Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. A., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atstovui J. L., nukentėjusiajam R. B., išnagrinėjo M. A. administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2015 m. liepos 27 d. apie 12.00 val. R. B. priklausančiame šulinyje, esančiame sodų bendrijoje „Aušrinė“, (duomenys neskelbtini), išplovė raudonos spalvos kiliminį taką, šulinio vandenį užteršdama anijoaktyviomis sintetinėmis veikliosiomis medžiagomis (0,029 mg/l). Tokiais savo veiksmais M. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnyje.

M. A. teismo posėdyje kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė. Nurodė, kad apie tariamai jos sodo kaimyno R. B. šulinyje išplautą kilimą ji sužinojo iš R. B. ir A. R.. Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. jai dirbant darže, į jos sodo sklypą atėjo nurodyti kaimynai ir jai pasakė, kad iš sode gyvenančios L. ir dar vienos moters, vardu J., sužinojo, kad ji 2015 m. liepos 27 d. šių asmenų bendrai naudojamo šulinio vandenyje išplovė raudonos spalvos kilimą, taip užteršdama vandenį. Ji kaimynams pasakė, kad jokio kilimo neplovė. Paaiškino, kad ji skalbinius skalbti veždavo į kitą rajoną, kur yra artezinis šulinys, kadangi visi sodininkų šuliniai buvo tušti, juose nebuvo vandens. Po dviejų savaičių vykusio sodininkų susirinkimo metu R. B. įteikė R. ir K. vandens tyrimo aktą, tačiau jos su vandens „analize“ niekas nesupažindino. Imant vandens mėginį tyrimams dalyvauti nei jos, nei sodo valdybos, nei bendrijos pirmininko ar kitų kaimynų niekas nekvietė, todėl negali pasakyti iš kur konkrečiai tas mėginys buvo paimtas. Ji pastoviai gyvena soduose, savo sode turi du šulinius, tačiau vandenį semia iš M. šulinio. Nurodė, kad B. šulinys užterštas, kadangi jie net daržų laistymui to šulinio vandens nenaudoja. Žino, kad B. šulinys yra uždengtas dangčiu iš dviejų dalių, tačiau ar jis nusiima nežino. Ji yra buvusi prie B. šulinio, tačiau nurodytą dieną prie jo nebuvo, kilimo jame neplovė, praeinančių moterų nematė. B. šulinyje yra 5 ar 6 žiedai. Ji turi raudonos spalvos kilimą (430 x 260 cm), šlapio kilimo neištrauktų iš šulinio. Jos vyras matė, kad to šulinio savininkai pumpavo vandenį iš šulinio, kitą dieną K. buvo nuėjęs pasižiūrėti prie šulinio ir sakė, kad jame nepilna „bonia“ vandens buvo. Pagal teisme apklaustų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojų paaiškinimus mano, kad nukentėjusiojo šulinio vanduo nebuvo užterštas tokiu cheminių teršalų kiekiu, kokiu galėtų būti užterštas skalbiant kilimą. Be to, kad įleisti kilimą į vandenį reikia daug jėgos. Pas ją beveik kiekvieną dieną sodo teritorijoje ant karties ir tvoros kabo kiliminiai takai, kadangi ne tik jos kambariuose sudėtos kiliminės dangos, bet ir šiltnamiai jomis ištiesti. Kaltės klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Nukentėjusysis R. B. nurodė, kad šulinio, kuris yra ant jo ir A. R. sodų sklypų ribos, savininku VĮ „Registrų centras“ dokumentuose nurodytas jis, tačiau šuliniu naudojasi bendrai su kaimynu R.. Paaiškino, kad pastoviai sodų bendrijoje negyvena. Į sodą atvyko 2015 m. rugpjūčio 3 d. Jam atvykus M. L. įspėjo, kad jis negertų šulinio vandens. Ji paaiškino, kad 2015 m. liepos 27 d. vaikščiojo su drauge sode ir matė, kad kaimynė M. A. jame skalavo raudonos spalvos kilimą, jį nuleisdama ir iškeldama, perrišusi per vidurį virve. Jis su R. nuėjo aiškintis pas A.. Jos iš karto nerado, kalbėjosi su kaimynės sutuoktiniu. Pastarasis jiems patvirtino, kad jo žmona skalbė, o skalbinius vežė į jo ir R. sodo sklypo pusę. Jiems kalbantis su A., ji neigė šulinyje ką nors skalbusi, dėl to jis nusprendė iš šulinio paimti mėginius vandens užterštumui nustatyti, nors A. R. 2015 m. liepos 29 d. jau buvo vandenį iš šulinio išsiurbęs, kadangi, pasėmęs vandens, pamatė, kad vanduo „putoja“, o jo žmona užuodė skalbimo miltelių kvapą. Imant vandens mėginį dalyvavo jo žmona, R. ir jo žmona. Jie šulinio kibirą nuleido į vandenį, pasėmė vandens, jį supylė į plastikinį mineralinio vandens nuo „Vytauto“ gėrimo butelį ir pirmadienį nuvežė į laboratoriją. Anksčiau buvo daryti šulinio vandens tyrimai, jie buvo geri. Iki šio atvejo šulinio vanduo buvo geriamas, naudojamas maisto gaminimui. Daržai iš jo nebuvo laistomi, kadangi šulinyje buvo tik apie vienas rentinys vandens, be to, šulinio vanduo yra labai šaltas, dėl ko juo laistyti daržus netinka. Jo šulinys uždengiamas dangčiu, kurį galima nuimti. Po šio įvykio šulinį pradėjo rakinti. Jis nemano, kad liudytojos dėl kokių nors aplinkybių galėtų apkalbėti M. A., kadangi jis apie šulinio užteršimą su kiekviena iš jų kalbėjosi atskirai ir kiekviena iš jų papasakojo analogiškas įvykio aplinkybes. M. A. buvo sakęs, kad ims vandens mėginius, tačiau dalyvauti mėginių paėmime jos nekvietė. Prašo A. padarytą pažeidimą įvertinti įstatymų nustatyta tvarka.

