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., 2023 m. balandžio 15 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto metu, įsiveržęs į motinos T. S. kambarį, kurio duris ji buvo užstūmusi foteliu, pridėjęs peilį prie T. S. kaklo ir sakydamas, kad ją papjaus, grasino nukentėjusiajai T. S. ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

A. S. įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės nustatytos teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais, teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktais duomenis, teismo psichiatrės ekspertės teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais.

Teismo psichiatrė ekspertė S. Š. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog tvirtina savo ekspertizės aktą ir papildomai paaiškino, kad A. S. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu yra konstatuotas psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamasis A. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Ekspertizės metu įtarus, nepasitikintis, stebimas priešiškumas motinos, sesers atžvilgiu, Išreikšti pakitimai emocijų, valios, mąstymo sferose. Psichologiniame įvertinime- apibendrinant, dabartiniu metu tiriamojo pažintinė veikla vidutinio produktyvumo. Fiksuojami tik pavieniai tiriamajam diagnozuotam psichikos sutrikimui būdingi mąstymo procesų pakitimai (pavienė netipinė asociacija, apibendrinimo proceso netolygumo atvejai, keistesne logika grindžiami atsakymai). Tiriamasis pripažįsta konfliktavęs su motina, bet neigia jai prie kaklo laikęs peilį, grasinęs. Šiuo metu tiriamajam A. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas- Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Šiuo metu tiriamasis A. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Būklė stabilizavosi, tačiau reikalingas ambulatorinis dėl vaistų vartojimo.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti nukentėjusiosios T. S. parodymus, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su ja gyvena sūnus A. S., kuriam diagnozuota šizofreniją. Jis turi 60 procentų invalidumą, šiuo metu niekur nedirba. 2023 m. balandžio 15 d. apie 19.00 val. būnant namuose, sūnus parėjo namo iš miesto ir atėjo pas ją į kambarį, bei pradėjo ją kaltinti, kad sugadino jo kompiuterį. Ji jo išsigando, todėl užsistūmė duris su foteliu. A. S. per jėgą atidarė kambario duris, atsinešė iš virtuvės peilį ir prie jos priėjęs, pridėjo peilį jai prie kaklo, bei pasakė, kad ją papjaus. Po kiek laiko jis peilį padėjo ir iš kambario išėjo. Dėl tokių jo veiksmų labai išsigando. Sūnus yra jai grasinęs ir anksčiau, tačiau į policiją nesikreipė. Šiuo metu jis nevartoja jam išrašytų vaistų nuo šizofrenijos, todėl mano, kad jam sutriko psichika, todėl jis ir pradėjo ją pulti peiliu. Su jais kartu gyvena ir jos sutuoktinis A. S., tačiau jis šiuo metu yra išvykęs į kaimą ir įvykio nematė. Po įvykio sūnus buvo išvežtas ir šiuo metu yra Kauno miesto psichiatrijos ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 20 d. buvo jį aplankyti ligoninėje, kur su sūnumi bendravo gražiai, nekonfliktavo. Sūnui pretenzijų neturi, nenoriu, noriu, kad sūnus būtų toliau gydomas ligoninėje nuo šizofrenijos ir gertų jam priklausančius vaistus (b. l. 24-16, 55-56).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad virš 30 metų kartu su sutuoktine T. S. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute nuo gimimo gyvena jo pilnametis sūnus A. S.. S. A. maždaug 15 metų yra nustatyta paranoidinė šizofrenija, diagnozės kodas (duomenys neskelbtini) S. A. prisirašęs (duomenys neskelbtini) centre, kur jis lankėsi, vartojo gydytojo paskirtus vaistus. Jis psichiatrinėje ligoninėje buvo gydomas apie 3 kartus. Kuomet sūnus A. vartojo vaistus, jo psichinė būklė buvo normali. Jau daugiau kaip metus laiko sūnus A. galimai nevartoja jam paskirtų vaistų ar vartoja su pertraukomis. Jį sunku kontroliuoti, nes jis jo ir savo motinos neklauso, ignoruoja. Apie du mėnesius A. psichinė sveikatos būklė stipriai pablogėjo, nes visiškai su jais nebendrauja, vienas būna savo kambaryje, kalbasi su savimi, juokiasi, stengiasi išprovokuoti konfliktus, nei iš šio, nei iš to spjauna į galvą, žodžiais grasina sumušti, papjauti, supjaustyti, dažnai rankose laiko savo odinį diržą, tačiau niekada nesiėmė tokių veiksmų, todėl realiai nesuprato, kad jis tai įvykdys. 2023 m. balandžio 15 d. nebuvo namuose, buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) į laidotuves ir pasiliko nakvoti (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Kad sūnus motinai grasino papjauti peiliu, sužinojo tuomet, kuomet sugrįžo į namus. Taip pat T. sakė, kad sūnui A. labai pablogėjo psichinė sveikata, kad jį medikai išvežė į (duomenys neskelbtini), kur gydomas iki šiol. Mano, kad sūnui A. dėl to, kad jis nevartoja gydytojo paskirtų vaistų, labai pablogėjo psichinė sveikata, jis nesuvokia ką daro, todėl jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (b. l. 71-73).

