- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- 2-809-466/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07237-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- P. D.
- Advokatai
- Artūras Jucevičius
- Kategorijos
- 2.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.1.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei bendrai Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „Lautra Motors“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 635,20 Eur nuostoliams, susidariusiems dėl atsakovės nekokybiškai atlikto ieškovo automobilio Renault Clio, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto atlyginti, nes ieškovas dėl nekokybiško remonto patyrė papildomas tokio dydžio išlaidas. Taip pat ieškovas prašė priteisti 7 254 Eur negautų pajamų, susidariusių laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2016-08-03 dėl to, kad ieškovas tuo metu negalėjo naudoti automobilio taksi veiklai bei prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir bylinėjimosi išlaidas (I tomas, 1-13 b.l.).
2017-07-07 patikslinęs ieškinį dėl atsakovės nekokybiškai atlikto ieškovo automobilio Renault Clio ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 635,20 Eur nuostoliams atlyginti. Esmines pretenzijas ieškovas atsakovei reiškė dėl 2016-03-14 atsakovės BĮ UAB „Lautra Motors“ servise atliko remonto. Ieškovas sumažino prašomą priteisti negautų pajamų sumą ir prašė priteisti 4 580,55 Eur negautų pajamų, kurioms apskaičiuoti vadovavosi savo veiklos laikotarpiu nuo 2015-11-16 iki 2016-02-15, per kurį jis gavo 3 809,59 Eur pajamų bei patyrė 1 382,26 Eur sąnaudų. Minusavęs sąnaudas iš pajamų gautą 2 427,33 Eur sumą padalijo iš 62 dirbtų dienų skaičiaus ir gavo 39,15 vieno dienos negautas pajamas. Kadangi automobiliu negalėjo naudotis 117 darbo dienų nuo 2016-02-17 iki 2016-08-03, tai negautos pajamos sudaro 4 580,55,t.y. vienos dienos negautas pajamas padauginus iš 117 darbo dienų (II tomas, 12-24).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pagal atsakovę, ieškovo pateikti argumentai, kad UAB „Sostena“ patvirtino atsakovės nekokybiškai atlikto automobilio Renault Clio remonto faktą ir, kad tą patvirtino ieškovo pasamdytas specialistas, yra nepagrįsti. Atsakovės nuomone, kai ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl automobilio remonto jis nuslėpė reikšmingą aplinkybę, jog automobilį eksploatavo tuo metu, kai jo nebuvo galima eksploatuoti ir apie tai signalizavo automobilio elektroninė sistema. Atsakovė tik sutiko su ieškovo nurodyta faktine aplinkybe, jog 2016-02-12 apie 03 val. (duomenys neskelbtini), ieškovui vairuojant automobilį Renault Clio jis susidūrė su ledo gabalu. Tačiau atsakovė įvertino kaip melagingą ieškovo teiginį, kad užsidegus automobilyje signalinei lemputei „Stop“ bei esant garsiniam signalui ieškovas sustojo ir daugiau neeksploatavo automobilio, nes iš tikro ieškovas dar nuvažiavo 18 km, dėl ko perkaito automobilio variklio galvutė. Tam patvirtinti atsakovė pateikė automobilio diagnostikos duomenis, pagal kuriuos 2016-12-12 automobilis Renault Clio buvo eksploatuojamas nuo 12 395 km ridos iki 12 413 km ridos esant 118-119 laipsnių (per aukštai) variklio darbo temperatūrai, dėl ko variklis perkaito esant ridai 12 405 km. Ieškovas 2016-12-12 kreipėsi į atsakovę su prašymu sutvarkyti automobilio aušinimo sistemą ir atsakovė atliko būtent darbus, susijusius su automobilio aušinimo sistema. Jei ieškovas būtų laiku pranešęs atsakovei, kad automobilį kurį laiką eksploatavo be aušinimo skysčio, atsakovė būtų ieškojusi variklio gedimų. Kai ieškovas 2016-12-17 nurodė atsakovei, kad automobilis blogai užsiveda esant šaltam varikliui, kad bakelyje kinta aušinimo skysčio lygis, tai šie galimi gedimai buvo 2016-12-12 įvykio pasekmė. Atsakovė nesutiko su specialisto išvadomis, kurios neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovė neremontavo automobilio cilindrų, stūmoklių ar vožtuvų. Nors pagal ekspertizės išvadas automobilio variklio galvutė nebuvo išsikraipiusi, UAB „Chonas“ vis tiek ją šlifavo ir remontuodamas perveržė automobilio vožtuvų reguliavimo varžtus. Pagal specialistą, variklio galvutės tarpinė buvo pažeista laikotarpiu, kai buvo pramuštas variklio radiatorius iki automobiliui 2016-12-12 buvo atlikti remonto darbai ir po to eksploatuojant automobilį tarpinės pažeidimas didėjo. Be to specialistas pripažino, kad pagal 2016‑07-05 apžiūros rezultatus automobilio aušinimo sistema veikia tinkamai. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė ieškovo nurodytus nuostolius vertino kaip susidariusius dėl paties ieškovo veiksmų netinkamai eksploatuojant automobilį, taip pat dėl ieškovo siekio bet kokiomis priemonėmis įrodyti, kad atsakovė yra kalta dėl automobilio nekokybiško remonto. Pagal atsakovę, ieškovo nuostoliai susidarė dėl UAB „Chontas“ netinkamai atliktų darbų. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytu negautų pajamų apskaičiavimu (I tomas, 124-136 b.l.).