Liudytojas A. R. parodė, kad nukentėjusysis R. B. yra gretimo sodo sklypo kaimynas, jų sodai ribojasi, šalia jo yra M. A. sodas. Jis ir R. B. naudojasi bendrai šuliniu, kuris yra iškastas ant jų sklypo ribos. Jie naudoja šulinio vandenį gėrimui, indų plovimui. Į savo sodą jis atvyko 2015 m. liepos 29 d, nuėjo prie šulinio ir pastebėjo, kad šulinys yra ne taip uždengtas, kaip buvo palikta išvažiuojant. Jis atsidarė šulinį, pasisėmė vandens ir pamatė, kad kibire vanduo putoja. Po užteršimo, atėjus šeštadieniui apie tai pasakė pasikviestam B. ir parodė putojantį vandenį. Tą patį šeštadienį vandenį jie išpumpavo asmeniniu siurbliuku. Jam bepumpuojant vandenį, jį pasikvietė tamsiaplaukė moteris, kuri pasiūlė negerti šulinio vandens ir paaiškino, kad matė kaip kaimynė M. A. šulinyje plovė kilimą. Vėliau tą patvirtino ir kita moteris. Sekmadienį jis su R. B. nusprendė nueiti pas M. A. ir jos paklausti apie šį įvykį. To metu namuose buvo tik jos vyras, kuris pasakė, kad jo žmona su skalbiniais kažkurią dieną važiavo jų sklypų link. M. A. rado kitame sklype, tačiau ji kaltės nepripažino, viską neigė. Vanduo iš šulinio buvo išpumpuotas jo iniciatyva, o mėginys paimtas po to, kai vanduo jau buvo išpumpuotas, nes jis nesusiprato mieginį paimti anksčiau.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad dirba laborante. Ji nėra įtraukta į ekspertų sąrašą. Ji, kaip specialistė, atliko R. B. pristatyto vandens mėginio tyrimą, kurio metu nustatė, kad šulinio vandenyje yra rasta anijoaktyviųjų medžiagų, o, kalbant paprastai, tai organinių ploviklių, kuriais gali būti įvairūs skalbikliai ir plovikliai, tame tarpe, ir skalbimo milteliai bei indų plovikliai. Paprastai toks užterštumas nustatomas vandens baseinuose, o šuliniuose tai yra retas atvejis, nes paprastai geriamo vandens tyrimai dėl šių medžiagų neatliekami. Nustatytas šulinio vandens užterštumas yra be galo mažas. Nurodyti detergentai nustatomi nuo 0,02 mg/l, o konkrečiu atveju suapvalinus rasto 0,03 mg/l. Liudytojos manymu, jai būtų tiesioginė intervencija su detergentais į vandenį, turėtų būti žymiai didesni užterštumo kiekiai, o nuo išskalbto kilimo taip pat. Jai vanduo nebuvo išsemtas ar išpumpuotas, dėl dalelių užterštumo kiekio ir ir ar jis pranyktų savaime, sunku ką nors pasakyti, nes reikia žinoti kaip tas vanduo ateina iki šulinio ir iš jo išeina. Nurodė, kad neatsimena kokiame inde buvo pristatytas vandens mėginys, jo kiekis buvo pakankamas kiekis tyrimui atlikti.