Iš ROIK pranešimo matyti, kad nukentėjusiosios T. S. pranešama apie įvykį (b. l. 18-19).

Iš 2023 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą (b. l. 1-5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-42, 43-50).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. spalio 5 d. – 2023 m. spalio 30 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įtariamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu įtariamajam A. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas. Remiantis pateikta medicinos dokumentacija žinoma, kad tiriamasis pirmą kartą gydytas psichiatrų 2007 m. sausio 28 d. – 2007 m. kovo 21 d., diagnozuota Ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas (F23.2). Klinikoje, santykio kliedėjimo idėjos, įtarumas, disforinė nuotaika. 2007 m. kovo 16 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) Paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga. Daug kartų gydytas psichiatrijos stacionare, stebėti pakitimai emocijų, valios, mąstymo sferose, būdingi lėtiniam psichikos sutrikimui. Tiriamajam pateikti įtarimai dėl 2023 m. balandžio 15 d. įvykdytos nusikalstamos veikos. Dėl pablogėjusios psichinės būsenos gydytas 2023 m. balandžio 15 d./2023 m. gegužės 12 d., diagnozė Paranoidinė šizofrenija. Psichinėje būsenoje stebėtas priešiškumas, gynybiškumas, įtampa, kaltina seserį, kad jį apvaginėja, epizodais sujaudintas, neramus. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamajam A. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas Paranoidinė šizofrenija (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamasis A. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Ekspertizės metu įtarus, nepasitikintis, stebimas priešiškumas motinos, sesers atžvilgiu, Išreikšti pakitimai emocijų, valios, mąstymo sferose. Psichologiniame įvertinime- apibendrinant, dabartiniu metu tiriamojo pažintinė veikla vidutinio produktyvumo. Fiksuojami tik pavieniai tiriamajam diagnozuotam psichikos sutrikimui būdingi mąstymo procesų pakitimai (pavienė netipinė asociacija, apibendrinimo proceso netolygumo atvejai, keistesne logika grindžiami atsakymai). Tiriamasis pripažįsta konfliktavęs su motina, bet neigia jai prie kaklo laikęs peilį, grasinęs. Šiuo metu tiriamajam A. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Šiuo metu tiriamasis A. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (b. l. 118-121).