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas 2016-02-12 apie 3 val. ties namu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė eismo įvykį – susidūrė su kliūtimi, galimai su ledo gabalu važiuojamoje dalyje. Minėtą automobilį ieškovas, vykdantis individualią veiklą naudojo kaip taksi automobilį (I tomas, 21-23). Po susidūrimo su kliūtimi buvo pamestas automobilio Renault Clio priekinis valstybinis numeris ir apie tai ieškovas pranešė policijai. 2016‑02-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena buvo nutraukta nesant pažeidimo sudėties (I tomas, 30, 31 .l.).
Dėl 2016-02-12 įvykio aplinkybių
Apie įvykį ieškovas pranešė AB „Lietuvos draudimas“ ir po automobilio remonto 2016-05-17 pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką (I tomas, 69-73 b.l.). AB „Lietuvos draudimas“ 2016‑04-26 ir 2016-05-25 raštais atsakė ieškovui, kad 2016-02-12 eismo įvykio metu buvo apgadintas tik automobilio Renault Clio aušinimo radiatorius ir draudikas apskaičiavo 591,69 Eur nuostolio dydį, o kitus ieškovo dokumentus dėl automobilio Renault Clio remonto AB „Lietuvos draudimas“ pripažino kaip nesusijusius su 2016-02-12 eismo įvykiu bei pažymėjo, kad draudimo įmonė negali atlyginti netiesioginių nuostolių, galimai susidariusių dėl automobilio eksploatavimo po to, kai nebuvo galima jo eksploatuoti. Draudikas nurodė, kad nuostolių dydis neviršija 600 Eur besąlyginės išskaitos, todėl nėra pagrindo ieškovui atlyginti nuostolius (I tomas, b.l. 74-77).
2016-03-03 paaiškinime, adresuotame AB „Lietuvos draudimas“ ieškovas apie 2016-02-12 įvykio aplinkybes nurodė, kad nuo centro važiuojant (duomenys neskelbtini), pajuto smūgį į apatinę automobilio dalį. Kadangi tai buvo ne pirmas smūgis (buvo slidu ir ant kelio pasitaikydavo ledo gabalų) P. D. iš karto nesustojo, o automobilį apžiūrėjo po 3-4 min. nuo susidūrimo su kliūtimi atvykus pagal keleivio adresą Pilaitės mikrorajone. Apžiūrėjęs automobilį ieškovas jokių pažeidimų nepastebėjo, bamperis buvo sveikas, variklis dirbo tyliai, todėl ieškovas toliau tęsė taksi darbą. Apie 4 val. ryte su keleiviu važiuojant (duomenys neskelbtini) pasigirdo variklio valdymo bloko (borto kompiuterio) garsinis signalas ir užsidegė indikatoriaus lemputė „Stop“, reiškianti, kad automobilis turi sustoti. Indikatoriaus reikšmė rodė, kad yra per didelė variklio temperatūra ir P. D. iš karto sustabdė automobilį. Apžiūrėjęs variklio skyrių ieškovas pastebėjo, kad išsiplėtimo bakelyje nėra aušinimo skysčio. P. D. nusprendė toliau nevažiuoti ir paliko automobilį (duomenys neskelbtini), kur parkuojasi taksi automobiliai. Apie 5 val. grįžęs prie automobilio P. D. pastebėjo, kad nėra priekinio valstybinio numerio. Manydamas, kad valstybinis numeris galėjo būti pavogtas ieškovas pranešė apie tai telefonu 112, bet atvykus policijos pareigūnui ir aptarus situaciją buvo susivokta, jog valstybinį numerį P. D. greičiausiai prarado apie 3 val. Pilaitės pr. tuo metu, kai ieškovo vairuojamas automobilis kliudė ledo gabalą. Apie 8 val. ieškovas telefonu išsikvietė AB „Lietuvos draudimas“ evakuatorių, kuriuo ieškovo automobilis Renault Clio apie 9 val. 45 min. buvo pristatytas į autorizuotą „Lautra Motors“ servisą. Ten ieškovas paliko automobilį apžiūrai, įvertinti gedimus ir juos pašalinti. Apie 16 val. serviso darbuotojas pranešė P. D., kad automobilis yra sutaisytas ir ieškovas automobilį po remonto eksploatavo toliau. 2016-02-13 šiuo automobiliu ieškovas važiavo iš Visorių g. į VĮ „Regitra“ (variklio sutrikimų nepastebėjo), 2016-02-14 automobilio neeksploatavo, 2016-02-15 nuo 18 val. teikė taksi paslaugas kai po kurio laiko pastebėjo, jog varikliui atvėsus prasideda problemos su užvedimu ir 2016-02-16 apie 3 val. ryte automobilio daugiau nevairavo. 2016-02-16 dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini), kai pasikartojo ta pati problema – atvėsus automobilio varikliui jis neužsivedė, dėl ko tą dieną nutraukė automobilio eksploataciją. 2016-02-17 apie 9 val. ieškovas automobilį Renault Clio sava eiga vėl pristatė į „Lautra Motors“ servisą ( II tomas, 128 b.l.).
Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė papildomas aplinkybes, kad ieškovo pažįstamas buksyravo ieškovo automobilį iki degalinės, kur nupirkus litrą aušinimo skysčio jį supylė į automobilio išsiplėtimo bakelį, bet paaiškėjo, kad yra nesandari aušinimo sistema (skystis išbėgo) ir ieškovas galutinai įsitikino, kad automobilio daugiau eksploatuoti negalima. Teismo nuomone, šios aplinkybės nekeičia anksčiau ieškovo nurodytų 2016-02-12 įvykio aplinkybių vertinimo.