Liudytoja G. G. paaiškino, kad į jos įstaigą dėl tyrimų atlikimo gali kreiptis bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Toks asmuo ateina į priimamąjį su vandens mėginiu ir nurodo ką nori ištirti. Registruojant supildomi nustatyta tvarka duomenys. Konkrečiu atveju vandens mėginyje yra rastos anijoaktyvios sintetinės veikliosios medžiagos, t.y. ploviklių medžiagos – detergentai, kurie įeina į skalbimo miltelių, indų ploviklių sudėtį. Nurodė, kad, norint užteršti šulinio vandenį per žemę iš viršaus, išpylus atliekas, turėtų būti labai didelė tokių medžiagų koncentracija aplink šulinį, jos turėtų įsigerti ir būtų nuolat plaunamos lietaus. Šiais metais buvo sausra, todėl, liudytojos įsitikinimu, negalima teigti, kad ko nors netinkamo buvo išpila prie šulinio toks kiekis, kuris per 6 „bonias“ pateko į vandenį. Konkrečiu atveju šulinyje aptiktas tik užterštumo pėdsakas, kuris, išplovus kilimą, jos manymu turėtų būti didesnis, t.y. vandenyje turėtų būti daugiau detergentų. Po šulinio išvalymo užterštumo neturėtų likti.

Liudytojas Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas R. P. parodė, kad policijos komisariate buvo gautas R. B. pareiškimas dėl užteršto šulinio vandens. Jame pareiškėjas nurodė liudytojas, kurios matė, kad 2015 m. liepos 27 d. M. A. R. B. šulinyje skalavo raudonos spalvos kilimą ar tai kiliminį taką. Tyrimo metu buvo apklaustos L. ir B., kurios patvirtino, kad 2015 m. liepos 27 d., tikslaus laiko nenurodė, vedžiodamos šunis gatve iš tolo matė kaip M. A., prisirišusi ant virvės raudonos spalvos daiktą, jį nuleisdavo ir ištraukdavo iš šulinio, to daikto konkretaus dydžio liudytojos nenurodė. B. nurodė, kad paskui matė, jog ant tvoros pas A. džiuvo raudonos spalvos kilimas. Tyrimo metu apklaustas kaimynas, atrodo K., nurodė, kad nematė, jog A. būtų skalavusi kilimą, tačiau patvirtino, kad pastarosios namuose matė apie 0,6 m. pločio ir 2-3 m. ilgio taką, kabantį ant karties. Esant šiems duomenims, nuvykęs į namus, M. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. M. A. su padarytu pažeidimu nesutiko, savo kaltę neigė, teigdama, kad šlapio kilimo negalėtų ištraukti iš šulinio.

