- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 1-157-633/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- R. J.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei A. K., nukentėjusiajai R. J., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
ANDRIUS BALTRUŠAITIS, asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1990-02-12 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs ir išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, gyv. Mėnulio g. 4-7, Kataučiznos km, Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės profesinio rengimo centro moksleivis, teistas, - 2011-01-25 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., - 10 mėn. laisvės apribojimo (bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. B. 2012-03-25 apie 17.00 val. Vilkaviškio r. Kataučiznos km Parko gatvėje esančiuose bendruomenės namuose grupės kitų asmenų akivaizdoje, - viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, dėl staiga kilusio asmeninio pobūdžio ginčo dėl pasinaudojimo automobiliu ir tariamo jo apgadinimo, - iš asmeninių paskatų, tyčia pastūmė R. J., sugriebęs už plaukų ir striukės gobtuvo sudavė rankos delno apačia jai į nosį, tuo padarydamas jai nosies kaulų lūžimą, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusios R. J. sveikatą, taip pat sutrikdydamas visuomenės rimtį it tvarką.
Šiais veiksmais kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. (idealioji nusikaltimų sutaptis).
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad dėl nukentėjusios sumušimo ir sužalojimo kaltu prisipažįstantis visiškai, pareiškė, kad dėl to labai gailisi, patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus savo parodymus, teisiamajame posėdyje juos kartoti atsisakė.
Teisiamajame posėdyje ištirtuose ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų protokoluose kaltinamasis A. B. nurodęs, kad po trumpo pasivažinėjimo D. J. šeimos automobiliu, jis su T. Š. bendruomenės namuose žaidė tenisą ir gėrė alų, buvo atėję daugiau vaikų. Įėjusi nukentėjusioji R. J. jį užsipuolė, kad apgadino be jos leidimo paimtą automobilį, - tariamai išdaužė langus, tačiau tai buvo netiesa ir jis tai paneigė, automobiliu trumpam pavažiavo pabandyti su jos sūnaus ir pastarojo draugo, kurie buvo automobiliu atvažiavę ir tuo laiku jį valdė, sutikimu ir niekaip jo neapgadino, tik ratu nuslydo į griovį. Supykusi R. J. ranka sudavė per jų turėtą butelį alaus, šis nukrito ant žemės ir jį aptaškė. Tuomet jis irgi supykęs atsistojęs pastūmė nukentėjusią nuo savęs, kad atstotų, pakėlė ir padėjo atgal butelį su alumi. Tuo metu nukentėjusi užsimojo ranka, pamanęs, kad norinti jam suduoti, jis ją dar kartą nuo savęs pastūmė. Nukentėjusiai dar kartą siekiant jį ranka, jis viena ranka sugriebė jai už striukės gobtuvo, galėjo sugriebti ir už plaukų, pakėlė jį ant galvos ir kitos rankos delno apačia sudavė jai į veidą, nukentėjusiai ėmė kraujuoti iš nosies. Po įvykio nukentėjusią jis atsiprašė, pilnai atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusios gydymą, taip pat ir pačiai R. J. (b.l. 75-76).
2. Nukentėjusioji R. J. paaiškino,jog prieš įvykį jos valdomą motinos vardu registruotą automobilį buvo palikusi D. Ž. namų kieme, rakteliai buvo pas jos sūnų D. J.. Jai paskambinusi D. Ž. pasakė, kad matė jos, R. J., automobilį nuvarytą prie pieninės. Su sugyventiniu ėjo pasižiūrėti, pakeliui vaikai pasakė, kad kaltinamasis automobiliu įvažiavo į griovį ir automobilį apgadino, nors kaip vėliau paaiškėjo, to nebuvo, ji pati pasitikrinti nėjo, o užsuko tiesiai į bendruomenės namus, kur pasak vaikų buvo kaltinamasis, ketino pasiaiškinti dėl automobilio. Viduje tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, ji priekaištavo, kad šis važiavo automobiliu ir jį apgadino, ji iš pykčio numetė nuo stalo alų, kaltinamasis taip pat supykęs ją pastūmė, ar ji bandė jam suduoti, nepamenanti, tačiau neatmeta tokios galimybės, prisimena, kad kaltinamasis sugriebė viena ranka jai už striukės gobtuvo, kartu ir už plaukų, jį užvertė ant galvos ir kitos rankos delnu sudavė jai į nosį, iš kurios ėmė kraujuoti. Jiedu abu buvo neblaivūs, tuomet salėje be jų buvo dar 4 asmenys : jos sūnus D. J., D. Ž., T. Š. ir N. M.. Po įvykio kaltinamasis ją atsiprašė, žalą atlygino, ji jam atleido ir jiedu yra susitaikę.