Dėl automobilio Renault Clio remonto aplinkybių ir ieškovo patirtų išlaidų
Ieškovo automobilis Renault Clio po 2016-02-12 įvykio buvo pristatytas į atsakovės bendros įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BĮ UAB) „Lautra Motors“ servisą. 2016-02-12 ieškovo pasirašytoje remonto užsakyme – paraiškoje grafoje „užsakovo pastabos“ nurodyta – trūksta aušinimo skysčio, užsidega temperatūros ir stop lemputės, makrofleksas duslintuve, o 2016‑02-17 įrašyta pastaba, kad kai šaltas variklis nesiveda, aušinimo skysčio lygis bakelyje tai sumažėja, tai vėl pakyla (I tomas, 149 b.l.). Sprendžiant iš atsakovės pateiktų nuotraukų 2016-02-12 įvykio metu buvo pažeista automobilio Renault Clio priekinė plastikinė apsauga ir radiatorius (I tomas, 149,150 b.l.). Ieškovas iš pradžių neprisiminė, kad būtų pasirašęs užsakymo lape, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2016-02-12 užsakyme yra jo parašas.
Atsakovės servise 2016-02-12 buvo atliktas ieškovo automobilio Renault Clio remontas, kurio metu buvo atlikti radiatoriaus nuėmimo/pastatymo ir nuorinimo darbai, suvirinimo būdu buvo pašalintas automobilio variklio aušinimo radiatoriaus nesandarumas, sistema užpildyta aušinimo skysčiu. Už tuos darbus ieškovui buvo pateikta sąskaita 86,38 Eur sumai, kurią jis apmokėjo (I tomas, 169,170 b.l.). Ieškovas už radiatoriaus suvirinimą, kas buvo atlikta su atsakove bendradarbiaujančioje įmonėje, sumokėjo 20 Eur grynais atsakovės darbuotojui ir atsakovė šios aplinkybės neneigė.
Dar remontuojant automobilį „Lautra Motors“ servise (kai buvo pristatytas 2016-02-17) ieškovas 2016-03-03 pareiškė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad automobilio variklio perkaitimas įvyko laikotarpiu nuo 2016-02-12 iki 2016-02-17 ir, kad perkaitimas yra pasekmė 2016-02-12 atlikto atsakovės remonto (I tomas, 32, 33 b.l.).
Po to, kai automobilis Renault Clio 2016-02-17 pakartotinai buvo pristatytas „Lautra Motors“ servisą, kur buvo atlikti remonto darbai – variklio galvutės išrinkimas/surinkimas, galvutės tikrinimas, šlifavimas, pakeista alyvos kamščio tarpinė, pakeista variklio alyva, alyvos filtras ir tarpinės. Už remonto darbus ir medžiagas ieškovui buvo 2016-03-14 buvo išrašyta sąskaita 614,89 Eur sumai, kurią jis apmokėjo (I tomas, 48, 49 b.l.).
Ieškovas 2016-03-16 pretenzijoje atsakovei nurodė, kad iš karto atsiėmus 2016-03-14 automobilį Renault Clio po remonto, t.y. važiuojant iš serviso, t.y. iš Kubiliaus g. į Visorių g. automobilio variklis kelis kartus užgeso, jautėsi variklio galios trūkumas. 2016-03-15 ieškovui pamėginus užvesti automobilį pasikartojo tie patys, kaip ir anksčiau pasireiškę, trūkumai, todėl automobilis buvo pastatytas garaže. Ieškovas prašė spręsti situaciją ir jį informuoti, kokiu būdu automobilį galima pristatyti į servisą – savo eiga ar evakuatoriumi bei kiek laiko truks gedimų nustatymas ir pašalinimas (I tomas, 35 b.l.). Ieškovas į bylą pateikė el. būdu 2016-04-11 siųstą atsakovei pareiškimą, kuriame nurodyta, jog automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-04-05 buvo pristatytas į Lautra Motors“ servisą, nes automobilio neįmanoma eksploatuoti dėl eilės gedimų. Iš 2016-04-08 pokalbio su administratoriumi G. Č. ieškovas suprato, kad automobilis nepradėtas remontuoti, nes servisas siekia iš anksto užsitikrinti finansavimą. Bet ieškovas laikėsi pozicijos, kad automobilis turi būti suremontuotas atsakovės lėšomis ir ieškovas prašė atsakovės pateikti atsakymą, ar atsakovė sutinka savo sąskaita atlikti remontą. Ieškovo 2016‑04-13 pareiškime atsakovei nurodyta, kad 2016-04-11 jis gavo atsakymą dėl automobilio preliminarių darbų ir medžiagų, bet atsakovės atstovas neatsakė, kas apmokės remontą (I tomas, 36, 37 b.l.). Atsakovės serviso direktoriaus A. K. 2016-03-03 ir 2016-04-11 atsakymuose į ieškovo pareiškimus – pretenzijas nurodyta, kad automobilio atsakovė neremontuos tol, kol nebus gauta apmokėjimo garantija. Taip pat pažymėjo, jog automobilis buvo eksploatuojamas su nepakankamu aušinimo skysčio kiekiu, dėl ko perkaito variklio cilindrų galvutė ir buvo pažeista stūmoklinė grupė, todėl reikia remontuoti variklio bloką, pakeisti stūmoklius su žiedais. Serviso direktorius nurodė, kad stūmoklinės grupės remonto darbų kaina 515 Eur, detalių 465 Eur ir bloko mechaninis apdirbimas 140 Eur (I tomas, 42-44 b.l.).