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tai, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusioji, ar ji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Nukentėjusiosios T. S. parodymai patvirtina, kad gyvena (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 15 d. apie 19.00 val. būnant namuose, sūnus parėjo namo iš miesto ir atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo ją kaltinti, kad sugadino jo kompiuterį. Ji jo išsigando, todėl užsistūmė duris su foteliu. A. S. per jėgą atidarė kambario duris, atsinešė iš virtuvės peilį ir prie jos priėjęs, pridėjo peilį jai prie kaklo bei pasakė, kad ją papjaus. Po kiek laiko jis peilį padėjo ir iš kambario išėjo. Dėl tokių jo veiksmų labai išsigando. Tai patvirtina pranešimas apie nusikalstamą veiką, kad nukentėjusiosios T. S. pranešė apie įvykį (b. l. 18-19), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 40-42, 43-50), 2023 m. balandžio 21 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1-5) bei liudytojas A. S. patvirtino, kad iš sutuoktinės T. S. sužinojo, kad sūnus 2023 m. balandžio 15 d. motinai grasino papjauti peiliu, sužinojo tuomet, kuomet sugrįžo į namus.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti rašytinės bylos medžiagos, specialisto išvados objektyvumu ir teisingumu, jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog A. S. teismo nustatytomis aplinkybėmis 2023 m. balandžio 15 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje – jo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos uždraustos veikos objektyviuosius požymius.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. spalio 5 d. – 2023 m. spalio 30 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įtariamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu įtariamajam A. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas. Remiantis pateikta medicinos dokumentacija žinoma, kad tiriamasis pirmą kartą gydytas psichiatrų 2007 m. sausio 28 d. – 2007 m. kovo 21 d., diagnozuota Ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas (F23.2). Klinikoje, santykio kliedėjimo idėjos, įtarumas, disforinė nuotaika. 2007 m. kovo 16 d. diagnozuota F20.01 Paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga. Daug kartų gydytas psichiatrijos stacionare, stebėti pakitimai emocijų, valios, mąstymo sferose, būdingi lėtiniam psichikos sutrikimui. Tiriamajam pateikti įtarimai dėl 2023 m. balandžio 15 d. įvykdytos nusikalstamos veikos. Dėl pablogėjusios psichinės būsenos gydytas 2023 m. balandžio 15 d./2023 m. gegužės 12 d., diagnozė Paranoidinė šizofrenija. Psichinėje būsenoje stebėtas priešiškumas, gynybiškumas, įtampa, kaltina seserį, kad jį apvaginėja, epizodais sujaudintas, neramus. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamajam A. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas Paranoidinė šizofrenija (F20.0).

Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamasis A. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Ekspertizės metu įtarus, nepasitikintis, stebimas priešiškumas motinos, sesers atžvilgiu, Išreikšti pakitimai emocijų, valios, mąstymo sferose. Psichologiniame įvertinime- apibendrinant, dabartiniu metu tiriamojo pažintinė veikla vidutinio produktyvumo. Fiksuojami tik pavieniai tiriamajam diagnozuotam psichikos sutrikimui būdingi mąstymo procesų pakitimai (pavienė netipinė asociacija, apibendrinimo proceso netolygumo atvejai, keistesne logika grindžiami atsakymai). Tiriamasis pripažįsta konfliktavęs su motina, bet neigia jai prie kaklo laikęs peilį, grasinęs. Šiuo metu tiriamajam A. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Šiuo metu tiriamasis A. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (b. l. 118-121). Šiuo metu A. S. negali būti apklaustas, duoti objektyvius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme, taip pat atlikti bausmę. A. S. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis. Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis teismas pripažįsta, kad A. S. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. S. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo veiksmuose nėra kaltės.

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. S. yra nepakaltinamas ir pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į A. S. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga taikyti teismo psichiatrų ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, kuris yra saugomas Kauno apskrities VPK Santakos PK (b. l. 40-41), nutarčiai įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsniu, 400–404 straipsniais,

nutaria:

pripažinti, kad A. S. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti A. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (Kauno miesto poliklinika, (duomenys neskelbtini)).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, kuris saugomas Kauno apskrities VPK Santakos PK, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiųjų, jų atstovų ir prokuroro Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.