Šiaulių apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, antstolei Vaivai Šimkienei, V. Ž., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų R. P., E. P., Šiaulių rajono administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, Šiaulių miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, I. V., UAB „BTA draudimas“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiųjų asmenų atstovė nurodo, kad ieškovas nėra sumokėjęs išlaikymo savo vaikams. Jos tikisi, kad tokiu atveju, jei ieškovas gautų lėšų, tenkinant ieškinį, pirmiausia sumokės vaikų išlaikymo įsiskolinimus. Dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo pagrįstumo jos nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė, kad 2003-06-16 iš varžytinių buvo parduotas ieškovui priklausęs miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypą įsigijo atsakovas V. Ž., sumokėjęs už jį 900 Lt. Teismas pripažįsta, kad turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą.

Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai yra numatyti CK 1.136 str. 2 d., kurios 1 p. nustatyta, kad civilinės teisės atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių. Turto pardavimo iš varžytinių aktas yra vienas iš nuosavybės įgijimo būdų. Šis dokumentas yra sandoris, kuris gali būti nuginčijamas CPK 602 str. pagrindais. Vienas iš šių pagrindų yra numatytas CPK 602 str. 6 p.. Ieškovas ginčija būtent tai, jog turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę nei ji turėjo būti nustatyta CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, ieškovui priklausęs miško sklypas buvo parduotas už 900 Lt kainą. Vykdant varžytines, būtina užtikrinti tokį skolininkui priklausančio turto pardavimą, kuris būtų optimalus tiek skolininko, tiek išieškotojo atžvilgiu. Skelbiant varžytines, antstolis privalo atlikti jas taip, kad turtą įsigyjantis asmuo būtų užtikrintas, jog jo interesas įsigyti jį būtų stabilus. Šias nuostatas ne kartą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo turto pardavimo iš varžytinių pripažinimo negaliojančiu jo nurodytu pagrindu, svarbu išsiaiškinti, ar nebuvo pažeidžiama viena iš svarbiausių šio sandorio sudarymo sąlygų – turto pardavimo kaina.

CPK 681 str. 1 d. nustatyta, jog areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainuoja rinkos kainomis Taip pat jis privalo išklausyti skolininko ir išieškotojo nuomonės. Jei pastarieji prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Turto įkainojimo procedūra yra pradinė turto pardavimo iš varžytinių stadija, kurios netinkamas laikymasis gali pažeisti tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Antstolis, atlikdamas savo pareigą, privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, įvertindamas parduodamą turtą, jis turi elgtis taip, kaip įprastinėmis aplinkybėmis turėtų elgtis protingas ir apdairus asmuo. CPK 681 str. nėra imperatyviai nustatyta, kokiais įrodymais remdamasis antstolis nustato turto rinkos kainą. Kai areštuojamas nekilnojamasis turtas, jo kaina gali būti įvertinama Nekilnojamojo turto registre nustatytu masinio vertinimo būdu. Nagrinėjamoje byloje antstolė Vaiva Šimkienė neskyrė turto vertės ekspertizės, nesinaudojo Nekilnojamojo turto registro duomenimis, priešingu atveju ji nebūtų taip aplaidžiai atlikusi savo pareigą objektyviai įvertinti ieškovui priklausiusį miško sklypą. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame 2003-04-25 parduodamo sklypo kaina nurodoma 38541 Lt. Byloje nustatyta, kad antstolė areštavo miško sklypą ir įvertino jį 500 Lt suma. Ieškovas šios sumos neginčijo. Jis pats pripažino, kad už tokią kainą šį sklypą nupirks jo tėvas. Teismas pripažįsta, kad antstolė neturėjo teisės kainą nurodyti tik tokią, su kuria iš esmės sutiko ieškovas. Paaiškėjus, kad tarp jos įvertinimo, areštuojant turtą, ir Nekilnojamojo turto registro įvertinimo yra labai žymus skirtumas, antstolė privalėjo skirti turto ekspertizę. Šios pareigos ji neatliko. Visų pirma ji būtų tinkamai įvertinusi parduodamą turtą Teismas pripažįsta, kad to paties turto varžytynės jau buvo skelbtos anksčiau. Jose parduodamo turto kainą nustatant pagal didesnę turto rinkos vertę, varžytynės neįvyko, neatsiradus pirkėjų. Turtas buvo siūlomas perduoti išieškotojai R. P.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Tačiau tas faktas tik dar kartą patvirtina tai, jog antstolė Vaiva Šimkienė privalėjo imtis veiksmų, skiriant ginčo sklypo ekspertizę. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nekilnojamojo turto rinkos kaina 2003 m. birželio mėnesį dar buvo pakankamai stabili, todėl įvertinti ir parduoti ieškovo turtą tik už 900 Lt yra aiškus ne tik ieškovo intereso atsiskaityti su kreditoriais, bet ir pastarųjų intereso atgauti skolą pažeidimas.