Ieškovas dėl atsakovės netinkamai atlikto 2016-03-14 remonto 2016-05-26 pareiškė atsakovei pretenziją, kuria prašė atlyginti 7 323,26 Eur padarytą žalą ir atlyginti 5 800 Eur negautas ieškovo pajamas. Atsakovė 2016-06-08 atsakymu su ieškovo pretenzijomis nesutiko ir nurodė, kad automobilio variklio perkaitimas įvyko todėl, kad ieškovas, 2016-02-12 susidūręs su kliūtimi reikiamai neapžiūrėjo automobilio ir neatsakingai nuo 3 iki 6 val. ryto važinėjo automobiliu tuomet, kai buvo išbėgęs aušinimo skystis (I tomas, 38-40, 45-47 b.l.).
Sprendžiant iš UAB „Sostena“ užsakymo Nr. ESPU029823 2016-03-16 buvo patikrinta ieškovo automobilio kompresija, už ką ieškovas patyrė 17,96 Eur ir matavimų rezultatai nurodyti užsakyme, kuriame taip pat pažymėta, jog automobilį eksploatuoti nepatartina. Už patikrą ieškovui 2016-04-04 buvo išrašyta sąskaita 69,93 Eur sumai, kurią ieškovas 2016-04-04 apmokėjo (I tomas, 40-51 b.l.). Atsakydama į ieškovo atstovės prašymą pateikti automobilio kompiuterio ir kompiuterinės diagnostikos duomenis, nurodyti užfiksuotus gedimus ir variklio keitimo priežastį UAB „Sostena“ 2016-06-07 raštu atsakė, kad UAB „Sostena“ atstovai niekada neteigė, jog automobiliui Renault Clio, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra būtina keisti variklį. Bendrovė tik nurodė, kad variklio keitimas būtų optimaliausias problemos sprendimo būdas. Ieškovas nepateikė UAB „Sostena“ servisui užsakymo ardyti variklį, nes tik jį išardžius būtų galima nustatyti tikrąją variklio gedimo priežastį (I tomas, 52, 53 b.l.). 2016-06-15 raštu ieškovo atstovė prašė pateikti duomenis, kurio laikotarpio automobilio Renault Clio borto kompiuterio duomenys buvo ištrinti ir kokia įranga juos galima ištrinti. Į tai UAB „Sostena“ 2016-06-20 raštu atsakė, kad atliekant automobilio diagnostiką elektroninių klaidų nebuvo užfiksuota, tik buvo nustatyta maža automobilio kompresija, apie ką P. D. buvo informuotas, o daugiau jokių dokumentų bendrovė pateikti negali (I tomas, 54, 55 b.l.).
Ieškovo atstovė 2016-06-21 raštu pranešė atsakovei, kad 2016-06-22, kad UAB „Sostena“ servise 2016-06-22 bus atliekamas automobilio Renault Clio kompiuterio duomenų nuskaitymas, o vėliau bus vykstama į UAB GVM“ autoservisą, kur automobilis bus apžiūrimas ir ekspertizės atlikimo tikslu bus ardomas automobilio Renault Clio, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklis (I tomas, 56 b.l.). UAB „Sostena“ servise 2016-06-22 servise buvo atliktas automobilio įpurškimo kompiuterio klaidų nuskaitymas ir, kaip nurodė ieškovas, nebuvo nustatyta jokių variklio gedimo kodų – klaidų (II tomas, 14 b.l.). Už šią paslaugą ieškovas sumokėjo 20,57 Eur (I tomas, 62 b.l.).
Sprendžiant iš ieškovo atstovės 2016-06-28, 2016-07-01, 2016-07-04, 2016-07-18 ir 2016‑07‑22 pranešimų autotechninė ekspertizė buvo pradėta UAB GVM“ autoservise adresu (duomenys neskelbtini), po to tęsiant ekspertizę UAB „Vikrus“ (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas automobilio variklio sandarumo testas. Vėliau ekspertizė buvo tęsiama UAB „RS servisas“, adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „Chonas“ servise, adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, 57-61 b.l.).
Ieškovas už automobilio apžiūrą UAB „Vikrus“ patyrė 40 Eur išlaidų. Už paskirstymo diržo keitimą, vožtuvų reguliavimą, kompresijos matavimą, ir varžtų keitimą kartu su detalėmis ieškovas UAB „RS servisas“ sumokėjo 566,94 (492,14+74,80) Eur (I tomas, 66, 67 b.l.). UAB „Chonas“ servise buvo atliktas automobilio Renault Clio variklio galvutės tikrinimas, galvutės šlifavimas, lizdų formavimas ir keitimas, kompensatoriaus lizdo ir forkamerų remontas, vožtuvų reguliavimas, šlifavimas, ribokšlių keitimas, vakumo patikrinimas, variklio bloko glizavimas, honingavimas, šlifavimas ir kompensatorių išspaudimas. Už minėtus darbus ir panaudotas detales ieškovas UAB „Chonas“ sumokėjo 218,53 Eur (I tomas, 64-65 b.l.). Iš viso ieškovas patyrė 1635,20 Eur realių išlaidų automobilio Renault Clio remontui. Teismas nesutinka su atsakove, kad ne visos ieškovo patirtos išlaidos yra susiję su atsakovės atliktais remontais, nes po atsakovės vykdytų automobilio Renault Clio remonto darbų ieškovas toliau negalėjo normaliai eksploatuoti automobilio, t.y. gedimas kartojosi. Todėl ieškovas turėjo teisę išsiaiškinti tikrąją gedimo priežastį ir siekti ją pašalinti, dėl ko ieškovui buvo būtina kreiptis dėl paslaugų suteikimo į kitas specializuotas automobilių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmones.