Liudytoja M. L. paaiškino, kad 2015 m. vasarą, konkrečios datos neatsimena, pirmadienį apie 11.00-11.30 val. kartu su drauge J. B. sodų bendrijoje „Aušrinės sodai“ vedžiojo šuniukus. Eidama gatve pamatė, kad maždaug už 30 metrų pažįstama M. A. surišo antklodę ar kitą daiktą ir tą daiktą nuleido į teismo salėje sėdinčiam nukentėjusiajam, kurio pavardės nežino, priklausantį šulinį. Daiktas buvo pailgos formos. Ji nematė ar tas daiktas buvo šlapias ar sausas. Jos nelaukė ko A. tai ištraukė iš šulinio, jai nieko nesakiusios nuėjo. M. A. dėvėjo tamsiomis kelnėmis. Ji nėra susipykusi su M. A., neturi tikslo pastarosios apkalbėti. Apie tokį M. A. elgesį ji pasakė nukentėjusiojo kaimynui.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad 2015 m. liepos 27 d., apie pietus, pirmadienį ji su M. L. vedžiojo šunis ir, praeidama sodų bendrijos „Aušrinės sodai“ gatve, kurios pavadinimo nežino, matė kaip pažįstama M. A. surišo virve karučiu atsivežtą išilgai perrištą raudoną kilimą ir jį nuleido į salėje esančiam nukentėjusiajam ir kitam ponui priklausantį šulinį. Ji nelaukė kol M. A. ištrauks tą kilimą iš šulinio ir, nieko nesakiusi, nuėjo toliau. M. A. jos su drauge nematė, nes buvo atsisukusi į jas nugara. Kilimas buvo šlapias, nes nuo jo varvėjo. Grįždama atgal ji matė, kad ant A. tvoros kabėjo apie 2-3 metrų ilgio takas, kuris buvo permestas per abi tvoros puses. Ji neprisimena, kurią dieną pasakė nukentėjusiojo kaimynui, kad jis negertų šulinio vandens.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2015 m. liepos 27 d. po 16 val. važiavo į parduotuvę ir atkreipė dėmesį, kad M. A. sklype ant karties tarp medžio ir ūkinio pastato kabojo du takai ir nuo jų lašėjo vanduo. Vienas iš jų buvo su rausvomis, o kitas su rudomis spalvomis. Tako plotis galėjo būti apie 0,60 m., o ilgis apie 3 m. K. R. pasakė, kad jo šulinyje putoja vanduo, nes kaimynė išskalbė kilimą. Jis pats skalbimo proceso nematė. Kaimyno šulinyje visada buvo vandens, nes jis kartais pažiūrėdavo ar jame vandens yra. Kiek tuo metu šulinyje buvo vandens, jis tiksliai nežino. Jis dalyvavo imant mėginį. Tada R. sėmė vandenį, dar buvo B., kieme vaikščiojo ir R. žmona. Vandens mėginį supylė į plastikinį mineralinio vandens „Vytautas“ ar „Birutė“ butelį. Žino, kad prieš mėginio paėmimą R. išpumpavo to šulinio vandenį.

Liudytojas J. K. parodė, kad anksčiau jis anksčiu buvo sodo bendrijos pirmininkas. Apie tai, kad šulinyje buvo išskalautas kilimas, jam pasakė K.. Jis sakė, kad dalyvavo R. ir B. paimant vandens mieginius, dar K. sakė, kad prieš paimant mėginius, šulinio vanduo buvo išsiurbtas. Šiuo K. pasakojimu jis nepatikėjo ir apie visa tai papasakojo dabartinam pirmininkui K. Š., kuris paprašė nueiti apžiūrėti šulinio. Kitos dienos ryte, apie 7.30 val., nuėjo prie R. šulinio ir, atidengęs dangtį, jį apžiūrėjo. Nuo saulės šviesos gerai matėsi šulinio dugnas, šulinyje buvo apie 20-30 cm. vandens. Vizualiai apžiūrėjus jam nepasirodė, kad šulinys galėjo būti užterštas. Prie šulinio nebuvo jokių vėžių, išgulusios žolės nuo kilimo ir pan. Prieš apžiūrėdamas šulinį, jis iš vakaro buvo pas A.. Tą dieną pas A. dirbo O. G., todėl ėjo jos paprašyti, kad ir jam padėtų nuravėti daržus.