Vykdymo procese teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 str.). Antstoliui pateikus teismui tvirtinti varžytinių aktą, teismui privalu patikrinti, ar nebuvo pažeista varžytinių vykdymo tvarka. Vienas iš pagrindų atsisakyti tvirtinti šį aktą yra teismo pripažinimas, kad dėl antstolio turto įkainojimo tvarkos pažeidimo galėjo būti neteisingai nustatyta varžytinėse parduodamo turto kaina. Teismas daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, patvirtindamas ginčijamą Turto pardavimo iš varžytinių aktą, neįvertino tos aplinkybės, kad antstolė netinkamai įkainavo parduodamą miško sklypą. Laiku nustačius tą pažeidimą ir nepatvirtinus akto, antstolė būtų privalėjusi toliau atlikti vykdymo veiksmus, pirmiausia tinkamai nustačius turto kainą dar jo arešto metu.

Pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog jo tėvas ketino pirkti miško sklypą už 500 Lt. Jis taip pat nurodė, kad vėliau tarp tėvo ir jo būtų sprendžiamas klausimas, kaip atsiskaityti su išieškotojomis už vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas neneigė teismo posėdyje, kad šį susitarimą girdėjo tretysis asmuo I. V., patvirtinusi ir tą aplinkybę, kad ieškovas buvo patenkintas areštuoto sklypo įkainavimu, nurodytu arešto akte ir net neketino šio akto skųsti teismui.

Dėl procesinio pažeidimo.

CPK 706 str. 3 d. numatyta, kad apie turto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Šiuo atveju ieškovui buvo pranešta registruotu laišku. Tai patvirtina vykdomojoje byloje esantis registruotas įteikimo pranešimas (32 lapas). Lietuvos Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus Specialisto išvada patvirtina, kad minimo 2003-05-23 registruoto įteikimo pranešimo Nr. 1681/3 skiltyje „pagal įgaliojimą (kam, parašas)“ pasirašė L. K. (b.l. 90 – 91, t. 2). Ieškovas pripažino, kad ši moteris yra jo sugyventinė. Teismas laiko, kad sugyventinė yra šeimos narys, todėl procesinis dokumentas yra įteiktas tinkamai (CPK 123 str. 3 d.). Ieškovas turėjo galimybę ginčyti L. K. teisę priimti ieškovui siunčiamą korespondenciją, tačiau to nedarė. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovui buvo žinoma apie varžytines. Be to, pats ieškovas pripažino, kad tretysis asmuo I. V. informavo apie būsimas varžytines, o pats ieškovas jai paaiškino, kad turi ketinimą pasiūlyti savo pirkėją – jo tėvą. Kitų įrodymų, išskyrus I. V. parodymus, patvirtinančių ieškovo ketinimą pateikti savo pirkėją, nepateiktą. Be to, teismas pripažįsta, kad ieškovas turi būti aktyvus ir domėtis vykdymo eiga. Tai yra ne tik skolininko teisė, bet ir pareiga. Šios pareigos jis nevykdė (CPK 644 str. 4 d.). Teismas taip pat įvertina tai, jog ieškovas pirmąjį ieškinį pateikė teismui tik 2006-09-04 (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), nors nuteistas ir realią laisvės atėmimo bausmę jis atlikinėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Dėl restitucijos taikymo.

Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 str.). Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, kol nėra įrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumą turi įrodyti tai teigiantis asmuo. Šiuo atveju būtent ieškovas privalo įrodyti, jog atsakovas V. Ž. ieškovui priklausiusį miško sklypą iš varžytinių įsigijo nesąžiningai. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad atsakovas V. Ž. yra įsigijęs ne vieną miško sklypą. Tai pats atsakovas patvirtino ir teismo posėdyje. Nurodydamas, jog jis įgijo patirties, užsiimdamas miškininkyste, atsakovas tuo pačiu aiškiai suprato, kad 14,7 ha miško negali kainuoti 900 Lt. Teismas daro išvadą, kad jis, būdamas rūpestingas ir apdairus asmuo, turėjo suprasti ir suprato, jog aiškiai per pigiai įsigijus sklypą, vėliau gali kilti pagrįstų abejonių dėl turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumo. Ieškovas reikalavo kaip įrodymą vertinti policijos pareigūnų atliktos A. Š. apklausos protokolą (b.l. 88 – 89, t. 2). Teismas daro išvadą, kad šis protokolas yra neinformatyvus, kadangi šis asmuo patvirtino nežinąs, ar kertamas miškas buvo ieškovo. Be to, A. Š. tik patvirtino, kad atsakovas ketino pirkti mišką iš varžytinių, o tai niekaip nepatvirtina ieškovo teiginio, kad V. Ž. su antstole Vaiva Šimkiene atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad varžytinės nebuvo įvykdytos ar kurie nors jų dalyviai iš tikrųjų neketino turtą įsigyti. Ieškovas turėjo galimybę naudotis ir naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus, priešingu atveju būtų pažeistas bešališkumo principas.

CK 6.146 str. nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Šioje byloje ieškovas reikalauja grąžinti turtą natūra. Teismas daro išvadą, kad šio prašymo tenkinimas galimas, kadangi nėra jokių duomenų apie tai, kad realiai miško sklypas yra labai pakeistas (pvz., medžiai plynai iškirsti). Turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją bei šalis grąžinant į pradinę padėtį, turtas ieškovui grąžinamas su iki varžytinių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.). Tokią teismų praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Iš ieškovo atsakovui priteisiama 900 Lt, kurie buvo sunaudoti, įsigyjant ginčo turtą iš varžytinių. 2003-09-01 Patvarkymu dėl piniginių lėšų paskirstymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 44) šie pinigai buvo perduoti išieškotojoms bei vykdymo išlaidų sumokėjimui, todėl 900 Lt priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytinių parduoto turto savininko). Atsakovas V. Ž. nurodo, kad jis pagerino miško sklypą, atsodindamas ieškovo neteisėtai iškirstą mišką ir prižiūrėdamas įsigytą turtą. Teismas laiko, kad jam neužkertamas kelias reikalauti priteisti turto pagerinimo išlaidas, tačiau tai yra kitos bylos dalykas.

Dėl žalos atlyginimo.