Dėl specialistų išvadų vertinimo
BĮ UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ specialistų išvadose Nr. 2017-01-20/1 „Dėl automobilio Renault Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio gedimo“ atsakant į P. D. klausimus 1 p. nurodyta, kad automobilio variklio galvutės tarpinė buvo pažeista laikotarpiu, kai buvo pramuštas variklio radiatorius iki 2016-02-12 buvo atlikti automobilio remonto darbai BĮ UAB „Lautra Motors“ servise. Variklio galvutės tarpinė galėjo būti pažeista varikliui veikiant įsižiebus bendrų gedimų indikacinei lemputei kai buvo pasiekta per aukšta variklio aušinimo sistemos skysčio temperatūra. Kadangi variklio remontas 2016-02-12 BĮ UAB „Lautra Motors“ servise buvo atliktas nekokybiškai, t.y. ne pilna reikalinga apimtimi, po remonto eksploatuojant automobilį iki 2016-02-17 variklio galvutės tarpinės pažeidimas progresavo, dėl ko variklio aušinimo sistema funkcionavo netinkamai, variklis dar kartą perkaito, o variklio pažeidimo mastas išaugo – buvo perkaitinta ne tik variklio galvutės tarpinė, bet ir pati galvutė, susikreipė galvutėje esantys vožtuvų lizdai, perkaito, dėl ko vėliau nulūžo vožtuvų reguliavimo varžtai. Atsakymas į 2-ą klausimą, jog galima teigti, kad pagal UAB „Sostena“ servise 2016-06-22 atliktos kompiuterinės diagnostikos variklio valdymo kompiuteryje duomenų, fiksuojančių bendruosius gedimus nėra. 3 p. specialistai atsakė, jog duomenys iš automobilio kompiuterio galėjo būti ištrinti tyčia, t.y. pašalinti detalesni duomenys, susiję su per aukštos aušinimo skysčio temperatūros automobilio prietaisų skydelyje parodymais. Atsakant į 4-ą klausimą nurodyta, kad 2016-02-12 reikėjo atlikti ne tik BĮ UAB „Lautra Motors“ sąmatoje nurodytus darbus, bet ir keisti variklio galvutės tarpinę nauja, kas buvo atlikta BĮ UAB „Lautra Motors“ vėlesnio remonto metu (sąskaita Nr. 0045135, I tomas, 48 b.l.). Remontą atlikus kokybiškai ir pilna apimtimi variklio galvutė nebūtų perkaitusi, dėl ko buvo deformuoti galvutėje esantys vožtuvų lizdai, o vožtuvų reguliavimo varžtų lūžimo priežastis taip pat yra metalo perkaitimas, nes eksploatuojant naują automobilį įprastomis sąlygomis tokio pobūdžio gedimas yra labai retas. BĮ UAB „Lautra Motors“ servise atliktas remontas (pagal sąskaitą Nr. 0045135) buvo atliktas nekokybiškai ir automobilio toliau eksploatuoti nebuvo galima, nes eksploatacija su tokiu defektu sudarė sąlygas kitiems variklio gedimams – galėjo nudegti nesandariai lizduose esantys vožtuvai. Į 6-ą ieškovo klausimą atsakyta, kad kitų variklio gedimo (perkaitimo) priežasčių nėra. Į atsakovės BĮ UAB „Lautra Motors“ atstovo 1-ą klausimą specialistai atsakė, kad remiantis kompiuterinės diagnostikos ir 2016-07-05 apžiūros rezultatais galima teigti, jog automobilio Renault Clio variklio aušinimo sistema veikia tinkamai, aušinimo skysčio nutekėjimo nenustatyta, radiatorius įšyla tolygiai, radiatoriaus aušinimo ventiliatorius įsijungia, aušinimo skysčio lygis yra normos ribose, cirkuliacija gera, žarnos kaista tolygiai. Į 2- klausimą atsakė, kad BĮ UAB „Lautra Motors“ servise 2016-02-17 atlikto remonto metu variklio dujų skirstymo mechanizmo fazės nustatytos teisingai. Remiantis UAB „RS servisas“ apžiūros rezultatais – vožtuvų sandarumo tikrinimo lakiu skysčiu ir vožtuvų sandarumo matavimais, atliktais UAB „Chonas“, galima teigti, jog vožtuvų sandarumas nepakankamas ir BĮ UAB „Lautra Motors“ servise atliktas variklio galvutės remontas nekokybiškas, o skysčių ar alyvų prasisunkimo/nutekėjimų apžiūrų metu nenustatyta.
