- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- e2-10138-960/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04945-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- UAB „Statybinės ir apdailos prekės“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Advokatai
- Algis Tursas
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
dalyvaujant ieškovo atstovams Kęstučiui Vaitkunskui, advokatui Algiui Tursui, atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Narkevičiūtei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, reikalingą atsakovo pastatui – stoginei, pažymėtai indeksu 29F 1/m, esančiai (duomenys neskelbtini), eksploatuoti bei kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl šio sklypo išnuomavimo atsakovui, bei priteisi bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovui pagal 1994 m. sausio 26 d. aktą buvo perduotas valstybinis turtas, tarp kurio stoginė, esanti (duomenys neskelbtini), kurią ieškovas valdo nuosavybės teise. Dėl stoginės registracijos ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, bet prašymas nebuvo tenkintas dėl nepateiktų dokumentų. Tiesiant Vilniaus vakarinį aplinkkelį, dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo paimta valstybės reikmėms ir teko nugriauti dalį stoginės. Likusios stoginės plotas yra 250 kv.m. Neįregistravęs nuosavybės teisės į stoginę ieškovas negali jos rekonstruoti, pertvarkyti ir disponuoti. Ieškovas su atsakovu susitarė atsakovas sutinka suformuoti žemės sklypą reikalingą negriaunamų pastatų daliai eksploatuoti, atsižvelgiant į patvirtintą Vilniau pietinio aplinkkelio detalųjį planą ir kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl šio sklypo išnuomavimo ieškovui. Ieškovas kartu su kitais juridiniais asmenimis, buvo valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 24 026 kv.m. naudotojas, kuriame yra statinys. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog 2007 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamųjų daiktų, reikalingų Savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimų komisijos posėdžio protokole Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovas susitarė, jog ieškovas perduoda nuosavybės teises į neregistruoto pastato, pažymėto indeksu 29F1m, dalį patenkančią į Vilniaus pietinio aplinkkelio sklypo ribas, o Vilniaus miesto savivaldybė sutinka suformuoti žemės sklypą, reikalingą negriaunamų pastatų daliai eksploatuoti, atsižvelgiant į patvirtintą Vilniaus pietinio aplinkkelio detalųjį planą, kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl šio sklypo išnuomavimo ieškovui. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir šalių 2007 m. gegužės 11 d. sudarytos sutarties 4.6 punkte. Šalių susitarimas dėl žemės sklypo suformavimo negali būti vykdomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Valstybės žemės sandoriai gali būti sudaromi tik laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Valstybės žemė gali būti išnuomojama tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Žemės sklypai formuojami esamiems statiniai ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Formuojant ar pertvarkant žemės sklypą prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas ). Analogiški reikalavimai įtvirtinti ir Žemės sklypų formavimo ir projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. Toks teisinis reglamentavimas numato, jog formuojant žemės sklypus statiniams eksploatuoti yra būtini statinio kadastro duomenis, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pats ieškovas pripažįsta, jog nurodytas ginčo pastatas – stoginė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą. Vien statinio faktinis buvimas nėra pakankama prielaida rengti teritorijų planavimo dokumentus, pradėti formuoti žemės sklypą, o būtina, jog žemės sklypas būtų užstatytas asmenims priklausančiais statiniais, kurie įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Ginčo pastatas patenka į jau suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemė sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškiniu siekiama įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą statiniui eksploatuoti, nepaisant, jog pastatas stovi suformuoto žemės sklypo ribose. Remiantis taisyklių 46 puntu atskiru žemė sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose pastatyti tik statiniai neturintys aiškios funkcinės priklausomybės arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Ieškovo nurodyta stoginė yra galimai ne savarankiškas statinys, o kito pastato priklausinys bei neturi aiškaus ir konkrečiai teisiškai apibrėžto naudojimo pobūdžio, todėl žemės sklypo formavimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Sutartyje ir protokole yra nurodytas tik sutikimas suformuoti žemės sklypą, kuris neatleidžia laikytis teisės aktų reikalavimų. Ieškovas reikalavimą pareiškė netinkamam atsakovui, nes žemės sklypų formavimas priskirtas savivaldybės administracijos, o ne savivaldybės kompetencijai.