3. Liudytojas D. J. (15 m.) paaiškino, kad po trumpo pasivažinėjimo jo mamos automobiliu, pasibaigusiu įvažiavimu į griovį, kaltinamasis ir kiti kartu buvę asmenys, tame tarpe ir jis pats, sugrįžo į bendruomenės namus. Čia atėjusi jo mama R. J. užsipuolė kaltinamąjį, kad šis važiavo jos automobiliu ir jį tariamai apgadino, tyčia numetė nuo stalo šio alų, tuomet kaltinamasis supykęs mamą pastūmė nuo savęs, alų padėjo atgal ant stalo, tačiau jo mama vėl stūmė kaltinamąjį, o tuomet jis ranka užmovęs ant gavos striukės gobtuvą, kita ranka sudavė mamai į nosį, bėgo kraujas.
4-6. Tokias pačias nukentėjusios R. J. sumušimo aplinkybes teisiamajame posėdyje iš esmės vienodai nurodė ir liudytojai D. Ž., N. M. (14 m.) bei T. Š..
7. Liudytoja D. Ž. paaiškino, jog prieš įvykį jos namuose kartu su nukentėjusiąja vartojo alkoholį, automobilį ji paliko jos kieme, tačiau po kurio laiko ji pamatė, kad nukentėjusios automobilis ne kieme, o įvažiavęs į griovį prie pieno punkto, apie tai telefonu pranešė nukentėjusiai. Po kiek laiko pas ją užėjo nukentėjusi kruvina sužalota nosimi, skundėsi, kad ją sumušė kaltinamasis A. B..
8. Tokius pačius parodymus apie pamatytą sužalota po įvykio nukentėjusiąją R. J. teisme paaiškino ir jos sugyventinis liudytojas V. L..
9. 2012-03-25 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav. Kataučiznos km gyvenvietėje bendruomenės namų pastate. Už pastato prieangio yra salė, joje stovi stalas bei dvi eilės medinių kėdžių, sulenktas teniso stalas. Prie durų iš salės į prieangį ant grindų rasti pavieniai rusvos spalvos panašios į žmogaus kraują medžiagos lašai ant grindų (b.l. 3-4).
10. 2012-04-02 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 260/12(09) nustatyta, jog nukentėjusiai R. J. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies kaulų lūžimas, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, o taip pat kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vienmomentiškai, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, kad ir vienu trauminiu poveikiu, konstatuoti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 27).
11. 2012-05-16 papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. p G38/12(09) nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiai padaryti galimai 2012-05-25, kaltininkui ir nukentėjusiai esant vienam priešais kitą, jie galėjo būti padaryti ir suduodant ranka, mažai tikėtina, jog konstatuotus sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati (b.l. 32).
12. Patikros alkotesteriu testu Nr. 2379 2012-03-25d., 18.05 val. kaltinamajam A. B. nustatytas 2,19 prom. (vidutinis) girtumas (b.l. 90).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys šioje kaltinimo dalyje, kuri pripažįstama teisme įrodyta, - dėl R. J. sužalojimo ir viešos tvarkos sutrikdymo, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, savo pobūdžiu viešoje vietoje ir su įvykiu nesusijusių kitų asmenų akivaizdoje, tačiau išskirtinai iš asmeninių paskatų dėl staiga kilusio buitinio konflikto, rankomis pastūmė nuo savęs jo alų tyčia nuvertusią nukentėjusią, jai toliau provokuojant konfliktą, viena ranka sugriebė už striukės gobtuvo ir plaukų bei kitos rankos delnu sudavė jai į nosį, padarydamas aukščiau pažymėtus išorinius kūno sužalojimus, sukeldamas nukentėjusiai fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, taip pat sutrikdydamas tokiais savo veiksmais ir viešąją tvarką. Kadangi teisiamajame posėdyje buvo akivaizdžiai nustatyta, jog nukentėjusi buvo sumušta ir sužalota išskirtinai dėl asmeninių paskatų, todėl nepaisant aplinkybės, kad tai padaryta savo pobūdžiu viešoje vietoje, jos veika teismo buvo perkvalifikuota iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. į 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Šios pozicijos teisiamajame posėdyje laikėsi ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šioje kaltinimo dalyje (dėl R. J. sužalojimo ir viešos tvarkos sutrikdymo), aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Dėl kaltinimo automobiliu pagrobimu. Kaltinamajame akte A. B., be jau analizuoto kaltinimo sužalojus R. J. ir sutrikdžius viešą tvarką, buvo pareikštas dar vienas kaltinimas, - tos pačios nukentėjusios valdomo 800 lt. vertės automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas, laiko požiūriu įvykęs prieš pat nukentėjusios sumušimą ir tapęs vada vėlesniam konfliktui. Teisiamajame posėdyje atlikus išsamų bylos faktinių duomenų (įrodymų) patikrinimą, valstybinis kaltintojas nuo šio kaltinimo automobilio vagyste atsisakė. Teismo vertinimu, šio kaltinimo atsisakymas yra visiškai pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, kurių visuma neabejotinai liudija, jog tyčios užvaldyti, paversti savo ar kitų asmenų nuosavybe kad ir trumpam laikui