Šioje byloje nebuvo skirta ekspertizė, o ir esant eksperto išvadai ji remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 str. teismui nėra privaloma ir ji vertinama kartu su kitais įrodymais. Šiuo atveju specialistų išvados Nr. 2017-01-20/1 vertinamos atsižvelgiant į faktines aplinkybes, ir teigtina, kad jos faktinėms aplinkybėms neprieštarauja. Apklaustas BĮ UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ specialistas dr. V. V. pateikė paaiškinimus apie savo išvadas ir jis teigė, jog 2016‑02-12 pristačius automobilį į atsakovės servisą, kai buvo išbėgęs aušinimo skystis atsakovė turėjo imtis papildomų veiksmų patikrinant vožtuvus, patikrinti variklio kompresiją. Pripažintina, kad ieškovui 2016-02-12 nurodžius tokias aplinkybes, kad trūksta (galėjo nebūti iš viso) aušinimo skysčio ir užsidega „Stop“ lemputė, atsakovės, kaip profesionalios savo verslo žinovės atstovai turėjo pareigą ne tik išaiškinti ieškovui apie galimas pasekmes, t.y. galimus pasireikšti rimtus gedimus eksploatuojant automobilį esant aušinimo skysčiui trūkumui ar skysčio nesant iš viso, bet ir atlikti reikiamus diagnostikos veiksmus siekiant nustatyti, ar gali būti automobilis toliau eksploatuojamas vien tik sutvarkius radiatoriaus (aušinimo sistemos) nesandarumą, bet reikiamai nepatikrinus variklio darbo. Ieškovas teigė, kad 2016-02-12 paliko automobilį suremontuoti (sutvarkyti), kas reiškė, kad jau po 2016-02-12 įvykio ieškovas buvo nusiteikęs ne vien aušinimo radiatoriaus užsandarinimui, bet tokiam remontui, kad eksploatuoti automobilį būtų galima be jokių variklio darbo trūkumų. Tačiau atsakovės servise buvo atliktas tik radiatoriaus remontas. BĮ UAB „Lautra Motors“ serviso administratorius G. Č., apklaustas liudytoju parodė, kad 2016‑02‑12 pristatęs automobilį Renault Clio P. D. nurodė, jog trūksta aušinimo skysčio bei buvo užsidegusi aušinimo skysčio temperatūros lemputė. Apžiūrėję automobilį serviso darbuotojai nustatė, kad yra pažeista plastikinė apsauga po bamperiu ir pažeistas aušinimo radiatorius. Liudytojas patvirtino, kad atsakovės meistrams patikrinus aušinimo skysčio kiekį jo automobilyje iš esmės nebuvo, nes iš 6 litrų buvo likę apie 100 mililitrų. Liudytojas nurodė, kad pirmą kartą pristačius automobilį 2012-06-12 automobilio kompiuterinė diagnostika nebuvo atlikta ir ji buvo atlikta sekančio remonto 2016-02-17 metu. Specialistai išvadose Nr. 2017-01-20/1 nurodė, kad po 2012-02-12 įvykio eksploatuojant automobilį esant per aukštai variklio aušinimo sistemos skysčio temperatūrai galėjo būti pažeista variklio galvutės tarpinė, dėl ko po 2016-02-12 netinkamai (nepilnai) atlikto remonto tarpinės pažeidimas progresavo, kas galėjo būti antro variklio galvutės perkaitimo priežastimi, nes dėl to susikreipė galvutėje esantys vožtuvų lizdai, dėl perkaitimo vėliau nulūžo vožtuvų reguliavimo varžtai. Apie galimą vožtuvų lizdų ir reguliavimo varžtų perkaitinimą nurodė ir apklaustas liudytoju UAB „Chonas“ technikos direktorius Š. Š.
Specialistai išvadose Nr. 2017-01-20/1 pažymėjo, kad 2016-02-12 automobilio Renault Clio remontas buvo atliktas ne pilna apimtimi ir po jo automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas. Šiuo atveju pabrėžtina didesnė atsakovės - profesionalios automobilių techninio aptarnavimo ir remonto įmonės atsakomybė netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, kai nebuvo nenugalimos jėgos aplinkybių (CK 6.256 str. 4 d.).
Remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) I skyriaus 3.1 p. remontas, tai technologinių priemonių ir operacijų, kuriomis siekiama sutaisyti sugedusią transporto priemonę, kad jos techninė būklė atitiktų transporto priemonės gamintojo nustatytą lygį, kompleksas. Remontas taip pat apima sugedusių transporto priemonių sudėtinių dalių keitimą ir taisymą. Pagal Aprašo 3.2 p. techninis aptarnavimas apibrėžiamas kaip technologinių priemonių ir operacijų, kuriomis siekiama palaikyti transporto priemonės gamintojo nustatytą transporto priemonės techninę būklę, kompleksas.
Aprašo II skyriaus 8 p. numato, kad techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys turi išmanyti šio Aprašo nuostatas, transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto, transporto priemonių techninės būklės, transporto priemonių gamybos ir perdirbimo reikalavimus bei jais vadovautis. Remiantis Aprašo II skyriaus 9.1 p., techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys, prieš įformindami techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraišką (toliau – užsakymo paraiška) privalo suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą; pagal 9.3 p. techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti transporto priemonės valdytojui žalą, padarytą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo metu;
Vadovaujantis Aprašo III skyriaus 21 p. garantiją techninio aptarnavimo ir remonto paslaugoms ir atsarginėms dalims suteikia techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo. Visais atvejais po suteiktos techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos neturi sumažėti transporto priemonės aktyvioji ir pasyvioji sauga, laikančiosios konstrukcijos sudėtinių dalių bei jų jungčių atsparumas ir patikimumas, neturi pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika ir keleivių bei krovinių vežimo sąlygos (Aprašo II skyriaus 26 p.). Jeigu techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų trūkumai nustatomi per garantinį terminą, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo privalo neatlygintinai juos pašalinti (Aprašo 23 p.).
