- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-3262-585/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. O.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. R. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. O. (A. O.) dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Daiva Jakubauskaitė),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas pripažinti 2013 m. kovo 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo iki 2013 m. gegužės 31 d. sumokėti atsakovui 107 039,27 Lt, ir Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro notarės 2013 m. spalio 1 d. atliktą (išduotą) vykdomąjį įrašą negaliojančiais.
Ieškovas paaiškino, jog 2013 metais vadovavo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri vykdė statybos rangos darbus Kazokiškių pagrindinėje mokykloje. Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo atsakovas, sudarė subrangos sutartį. Užsakovas vėlavo atsiskaityti su ieškovo vadovaujama įmone, todėl ši negalėjo laiku atsiskaityti su atsakovo vadovaujama įmone. Todėl ši įmonė sustabdė darbų vykdymą. Atsakovas, panaudodamas ekonominį spaudimą, pareikalavo, kad ieškovas išduotų jam paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovas, bijodamas, kad gali būti realizuoti atsakovo grasinimai dėl skolos išieškojimo teismine tvarka, ir siekdamas nepaprasti verslo, išdavė atsakovui ginčo vekselį.
Pasak ieškovo, ginčo vykdomasis įrašas negalioja ne tik todėl, kad yra išduotas negaliojančio vekselio pagrindu, bet ir todėl, jog ginčo vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui – atsakovas tik pranešė ieškovui, kad šis neapmokėjo vekselio.
Atsakovas atsikirsdamas patvirtino, jog ieškovo vadovaujama įmonė vėlavo atsiskaityti už darbus. Praėjus ne mažiau negu trims mėnesiams nuo darbų atlikimo momento, ieškovas paprašė, kad maždaug dviem mėnesiams (iki 2013 m. gegužės 31 d.) būtų pratęstas atsiskaitymo terminas. Be to, pats, siekdamas užtikrinti prievolės atsiskaityti vykdymą, pasiūlė išduoti ginčo vekselį. Tiek ieškovo vadovaujama įmonė, tiek pats ieškovas laiku neatsiskaitė. Todėl atsakovas kreipėsi į notarę, kuri atliko ginčijamą vykdomąjį įrašą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Daiva Jakubauskaitė nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu. Atsikirto, jog atliko vykdomąjį įrašą, nepažeisdama teisės aktų nuostatų. Trečiasis asmuo nepasisakė kito ieškovo materialinio subjektinio reikalavimo pagrįstumo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas 2013 m. kovo 28 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2013 m. gegužės 31 d. sumokėti atsakovui 107 039,27 Lt. Ieškovas laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2013 m. liepos 23 d. ėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Ši įmonė ir Elektrėnų savivaldybės administracija 2012 m. vasario 13 d. sudarė darbų pirkimo sutartį, pagal kurią įmonė įsipareigojo atlikti Kazokiškių pagrindinės mokyklos pastato darbus: parengti paprastojo remonto supaprastintą projektą ir atlikti paprastojo remonto darbus. Ieškovo vadovaujama įmonė ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama atsakovo, sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovo vadovaujama įmonė įsipareigojo atlikti Kazokiškių pagrindinės mokyklos pastato paprastąjį remontą. Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2013 m. vasario 19 d. raginime nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) yra skolinga uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 107 039,27 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi patvirtino uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimus, tarp jų – ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 107 039,27 Lt reikalavimą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo vekselis buvo išduotas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar kitomis įstatymo numatytomis aplinkybėmis, kurios galėtų nulemti vekselio negaliojimą. Teismas kritiškai vertino liudytojo Ž. Š. parodymus, nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis negali paliudyti apie vekselio išdavimo aplinkybes, kadangi šias aplinkybes sužinojo iš paties ieškovo – buvusio darbdavio. Galiojant vekseliui, galioja ir jo pagrindu atliktas vykdomasis įrašas.
Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį.
Ieškovo apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu deklaratyviai konstatavo, jog nėra nustatyta, kad ginčo vekselis buvo išduotas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar kitomis įstatymo numatytomis aplinkybėmis, kurios galėtų nulemti vekselio negaliojimą. Teismas nemotyvavo esminio sprendimo teiginio, tai yra nepasisakė, kodėl nesivadovavo ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Ieškovo vertinimu, jis įrodė sąlygas, kurios yra būtinos ekonominiam spaudimui pagal Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalį konstatuoti. Be to, jis pagrindė, kad išdavė ginčo vekselį dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių;skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo materialinis subjektinis reikalavimas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, yra visiškai be motyvų. Todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog ginčo vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas. Vadinasi, ginčo vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir atsakovas nebegalėjo reikalauti skolos, remdamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normomis. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai ignoravo šias ieškovo nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
priešingai negu teigia ieškovas, jis neįrodė, kad išdavė ginčo vekselį dėl atsakovo ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, be to, neįrodė, jog vekselis išduotas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių; pirmosios instancijos teismas, atmetęs pagrindinį ieškovo materialinį subjektinį reikalavimą, pagrįstai atmetė ir išvestinį reikalavimą. Atsakovas šio reikalavimo atžvilgiu palaiko trečiojo asmens argumentus, suformuluotus atsiliepime į apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, jog, priešingai negu teigia ieškovas, vykdomasis įrašas buvo atliktas, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo apeliaciniu skundu.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
Be kitų atvejų, absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja tada, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliantas pagrįstai teigia, jog tik tada, kai teismo procesinis sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Skundžiamas sprendimas nėra visiškai be motyvų. Pirmosios instancijos eismas nurodė esminius motyvus, kuriais grindžia savo išvadą dėl faktinio ir teisinio sprendimo rezultato. Vadinasi, neegzistuoja apelianto nurodomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, neegzistuoja ir kiti proceso įstatymo numatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl ginčo esmės
Apeliantas 2013 m. kovo 28 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2013 m. gegužės 31 d. sumokėti atsakovui 107 039,27 Lt. Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro notarė, remdamasi atsakovo prašymu ir jo pateiktais faktiniais duomenimis, 2013 m. rugsėjo 13 d. atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo, be kita ko, pareikalavo išieškoti atsakovui iš apelianto 107 039,27 Lt.
Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo apeliantas, ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo atsakovas, sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovo vadovaujama įmonė įsipareigojo atlikti Kazokiškių pagrindinės mokyklos pastato paprastojo remonto darbus. Apelianto vadovaujama įmonė, savo ruožtu, įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovas nurodo ir apeliantas pripažįsta, jog jo vadovaujama įmonė vėlavo atsiskaityti su uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo atsakovas. Apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog ginčo vekselis buvo išduotas atsakovo reikalavimu kaip asmeninė apelianto garantija, kad jo vadovaujama įmonė atsiskaitys su atsakovo vadovaujama įmone. Atsakovas, savo ruožtu, paaiškino, jog pats apeliantas, siekdamas, jog būtų pratęstas atsiskaitymo pagal subrangos sutartį terminas, pasiūlė išduoti ginčo vekselį. Šalys skirtingai nurodo, kieno iniciatyva buvo išduotas ginčo vekselis. Bet šiai bylai išnagrinėti svarbus yra vekselio išdavimo tikslas, o ne šalies, kuri inicijavo vienašalio sandorio sudarymą, nustatymas. Abiejų šalių paaiškinimai patvirtina, jog ginčo vekselis buvo išduotas, siekiant užtikrinti pagrindinės turtinės prievolės – įmonės, kurios vadovu buvo apeliantas, piniginės prievolės įmonei, kuriai vadovavo atsakovas, – įvykdymą, nors, kaip nustatyta, vekselio gavėju yra atsakovas (fizinis asmuo). Pirmosios instancijos teismas nepašalino šio prieštaringumo, netyrė ir neišsiaiškino, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai ir tikroji (vidinė) apelianto valia, kuri „išoriškai“ buvo išreikta ginčo vekselio išdavimu. Prievolės gali būti užtikrinamos sutartyje numatytais būdais, įstatyme nesant pateikto baigtinio tokių būdų sąrašo (Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nenustatė, kokiai prievolei, jeigu ji, kaip tokia, apskritai egzistavo, užtikrinti buvo išduotas ginčo vekselis. Nenustačius įvardytų faktinių aplinkybių, nėra galimybės atsakyti į teisiškai reikšmingus klausimus, galioja ieškovo nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis ginčo vekselis ar ne, jeigu galioja – ar vekseliu susitarta dėl pagrindinės prievolės užtikrinimo, jeigu vekseliu užtikrinama pagrindinė prievolė – ar šalys sutampa pagrindinėje ir papildomoje prievolėse, kokios pasekmės kyla, jeigu šalys nesutampa, kas yra pagrindinės prievolės kreditorius ir turi reikalavimo teisę, kildinamą iš pagrindinės prievolės (sutarties). Pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir nenustatęs nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.
Apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės visiškai kitu, negu ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindu, remdamasis vien naujai nustatytomis ir pirmosios instancijos teismo neištirtomis aplinkybėmis, nes taip šalys prarastų realią apeliacijos galimybę. Be to, šios bylos procese, priklausomai nuo aplinkybių, kurias tirtų pirmosios instancijos teismas, apimties, turi būti sprendžiama dėl atsakovo vadovaujamos įmonės dalyvavimo, o tai gali būti padaryta tik pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks apeliacinio skundo išsprendimo rezultatas neblogina apelianto padėties (Civilinio proceso kodekso 313 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis bylą, privalo visapusiškai ištirti abiejų šalių nurodomus faktus dėl ginčo vekselio išdavimo aplinkybių, nustatyti tikruosius šalių (pirmiausia – ieškovo) ketinimus, tikrąją (vidinę) apelianto valią, kurios „išorinė“ išraiška – ginčo vekselis, išsiaiškinti, ar ginčo vekselis buvo išduotas prievolės įvykdymui užtikrinti, jeigu taip, kokiai galiojančiai prievolei užtikrinti, ir tik tada spręsti, galioja ar ne ginčo vekselis, jeigu galioja, išsiaiškinti, kas turi reikalavimo teisę pagal šį vekselį. Be to, turi būti įvertinta, koks galimas teismo sprendimo poveikis pradėtam išieškojimui ir koks ieškovo prievolės pagal vekselį santykis su uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto byloje patvirtintu ir piniginės išraiškos dydžiu sutampančiu uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) kreditoriniu reikalavimu.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako kitais apeliacinio skundo argumentais. Apeliantas galės šiuos argumentus pateikti pirmosios instancijos teisme.
Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos pirmosios instancijos teisme, šiam iš naujo išnagrinėjus bylą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes jos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.