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas šiame žemės sklype nuosavybės teise nevaldo jokių pastatų. Žemės sklypo dalys yra išnuomotos kitiems juridiniams asmenims. Ieškovas teisme buvo pareiškęs pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – stoginės, valdymo nuosavybės teise su tikslu ją įregistruoti, bet pareiškimas buvo atmestas. Ieškovas taip pat teisme buvo pareiškęs skundą dėl atsisakymo registruoti stoginę, bet jo skundas buvo atmestas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimas valstybės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas ir žemės sklypas gali būti formuojamas ir nuomojamas tik esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ieškovas nurodytas pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Ieškovo nurodytas pastatas patenka į jau suformuota žemės sklypą, todėl reiškiamas reikalavimas suformuoti žemės sklypą jau suformuotame žemės sklype.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Algis Tursas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog atsakovui pareiga suformuoti žemės sklypą kilo iš sutarties ir protokolo. Atsakovas pripažįsta nuosavybės teisę į statinį, neginčija sutarties ir jos nevykdo. Ieškovas nėra gavęs jokių pretenzijų dėl pastato neteisėto naudojimo. Pastatas yra naudojamas ieškovo ūkinėje veikloje, nemokamas žemės mokestis. Reikalaujama suformuoti atskirą žemės sklypą pastatui eksploatuoti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Kęstutis Vaitkunskas paaiškino, jog su savivaldybe vyko derybos dėl turto perėmimo. Derybų metu pavyko sutartį dėl turto kainos su sąlyga, jog bus suformuotas sklypas. Įsipareigojimas buvo dalinai įvykdytas, nes vienam pastatui buvo suformuotas žemės sklypas. Stoginė yra neįregistruota ir buvo pastatyta 1988 metais ūkiniu būdu. Pastatas šiuo metu yra suformuotame žemės sklype, kurio savininkas yra valstybė.
Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Laura Narkevičiūtės nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog neatsisakoma vykdyti sutartį, o negalima įvykdyti reikalavimo, nes statinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Susitarime nėra įsipareigojimo suformuoti atskirą sklypą statiniui. Statinys yra jau suformuotame žemės sklype, todėl negalima formuoti antro sklypo. Sutartis ir jos sąlygos turi būti aiškinamos ir vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant Nekilnojamojo turto registro duomenų negalima nustatyti pastato paskirties ir ploto. Nėra įrodymų, jog stoginė yra savarankiškas statinys ir gali pati funkcionuoti. Sudarant sutartį savivaldybei buvo žinoma, jog stoginė nėra įregistruota.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Gintarė Martinkutė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog yra būtina statinių registracija. Formuojamas vienas žemės sklypas ir negalima jame formuoti kito. Šiuo metu sklypas, kuriame yra statinys yra suformuotas ir priklauso valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis ir teismo posėdžio metu pripažintomis bei neginčijamomis, laikomos įrodytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, jog ieškovas valdo Nekilnojamojo turto registre ir kadastre neįregistruotą statinį – stoginę, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau- Pastatas).
Byloje pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas ir 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis pagrindžia, jog ieškovas teismine tvarka ketino nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – Pastato valdymą nuosavybės teise, bet jo pareiškimas buvo atmestas. 2006 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas pagrindžia, jog ieškovas ketino teismine tvarka įpareigoti atlikti Pastato registraciją, bet jo skundas buvo atmestas.
2007 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamų daiktų, reikalingų savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimo komisijos posėdžio protokolas patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovo įvyko tokio turinio susitarimas: „atsakovas sutinka suformuoti žemės sklypą reikalingą negriaunamų pastatų daliai eksploatuoti, atsižvelgiant į patvirtintą Vilniaus pietinio aplinkkelio detalųjį planą ir kreipsis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl šio sklypo išnuomavimo ieškovui. 2007 m. gegužės 11 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Pastatų pirkimo – pardavimo sutartis (toliau - Sutartis) pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas įsigijo 5 Sutartyje išvardintus pastatus. Sutarties 4.6. punkte šalys susitarė, jog atsakovas sutinka suformuoti žemės sklypą, reikalingą negriaunamų pastatų daliai eksploatuoti, atsižvelgiant į patvirtintą Vilniaus pietinio aplinkkelio detalųjį planą ir kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl šio sklypo išnuomavimo ieškovui.
Proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, Kadastro žemėlapio ištrauka laikoma įrodyta šios bylos nagrinėjimui reikšminga aplinkybė, jog Pastatas yra valstybei nuosavybės teises priklausiančiame suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir kiti statiniai.
Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų.
Ieškovas ieškinį pareiškė dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurie yra susiję su administracinių procedūrų atlikimu - valstybės žemės sklypo suformavimu ir jo išnuomavimu. Šį reikalavimą grindė tarp šalių susiklosčiusiais sutartiniais įsipareigojimais, t.y. iš civilinių teisinių santykių. Ieškovui reikalavimą grindžiant iš šalių sutartinių teisinių santykių, kurio šalimis yra Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovas, teismo vertinimu ieškovo nurodytas atsakovas laikomas tinkamu.
2007 m. balandžio 16 d. šalims susitarus bei vėliau 2007 m. gegužės 11 d. sudarius Sutartį atsakovas įsipareigojo suformuoti žemės sklypą reikalingą negriaunamų pastatų daliai eksploatuoti, atsižvelgiant į patvirtintą Vilniaus pietinio aplinkkelio detalųjį planą ir kreipsis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl šio sklypo išnuomavimo ieškovui. Aiškinant šio įsipareigojimo turinį matyti, jog jame nėra nurodytas įsipareigojimo įvykdymo terminas, aiškiai neišvardinti pastatai, kuriems eksploatuoti turi būti suformuotas žemės sklypas, koks ir kokio dydžio sklypas turi būti suformuotas, t.y. susitarimo turinys yra pakankamai abstraktus.
CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais, t.y. vykdant prievoles turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų ir negali būti pažeidžiamos imperatyvios teisės normos.
Anksčiau teismo nustatyta, jog Pastatas yra valstybės suformuotame žemės sklype, todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas yra susijęs su valstybės žemės sklypo suformavimu ir vėliau jo išnuomavimu. Valstybės žemės sklypų suformavimą, disponavimą jais reglamentuoja imperatyvios viešosios teisės normos, tarp kurių ir numatytos Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Įstatymas). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis atvejų sąrašas, kai yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, tarp kurių nėra numatytas susitarimas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas išvardina atvejį, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, t.y. numatyta būtina sąlyga, jog statiniai ir įrenginiai turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Anksčiau teismo buvo nustatyta, jog Pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl vadovaujantis Įstatymo 40 straipsniu nėra pagrindo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir atitinkamai įpareigoti šiuos veiksmus atlikti atsakovui. Teismo vertinimu reikalavimas dėl statinio ar įrenginio registracijos būtinumo formuojant žemės sklypą, nėra vien tik formaliu reikalavimu, o būtina aplinkybė faktiškai atlikti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą nustatant šio žemės sklypo plotą, ribas.
Teismo vertinimu anksčiau teismo nustatytas šalių susitarimas turi būti aiškinamas ir vykdomas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, o ne kaip nebesąlygiškas įsipareigojimas suformuoti žemės sklypą nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes tokiu atveju teismas turėtų tokį susitarimą pripažinti ex officio negaliojančiu, kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
Anksčiau teismo yra nustatyta, jog Pastatas yra jau suformuotame valstybės žemės sklype, todėl vertinant šalių susitarimo turinį taip pat nėra pagrindo teigti, jog atsakovas įsipareigojo šiam Pastatui suformuoti atskirą valstybės žemės sklypą.
Šios teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą suformuoti žemės sklypą yra nepagrįstas, todėl teismo netenkinamas. Netenkinus ieškovo pagrindinio reikalavimo dėl žemes sklypo suformavimo, netenkinamas ir išvestinis iš šio pagrindinio reikalavimo reiškiamas reikalavimas dėl kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo išnuomavimo ieškovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
Atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi ieškovo ieškinys yra atmestas, t.y. sprendimas priimtas atsakovo ir jo pusėje esančių trečiųjų asmenų naudai, tai teismas netenkina ieškovo prašymo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.