Ieškovo 2015 m. gamybos automobiliui Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės 2016-02-12 ir 2016-03-14 atliktų remontų metu buvo taikoma techninio aptarnavimo garantija (I tomas, 14, 15 b.l.), todėl taikytinos Aprašo nuostatos, susiję su garantinio termino taikymu. 2016‑02-12 pristačius automobilį Renault Clio į atsakovės servisą atsakovės specialistams buvo aišku, kad automobilio aušinimo sistemoje iš esmės nėra aušinimo skysčio, todėl esant ieškovo pateiktai informacijai apie užsidegusią „Stop“ lemputę, teismo nuomone, atsakovės darbuotojams, kaip savo srities profesionalams buvo aiški aplinkybė dėl galimo automobilio variklio (galvutės tarpinės) perkaitimo, tačiau jie nesiėmė reikiamų veiksmų variklio darbui patikrinti. Teismas, vertindamas specialistų išvadas Nr. 2017-01-20/1 pripažįsta labai tikėtinu, kad variklio perkaitimą lėmė tai, kad atsakovės specialistai, turėdami informaciją apie galimą automobilio eksploatavimą be aušinimo skysčio ar su nepakankamu jo kiekiu savalaikiai nesiėmė priemonių varikliui tinkamai suremontuoti, kas lėmė didesnius gedimus. Pažymėtina, kad ieškovui atsiėmus automobilį po 2016‑03-14 atsakovės servise atliko remonto iš karto paaiškėjo, kad esminė gedimo priežastis nebuvo pašalinta, t.y. išvažiavus iš serviso ieškovo automobilis kelis kartus užgeso ir jautėsi galios trūkumas. Atsakovė rėmėsi argumentu, kad 2016-02-12 ieškovo automobilis buvo pristatytas remontui su 12 413 km rida, tačiau pagal atsakovės gautus iš Renault Polska sp. Z.o.o. duomenis automobilis Renault Clio 2016-02-12 nuo ridos 12 395 km iki 12 413 km buvo eksploatuojamas esant per aukštai variklio darbo temperatūrai nuo 118,3 laipsnių iki 119 laipsnių. Automobilio variklis perkaito esant 12 405 km ridai, tačiau po to jis dar 8 km buvo eksploatuojamas, t.y., pagal atsakovę, ieškovas 8 km važiavo automobiliu degant įspėjančiai „Stop“ lemputei, nors šios lemputės reikšmė reiškia būtinumą iš karto sustabdyti automobilį (II tomas, b.l. 52, 172-183 b.l.). Dėl šio argumento teismas pažymi, kad ieškovas aplinkybes apie aušinimo skysčio ištekėjimą ir, tai kad buvo užsidegusi „Stop“ lemputė iš esmės atsakovei atskleidė. Todėl akcentuotina, kad po automobilio apžiūros nustatę, kad automobilio sistemoje beveik nėra aušinimo skysčio, bei, kad buvo užsidegusi „Stop“ lemputė atsakovės specialistai iš esmės turėjo imtis išsamesnių patikros veiksmų, o ne tik atlikti vien mechaninį radiatoriaus remontą. Kaip minėta, ieškovas 2016-03-03 raštu pranešė atsakovei, kad po 2016-02-17 atsakovės servise atliko remonto automobilio negalima eksploatuoti dėl to, kad kaista variklis, periodiškai užsidega borto kompiuterio signalas „Stop“, reiškiantis per aukštą variklio temperatūrą, neveikia salono šildymo sistema, kinta aušinimo skysčio lygis, atvėsęs variklis blogai užsiveda (I tomas, 32 b.l.). Atsižvelgus į aplinkybę, kad atsakovė 2016-02-17 atliko ieškovo automobilio diagnostiką, kurią atliekant ištrynė prieš tai fiksuotus automobilio borto kompiuterio duomenis, pripažintina, jog atsakovė imtis veiksmų gauti specialiuosius diagnostinius duomenis iš Renault Polska sp. Z.o.o. galėjo atsakovės vykdytos automobilio Renault Clio diagnostikos ir remonto metu, tačiau šių veiksmų ėmėsi tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovei savalaikiai gavus gamintojo serverių duomenis, manytina, jie būtų galimai padėję atsakovei tinkamai atlikti ieškovo automobilio remontą.
Pagal CK 6.663 str. 1 d. rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Remiantis CK 6.666 str. 3 d. užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą.
CK 6.665 str. 1 d. numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 str. 3 d. jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Atsakovės atstovas akcentavo, kad lemputės „Stop“ suveikimas savaime nereiškė variklio gedimo, reikėjo pirma suremontuoti aušinimo sistemą, o variklio gedimas galėjo paaiškėti tik toliau eksploatuojant automobilį. Tačiau teismas pažymi, kad tokiu atveju nėra pagrindo perkelti atsakomybės riziką klientui – ieškovui, nes suteikti profesionalią konsultaciją klientui ir diagnostiką siekiant nustatyti gedimą turėjo atsakovė - profesionali transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmonė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui priteistina jo nurodyta 1 635,20 Eur suma nuostoliams, susijusiems su automobilio gedimo priežasties nustatymu ir suremontavimu, atlyginti (CK 6.249 str. 1 d., 4 d.).
Dėl priteistinos negautų pajamų sumos
Ieškovas nurodė savo 4 580,55 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2016-02-17 iki 2016‑08-03. Jų apskaičiavimui patvirtinti jis pateikė auditorės parengtą Ataskaitą apie individualios veiklos pajamas ir sąnaudas. Joje nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2015-11-16 iki 2016-02-15 ieškovas gavo 3 809,59 Eur pajamų bei patyrė 1 382,26 Eur sąnaudų (II tomas, 25-29 b.l.). Negautos pajamos apskaičiuotos minusavus sąnaudas iš pajamų (3 809,59 – 1 382,26) ir gautą 2 427,33 Eur sumą padalijus iš ieškovo 62 dirbtų dienų skaičiaus. Gavus 39,15 Eur vienos dienos negautas pajamas ir įvertinus, kad ieškovas automobiliu negalėjo naudotis 117 darbo dienų nuo 2016-02-17 iki 2016-08-03, tai negautos pajamos sudaro 4 580,55 Eur (117*39,15). Už ataskaitos parengimą ieškovas patyrė 426 Eur (II tomas, 31 b.l.).