Liudytojas A. A. parodė, jog negalima išskalbti kilimo šulinyje, kuriame nėra vandens. Kai pas jį atėjo kaimynai ir pasakė, kad jo žmona skalbė kilimą šulinyje jis jiems ir atsakė, kad jų šulinyje nėra vandens. Vandens yra tik M. šulinyje. Šiemet jo žmona dar neskalbė nei vieno kilimo. Žmona drabužius skalbia automatine skalbimo mašina, jų rankomis perskalbti nereikia, o tik padžiauti. 2015 m. liepos 27 d. jo žmona su drauge ravėjo daržus, žoles dėjo į karutį ir išveždavo. Vandenį daržų laistymui siurbliuku atsiveda iš prūdo. Paaiškino, kad jie turi keturis prestižinius sklypus, kuriuos gerai prižiūri. Jis į B. sodą nebuvo nuėjęs 10 metų, vienok, tvirtina, kad jo šulinyje vandens nėra, nes negali būti, kad viename, iš tame pačiame lygyje iškastų šulinių, vanduo būtų, o kitame jo nebūtų. Kad R. B. šulinyje nėra vandens jam patvirtino ir kaimynas J., kuris buvo nuėjęs po „kipišo“ to šulinio pažiūrėti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas J. L. prašo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. A. skirti administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnio sankcijos ribose. kadangi bylos rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu nustatytais liudytojų parodymais pažeidėjos kaltė yra neginčijamai įrodyta. Aplinkybę, kad šulinys buvo užterštas ne nuo gamtinio poveikio, o nuo fizinio asmens įsikišimo, patvirtino ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistės, be to, M. A. padarytus neteisėtus veiksmus neginčijamai patvirtino liudytojos M. L. ir J. B..

Nors M. A. kalta neprisipažįsta, be aukščiau aptartų nukentėjusiojo R. B. parodymų, tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų M. L. ir J. B. parodymų, bei teismo posėdyje apklaustų liudytojais specialisčių ir kitų liudytojų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, neturinčių jokio priešiškumo M. A. atžvilgiu, parodymų, jos kaltė taip pat yra įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, pirminiais nukentėjusiojo R. B., M. L., J. B., A. K. paaiškinimais, policijos pareigūno R. P. tarnybiniu pranešimu, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus Cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch-K 1540 bei kitais bylos duomenimis.