Kaip matyti iš ieškovo reikalavimo priteisti žalą, jis reikalauja negautų pajamų, kurias būtų turėjęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 178 str.). Teismas daro išvadą, kad ieškovas to nepadarė. Visų pirma, ieškovas nepagrįstai reikalauja apginti savo teises dviem būdais – pripažinus turto varžytinių aktą negaliojančiu, taikyti restituciją, ir papildomai reikalauja nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu, tokiu atveju ieškovas nepagrįstai reikalaus gauti ne tik turtą natūra, bet ir nuostolius, kurie, jo nuomone, atsirado, atimant jam galimybę disponuoti turtu – kirsti bei pardavinėti medieną. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas V. Ž. iškirto ar kitu būdu iš esmės pablogino iš varžytinių įgytą turtą – miško sklypą. Tai reiškia, kad ieškovui priklausęs miškas liko pradinės būklės, išskyrus tą jo dalį, kurią neteisėtai iškirto pats ieškovas (b.l. 206 – 218 , t. 1). Tik tuo atveju, jei ieškovas būtų pateikęs duomenis apie tai, jog atsakovas V. Ž. pasinaudojo mediena, kuria būtų galėjęs parduoti ieškovas, būtų pagrindo šioje dalyje svarstyti dėl galimos žalos atlyginimo. Kol tai nėra įrodyta, o pats ieškovas reikalauja taikyti restituciją, tenkinti jo reikalavimą priteisti žalą, atsiradusią negavus pajamų iš miško, nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad net jeigu ieškovas būtų įgijęs teisę reikalauti taikyti restituciją bei negautų pajamų, jo turėta žala galėtų būti skaičiuojama nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Šiuo atveju neteisėti veiksmai buvo padaryti 2003-06-16, parduodant ginčijamą sklypą iš varžytinių. Tuo tarpu visos teismui pateiktos pažymos apie galimą medienos pardavimą yra žymiai vėlesnio laikotarpio. Bet kuriuo atveju medienos, kaip ir kitos produkcijos, kainos reguliariai kito. Teismui pateikiami įrodymai turi būti pasirašyti asmens, kuris patvirtina dokumento tikrumą. Tuo tarpu absoliučiai visi ieškovo pateikti dokumentai, susiję su jo nurodomos žalos dydžiu, yra faksimilinės kopijos, juose net nėra parašų.

Teismas sutinka su Teisingumo ministerijos atstovo ir atsakovės Vaivos Šimkienės prašymais taikyti senaties terminą dalyje dėl žalos atlyginimo. Savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas pirmą kartą pareiškė tik 2008-02-26, tikslindamas ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 50 – 60). Apie patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymą už parduotą žemės sklypą jam buvo pranešta 2003-09-02 (vykdomosios bylos lapas 45). Pripažinus, kad apie būsimas varžytines jam buvo žinoma dar anksčiau, teismas daro išvadą, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas yra 3 metai (CK 1.125 str. 8 d.). Taigi, šis terminas yra aiškiai praleistas, o pats ieškovas jo atnaujinti neprašė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovui K. P. buvo atidėtas 7952 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus priimtas teismo sprendimas (b.l. 68, t. 1). Atmetant ieškovo reikalavimą dėl 395244,62 Lt žalos atlyginimo, ši žyminio mokesčio suma priteisiama iš jo valstybei (CPK 96 str. 2 d.). Dalyje dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl iš antstolės Vaivos Šimkienės yra priteisiama dalis ieškovo turėtų advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 str.). Ši suma sudaro 250 Lt, atsižvelgiant į tai, kad tenkinamas tik vienas ieškovo reikalavimas. Analogiškai sprendžiamas procesinių dokumentų įteikimo apmokėjimo klausimas (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Šios išlaidos sudaro 302,68 Lt (b.l. 76, t. 1). Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo ir antstolės lygiomis dalis, o tai sudaro po 151,34 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 2003 m. birželio 16 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš varžytinių buvo parduotas ieškovui K. P. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui K. P. jam priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir atsakovui V. Ž. iš ieškovo K. P. priteisti 900 Lt, sumokėtų už varžytinėse parduotą žemės sklypą.

Ieškovo K. P. reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš K. P. valstybei 8103,34 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš antstolės Vaivos Šimkienės 151,34 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės Vaivos Šimkienės ieškovui K. P. 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.