Atsakovė nurodė, kad negautoms pajamos apskaičiuoti turėtų būti vadovaujamasi ieškovo per visus 2015 metus gautomis pajamomis, kurios pagal metinę ieškovo 2015 m. pajamų deklaraciją sudarė 9 623,50 Eur (II tomas, 104 b.l.). Iš jų atėmus ieškovo auditoriaus nurodytas sąnaudas (9 623,50-1382,26*4) ir gautą sumą padalijus iš ieškovo darbo dienų skaičiaus (252) gautųsi už vieną dieną 16,24 Eur negautų pajamų suma. Teismo nuomone, nėra pagrindo vadovautis atsakovės nurodytu skaičiavimu, nes ieškovas pateikė kvalifikuotos auditorės ataskaitą, kuri buvo parengta konkrečiais duomenims ir dokumentais, todėl ja netikėti nėra pagrindo, o apskaičiuojant negautas pajamas atsakovės nurodytų būdu nėra galimybės vadovautis realiais duomenimis. Dėl automobilio gedimo esminės priežasties nustatymo ir automobilio eilės remontų ieškovas kurį laiką negalėjo naudotis automobiliu, kuris jam buvo reikalingas vykdant individualią taksi veiklą. Teismas pripažista, kad ieškovo naudai turi būti priteistos negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Tačiau teismas pažymi, kad po atsakovės 2016-03-14 atlikto remonto šalys derėjosi dėl kitų remonto darbų, tačiau išsiskyrė pozicijos, kas turi padengti tolesnio remonto išlaidas, nes ieškovas teigė, jog dėl anksčiau atsakovės nekokybiškai atliktų darbų atsakovė turi savo sąskaita atlikti automobilį Renault Clio“ remontą. BĮ UAB „Lautra Motors“ serviso direktorius A. K. 2016-04-11 rašte nurodė, kiek ieškovui kainuotų papildomo remonto darbai, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jau 2016-04-04 ieškovas iš esmės nesutiko, kad toliau jo automobilį remontuotų atsakovė, nes šalys nesutaria, kas padengs remonto išlaidas. Dėl nurodyto teismas pripažįsta, kad yra pagrindas negautas pajamas ieškovui apskaičiuoti iki 2016-04-04, kai automobilis buvo pristatytas į atsakovės servisą (ieškinio 2-as lapas) ir iš esmės paaiškėjo, kad automobilis Renault Clio“ nebus remontuojamas atsakovės servise. Teigtina, kad negautų pajamų priteisimas iš atsakovės už vėlesnį laikotarpį, kai ieškovas ėmėsi veiksmų nustatyti gedimo priežastis ir remontuoti automobilį kituose servisuose, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Pripažintina, kad tuo atveju, jei šalys būtų susitarę, kad automobilio gedimo priežastį pilnai pašalins atsakovė, gedimo priežasčių nustatymas ir remontas būtų užtrukęs trumpesnį laikotarpį. Todėl ieškovui priteistinos negautos pajamos už trumpesnį, nei nurodyta ieškinyje laikotarpį (2016-02-17 – 2016-04-04) remiantis ieškovo nurodytu darbo dienų skaičiumi: 2016-02-17 – 9 darbo dienas, 2016 m. 03 mėn. – 21 darbo dieną ir 2016 m. 04 mėn. – 2 darbo dienas, kai atsakovei atlikus diagnostiką buvo nustatyta, jog maitinimo parametrai neatitinka normų, bet iš esmės jau buvo aišku, kad ieškovas nesutinka padengti būsimų remonto išlaidų, kas už 32 darbo dienas sudaro 1 252,80 Eur (39,15*32) negautų pajamų, kurios priteistinos ieškovui iš atsakovės. Apskaičiuojant negautas pajamas nesprendžiamas klausimas dėl galimo mokesčių išskaičiavimo, nes pats ieškovas turi pareigą juos sumokėti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2017-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-433-178/2017). Ieškovui, ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovės priteisina 2 888 Eur (1635,20+1252,80) suma nuostoliams atlyginti. Taip pat prie ieškovui atlygintinų nuostolių priskirtinos 484 Eur ieškovo patirtos išlaidos už specialistų išvados bei 363 Eur išlaidos už auditorės ataskaitos parengimą (I tomas, 114,115 b.l, II tomas, 30,31 b.l.) ir iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 3 735 Eur (2 888+484+363) suma nuostoliams atlyginti. Kita ieškinio dalis atmestina.
Remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., nuostatomis skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl atsakovei skaičiuotinos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteisiamą sumą.
Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1d. ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 53 %, atmesta 47 %), priteistina 112,36 Eur (212*53%) žyminio mokesčio ir 583 Eur (1100*53%) atstovavimo išlaidų (II tomas 42,43, 78-80 b.l.). Iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei priteistina dalis 648,60 Eur (1380*47%) atstovavimo išlaidų (II tomas, 76,77 b.l.).
Ieškovas už pirminį ieškinį, kurio suma buvo 9 373,20 Eur, sumokėjo 281 Eur žyminio mokesčio. Patikslinto ieškinio suma sudaro 7 062,75 Eur, nuo kurio reikalavimų sumos mokėtinas žyminis mokestis suapvalinus sudaro 212 Eur. Todėl ieškovas prašė grąžinti 69,55 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1, 3 p., 3 d. minėtas žyminis mokestis ieškovui grąžintinas, kurio suma suapvalinus sudaro 69 Eur (281,19-211,88) ir kurį remiantis teismo procesiniu sprendimu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Iš šalių lygiomis dalimis priteistinos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui P. D., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės bendros Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Lautra Motors“, į.k. 110607882, 3 735 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (3 735 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-02-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 695,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 648,60 Eur išlaidas atsakovės bendros Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Lautra Motors“, į.k. 110607882, naudai.
Priteisti iš P. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir bendros Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Lautra Motors“, į.k. 110607882, lygiomis dalimis 46,46 Eur išlaidų (po 23,23 Eur iš kiekvienos šalies), susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.