nukentėjusios automobilį jo vagyste apkaltintas A. B. neturėjo. Teismas nustatė, jog automobilio valdymą tik keletui minučių ir tik 200-300 m. kelionei jis perėmė iš nukentėjusios sūnaus ir jo draugo, turėdamas pagrindo spręsti, jog šiedu vieno iš jų šeimos automobilį valdo teisėtai, t.y. su tėvų žinia. Trumpam pavažiuoti kartu A. B. kvietė ir nukentėjusios sūnų su draugu, pastarasis ir važiavo, o D. J. pasiliko palaukti gatvėje tik todėl, kad pabijojo važiuoti su neblaiviu vairuotoju, o ne dėlto, kad šis būtų prieš jo valią automobilį užvaldęs. Kad šis nepilnametis neprieštaravo kaltinamojo pasivažinėjimui rodo ir jo su draugu pradėtas žaidimas pasimėtant automobilio rakteliais, kuris galėjo reikšti kaltinamajam, - jeigu pagausi, galėsi važiuoti. Taip pat nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus vertinti ir savavaldžiavimu, kadangi atvirai ir aiškiai jo pareikštas noras, virtęs į realizuotą teisę, trumpam pasivažinėti nukentėjusios automobiliu niekieno nebuvo atvirai ir aiškiai užginčytas ar pasyviai nepripažįstamas, kita vertus, net ir įvertinus, kad galbūt būta savavaldžiavimo, nebūtų pagrindo vertinti 800 lt. vertės automobilio valdymo praradimą keletui minučių didele žala, kurios baudžiamasis įstatymas šiuo atveju reikalautų (Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d.). Taigi yra pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, jog kaltinamasis A. B. nepadarė jam inkriminuoto kaltinamajame akte nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (automobilio vagystė) ir dėl šio kaltinimo turi būti išteisintas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai bylos dalyje, kurioje priimamas apkaltinamasis nuosprendis (R. J. sumušimas) turi būti kvalifikuojami būtent pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (idealioji nusikaltimų sutaptis). Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją bendruomenės namų salėje pavartojo būtent vienas kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (stūmė, sugriebė už plaukų, sudavė smūgį ranka į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (kūno sužalojimų padarymo, sveikatos sutrikdymo, viešos rimties ir tvarkos suardymo) atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgio sudavimas ranka nukentėjusiai į nosį, kūno sužalojimų jai veide padarymas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti vertinama įžūliu elgesiu. Ketvirta, kompetentingo specialisto išvada konstatuotos nukentėjusios sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – sužalojimų padarymas ir nesunkus jais sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusios betarpiškos medicininės apžiūros, tiek jos medicininių dokumentų, tiek ir bylos tyrimo duomenimis. Penkta, kaltinamasis įžūliai elgėsi kaimo bendruomenės renginių salėje, stebint mažiausiai 4 pašaliniams asmenims, dar aktyviu dienos metu, todėl spręstina, jog jis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusios asmeniui, bet ir kt. aplinkiniams bei pačiai aplinkai, dėl nukentėjusiajai ir įvykio liudininkams sukeltų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų ir kt. – realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šešta, kaltininko veikimo paskatas apibrėžia (nulemia) jo psichinis santykis su planuojama, daroma veika, kuris yra pirmesnis, nei veikimo aplinkos ypatumai. Todėl teisme patikimai nustačius, jog kaltinamasis smurtavo ne siekdamas pasidemonstruoti, pasirodyti, viešai pažeminti nukentėjusią ir pan., o grynai iš staigaus pykčio, kurį sukėlė nustatytoje situacijoje netinkamas ir provokavęs nukentėjusios poelgis. Tai savo turiniu neabejotinai asmeninės, o ne chuliganiškos paskatos.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo idealiąja sutaptimi padarytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas dėl abiejų veikų kvalifikuoja nė didesniu, nė mažesniu nei jis yra apibrėžtas rūšinėse baudžiamojo įstatymo dispozicijose (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 1 p.). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl bausmių individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) papildomai tai nevertinama, subjektyvinėje veikų sudėčių dalyje vyravo asmeninės, keršto paskatos. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina (iki šių nusikaltimų įvykdymo) nors menkai, tačiau dar patenkinamai : kaltinamasis nusikalto jau trečiąjį kartą, - pirmą kartą buvo besąlygiškai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nepilnametystės (BK 93 str. pagrindu), antrąjį kartą teismo nuteistas už vagystę, bausmę jau atlikęs, tačiau teistumas už šį tyčinį nusikaltimą dar neišnykęs ir nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl naujus tyčinius nusikaltimus padaręs kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), kita vertus, jis mokosi jau antrosios profesijos, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jis savo šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis bylos dalyje, kurioje priimamas apkaltinamasis nuosprendis, teismas kvalifikuoja : 1) visišką kaltės prisipažinimą ir išreikštą gailėjimąsi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), 2) savanorišką ir visišką atlyginimą nusikaltimais padarytos tiesioginės žalos nukentėjusiajai ir netiesioginės Valstybinei ligonių kasai (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.), 3) kad nusikaltimų padarymui didelės įtakos turėjo rizikingas, skatinęs konfliktą ir kaltinamąjį provokavęs pačios nukentėjusios elgesys, ką ji ir pati byloje pripažinusi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, kas pagal bylos duomenis taip pat ženklia dalimi įtakojo kaltinamojo smurtą (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas sprendžia, jog kaltinamojo asmenybės teigiami aspektai kartu su konstatuotomis trimis esminėmis jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, veikų pavojingumo laipsniui neviršijant rūšinio lygmens, ženkliai švelnina jo teisinę padėtį, ir kur kas labiau nei ją sunkina nusikaltimų recidyvas. Todėl šioje byloje baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., 56 str. 1 d., 61 str. 2 d., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.) ir teisingumo principas lemia teismo sprendimą nustatyti recidyvistu esančiam kaltinamajam tokius skirtinų bausmių dydžius : 1) pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., - 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 2) pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.Tokie bausmių dydžiai (trukmė) visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą.
Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, už kiekvieną atskirai paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d.d., 5 d. 1 p. taisykles apėmimo būdu, ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Kartu teismas sprendžia šioje byloje kaltinamajam A. B. taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir skiriamos subendrintos bausmės vykdymą jam atidėti 1 m. ir 6 mėn. laikui (taikomi tie patys teismo argumentai, aukščiau išdėstyti nustatant bausmių dydžių proporcijas). Bylos faktiniai duomenys : teigiamas kaltinamojo elgesys po nusikaltimų padarymo (atsiprašymas nukentėjusios, žalų atlyginimas, mokslo tęsimas), užimtumas mokslu, kaltės pripažinimas ir išreikštas gailėjimasis bei kt., teismo vertinimu, duoda pakankamą pagrindą spręsti, jog paskirtosios bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas sprendžia nustatyti besimokančiam kaltinamajam tokias pareigas : a) tęsti mokslą, o jį baigus, - pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje (per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką), b) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokslu ar darbu (6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
Kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones nėra faktinio pagrindo.
Kaltinamajam A. B. dar ikiteisminiame tyrime paskirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.
Daiktas, - automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai saugomas pas savininkę O. D., gyv. Kaukakalnio km, Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., grąžintinas (paliktinas visam laikui) savininkei O. D. (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d. bei 5 d. 1 p., teismas
nusprendė:
ANDRIŲ BALTRUŠAITĮ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir jį nuteisti : 1) pagal BK 138 str. 1 d. – 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 2) pagal BK 284 str. 1 d. – 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Šias bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d.d., 5 d. 1 p. taisykles apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir A. B. skiriamos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Nustatyti A. B., kuriam bausmės vykdymas atidedamas, tokias pareigas : 1) tęsti mokslą, o jį baigus, - pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje (per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką), 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokslu ar darbu (6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Dėl padarymo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (automobilio pagrobimo), A. B. išteisinti, nes nebuvo padaryta tokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika.
Daiktą, - automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai saugomą pas savininkę O. D., gyv. Kaukakalnio km, Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., sugrąžinti (palikti visam laikui) savininkei O. D..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.