Iš teisme apklaustų liudytojų M. L. ir J. B. parodymų matyti, kad nurodytos liudytojos, kurios asmeniškai gerai pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį M. A., tiesiogiai matė kaip pastaroji, perrišusi virve, į šulinį nuleido varvantį daiktą, panašų į kilimą ar kiliminį taką. Be to, liudytoja J. B., grįždama į namus po trijų valandų laiko, matė, kad ant M. A. kiemo tvoros kabėjo džiūstantis kiliminis takas. Nurodytų liudytojų parodymus netiesiogiai patvirtino ir liudytojas A. K., kuris 2015 m. liepos 27 d. apie 16.00 val., t.y. tą pačią dieną kaip liudytojos M. L. ir J. B. matė M. A. į šulinį nuleidžiančią virve perrištą galimai kiliminį taką, važiuodamas į parduotuvę, pastebėjo, kad ant M. A. kieme esančios karties kabojo du kiliminiai takai, vienas iš kurių buvo su raudonomis spalvomis, nuo kurių lašėjo vanduo. Pažymėtina tai, kad liudytojų M. L. ir J. B. parodymai duoti teismo posėdžio metu bei jų pirminiai paaiškinimai pirminio tyrimo metu yra logiški ir nuoseklūs, nesikeičia detalėse, neprieštarauja ne tik vieni kitiems, bet ir jų kiekvienos atskirai nukentėjusiajam R. B. papasakotomis įvykio aplinkybėms. Esant tokiems nustatytiems objektyviems duomenims, teismas neturi pagrindo netikėti įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų parodymais, kadangi jų parodymai patvirtinamai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytais bei aukščiau aptartais objektyviais duomenimis. Teismo posėdžio metu apklaustos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus specialistės patvirtino, kad Cheminių tyrimų protokole Nr. Ch-K 1540 užfiksuotos R. B. šulinio vandenyje rastos anijoaktyvios sintetinės veikliosios medžiagos, t.y. ploviklių medžiagos – detergentai, kurie įeina būtent ir į skalbimo miltelius, kitus ploviklius, atsižvelgiant į tai, kad šulinys buvo užterštas ne nuo gamtinio poveikio, o tik nuo fizinio asmens įsikišimo, nors ir nurodė, kad išplovus kilimą vandenyje, jų koncentracija turėtų būti didesnė, nepaneigia padaryto pažeidimo fakto. Teismo įsitikinimu, protokolu nustatyta jame nurodytų medžiagų koncentracija (0,029 mg/l) neprieštarauja specialisčių paaiškinimams, atsižvelgiant ir į tai, kad tyrimui buvo pateiktas 2015-08-03 jau atsinaujinęs, po šulinio išsiurbimo, vanduo, dėl ko natūralu, kad išsiurbus šulinio vandenį ir į jį prisikaupus 25 – 30 cm. naujo vandens, jo užteršimo lygis buvo nedidelis. Dėl pažeidėjos teiginio, kad ji turinti namuose didelį raudoną kilimą, kurio nepajėgtų šlapio pakelti, pažymėtina, kad bylos duomenimis įrodyta, kad buvo skalbiamas kiliminis takas, kurio parametrai ženkliai mažesni, kas patvirtintina netiesiogiai ir pačios pažeidėjos parodymais, kad jų namai pilna patiestų kiliminių takų dėl šaltų sodo grindų, jais ištiesti netgi šiltnamiai, todėl, atsižvelgiant į M. A. fizines galimybes ( ūgį, kūno sudėjimą) spręstina, kad pakelti kiliminį, surištą virve, taką ji pajėgi. Byloje nėra nustatyta, kad įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos M. L. ir J. B. bei kiti liudytojai ir nukentėjusysis būtų asmeniškai nusiteikę ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių linkę nepagrįstai apklabėti ir apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir pati M. A.. Liudytojo A. A., kaip sutuoktinio, parodymai esminės įrodomosios reikšmės neturi, nes jo teiginys, kad sodų šuliniuose jo manymu nebuvo vandens, o jie vandenį sėmė tik iš M. šulinio, nepaneigia nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymų. Dėl neatvykusios M. A. iniciatyva kviestos liudytojos O. G., neprašiusios ją kviesti teismo šaukimu, neva kartu su ja tą dieną ravėjusios daržus, raštiškus paaiškinimus, pateiktus pažeidėjos iniciatyva vertina kritiškai, kaip neturinčius jokios įrodomosios reikšmės, nes tokie parodymai teikti ne notaro akivaizdoje, nenustačius liudytojo asmens tapatybės bei asmeniui nesant įspėtam dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą,

Taigi, išanalizavus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visetą, teismas daro išvadą, kad M. A. 2015 m. liepos 27 d. apie 12.00 val. R. B. priklausančio šulinio, esančio SB „Aušrinė“, (duomenys neskelbtini), vandenyje išplovė raudonos spalvos kiliminį taką, šulinį užteršdama anijoaktyviomis sintetinėmis veikliosiomis medžiagomis (0,029 mg/l) ir tokiu būdu sugadino kitam asmeniui priklausantį turtą bei padarė nežymią žalą, dėl ko nukentėjusysis turėjo nepatogumų, buvo priverstas išvalyti šulinį, atliko vandens kokybės tyrimą, kas kainavo apie 14 eurų ir kt. Esant aptartoms aplinkybėms, M. A. pripažintina kalta ir baustina pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant M. A. nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnį atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo būdą, pažeidėjos asmenybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. M. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. A. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, tačiau savo veiksmų kritiškai nevertino, nesigailėjo netinkamai pasielgusi, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, jai skirtina bauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatyto dydžio baudos vidurkį. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai, siekiant ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 250, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

M. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje, skirti 57 (penkiasdešimt septynių) eurų baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.